Search Results for: "Just the Two of Us"
Gegužės 31 d. – birželio 2 d. Vilnių rimtai sudrebinti ketinantis festivalis „Loftas Fest“ šiais metais pristatys ne vieną garsiai linksniuojamą muzikos atlikėją iš viso pasaulio. Tarp jų – amerikietis chillwave ir synthpop scenos virtuozas Toro Y Moi bei legendinio Mančesterio klubo „Hacienda“ rezidentas Justinas Robertsonas. Abu šie veikėjai pirmąjį vasaros savaitgalį Lietuvos sostinę vizituos didžėjų kolektyvo „Disco Mafia“ kvietimu.
Si Hawkinso vizito Vilniuje metu, trumpai su juo pasikalbėjome apie tai, ką Lietuvos muzikantams reikėtų daryti, kad jie būtų pastebėti užsienyje.
Dažnas iš mūsų nors kartą matėme filmą, kuriame informacinių technologijų ir kompiuterių genijai magiškai laviruoja tarp paslaptingų programų ir virtualiajame pasaulyje, atlieka iš pirmo žvilgsnio neįmanomus dalykus, o galiausiai vienu klavišo paspaudimu įsilaužia į slaptos informacijos prigrūstą CŽV ar kitos organizacijos duomenų bazę.
Per šešis metus „Positivus“ įtvirtino savo, kaip svarbiausio muzikos festivalio Baltijos šalyse vardą, kurį „Be2gether“ turi tik „Vikipedijoje“. Skirtingos dviejų festivalių istorijos gražiai iliustruoja kokiuose skirtinguose muzikiniuose pasauliuose gyvename mes ir šiaurės kaimynai. Ką dabar daryti?
Šios savaitės svarbiausios muzikinės naujienos – kultinių JAV grupių „Green Day“ ir „No Doubt“ sugrįžimai. Tačiau ir be šių veteranų yra ką klausyti. Nauji britų „the xx“ ir „The Vaccines“ kūriniai ne mažiau verti dėmesio. Apie visus juos ir ne tik – jau šeštajame aktualios muzikos gide.
Ateinančiai savaitei jūsų ausinukams paruošėme „Muse“ olimpinę dainą, šviežią Lanos Del Rey kūrinį, naujienas iš lietuvaičių „Golden Parazyth“ ir „Proper Heat“ bei tris „Heineken Open’er“ vardus, tarp kurių vienas – lietuviškas.
Muzikos mylėtojai, gamtos gerbėjai, kompanijos žmonės ar tiesiog mėgstantys pašokti ir išgerti vasaros savaitgaliais nuobodžiauti neturi kada vien dėl kas savaitę vykstančių festivalių. Dar neseniai viskas atrodė taip toli, o jau kitą savaitgalį įvyks pirmasis muzikos festivalis…
Grupės „Rasabasa“ gitaristo ir prodiuserio Snorre Bergerudo sukurtas Norvegijos metalo grupės „She Said Destroy“ naujausias albumas „Bleeding Fiction“ parklupdė metalo muzikos spaudą. Sausio mėnesį pasirodžiusį EP albumą su vienodu entuziazmu liaupsina tiek „Metal Hammer“, tiek konservatyvus Norvegijos nacionalinis transliuotojas NRK.
Įdomiausia tai, kad šiame albume yra vos vienas kūrinys, kuris trunka 27 minutes. Nepaisant to, albumas sugebėjo įtikti net ir reikliausiems grupės gerbėjams bei muzikos kritikams.
„Ekstremalaus metalo viršūnė“ – teigia „Metal Hammer“. „Įrašyti albumą su vos vienu kūriniu – rodo pasitikėjimą. Išlaikyti dėmesį pusvalandį gali būti sudėtinga, bet „She Said Destroy“ tai pavyko“ – žavisi NRK. „Tai pranokti grupės nariams bus sunku, bet mes tik išlošime iš jų mėginimų tai padaryti“ – įsitikinęs „Metalireland.com“.
Grupės „She Said Destroy“ albumas – toli gražu ne pirmas Snorre’ės Bergerudo prodiusuotas darbas. Per pastaruosius dvejus metus jis prodiusavo įrašus ir kitiems įvairių muzikos stilių atlikėjams iš Norvegijos, Kanados, Didžiosios Britanijos, Airijos. Lietuvoje muzikantas prodiusavo kritikų puikiai įvertintus grupės „Rasabasa“ albumus, Manto dainą „Melagė“, padėjo išvystyti muzikines idėjas kai kurioms Marko Palubenkos dainoms. Šiuo metu įrašinėja savo skambesio ieškančios Jurgos Šeduikytės naują dainą.
Metalistų „She Said Destroy“ naujausiame EP Snorre Bergerudas sukūrė visą muziką ir šiame albume sugrojo visais instrumentais, kurie girdimi įraše, išskyrus bosą ir būgnus. „Bleeding Fiction“ buvo įrašytas pernai Velse ir yra nutolęs nuo įprasto šio kolektyvo skambesio, girdėto ankstesniuose dviejuose albumuose. Naująjame grupės EP galima išgirsti įvairovę nuo brutalių rifų iki gražių melodijų.
Tačiau pagrindinis Snorre’ės Bergerudo dėmesys artimiausiu metu vėl bus nukreiptas į grupę „Rasabasa“, su kuria jis šiemet Lietuvoje laimėjo M.A.M.A. apdovanojimą metų alternatyvos nominacijoje. Vilniuje vėl susirinkus visiems penkiems „Rasabasa“ muzikantams grupė jau pradėjo įrašinėti naujas savo dainas, kurias dar iki vasaros pristatys koncertuose.
# Ištraukos iš albumo „Bleeding Fiction“ recenzijų:
„Bleeding Fiction is a 27 minute long masterpiece that leaves you sitting there like a question mark… and then you HAVE to hear it again! Extreme metal at its absolute best“ – Metal Hammer Norway, 10/10.
„Releasing an EP consisting of only one track shows confidence. Keeping the listener interested for half an hour can be difficult, but She Said Destroy have succeeded“ – NRK (Nacionalinis Norvegijos transliuotojas) Lydverket, 5/6.
„Having listened to this EP many times over at this stage, I’m not getting anywhere near tired of listening to it. It gets better with each spin. She Said Destroy have managed to craft 27 minutes of what is an incredibly diverse song, have made everything fit snugly together and above all, flow logically. Whether this is an indication of the direction they’re heading in or not, this may very well be their defining release and one I would certainly point people in the direction of. Topping this will be challenging for the She Said Destroy members, but it’ll be to our benefit to hear them attempt it.“ – Metalireland.com, 4.3/5.
„The beautiful passages that again and again break up the fat, heavy groove, are absolutely gorgeous. There are moments when She Said Destroy sound like the bastard son of Anathema and Isis. Actually, this is close to being better than Neurosis, and that says a lot. This half hour long track has been played an almost scary amount of times in my Itunes, and it does not look like it will be played any less in the future. Buy this, and their two previous albums, and dive into She Said Destroy’s weird and magical universe“ – Heavymetal.no, 8/10.
„She Said Destroy are just getting better and better… (…) Now they’ve gone and made an EP i don’t think anyone can top this year. Might this be the perfect mixture of post rock and progressive metal? (…) Not many bands manage to make a song that sound so incredibly right for 27 minutes. But She Said Destroy have both the guts and the skills” – Metal-norge.com, 8.5/10.
# Albumas „Bleeding Fiction“: http://www.mas-kinarecordings.com/shesaiddestroy
Dainininkė Justė Arlauskaitė-Jazzu, savo spintoje nemažai vietos skyrusi sparčiai populiarėjančiam vintažui, šią vasarą močiučių laikų drabužius medžios pirmąkart rengiamame „Blusų festivalyje“.
Ryški ir kartais net epatuojanti Jazzu galėtų būti pavadinta lietuviškąja Lady Gaga, tačiau jai pačiai prie širdies dainininkės Róisín Murphy apdarai.
Kaip apibūdintum savo stilių?
Kaip ir muzikoje, su drabužiais man patinka eksperimentuoti, improvizuoti. Mėgstu derinti iš pirmo žvilgsnio nesuderinamus dalykus. Nesilaikau vieno stiliaus, mano spektras labai platus – nuo minimalizmo iki eklektikos.
Kaip ir daugumai moterų, man patinka puoštis, be to, esu scenos žmogus, tad tai tiesiog neišvengiama! Vertinu gražius daiktus, nes esu tikra, kad žmogaus išorė yra tai, kaip tu save pateiki kitų žmonių pirmam žvilgsniui, kokį save matai pats. Per drabužius gali išreikšti save, savo požiūrį, dėl to man niekad nebuvo kilusi mintis kreiptis į stilistą. Artimieji nuo mažens lavino mano skonį, todėl esu sau pati geriausia stilistė. Žinoma, nevengiu draugų dizainerių patarimų, paklausiu, ką mano apie vieną ar kitą mano dėvimą daiktą.
Tiesa, mano sceninius drabužius kuria dizainerė Daiva Urbonavičiūtė. Mūsų skoniai sutampa beveik 100 procentų, todėl labai lengva kartu dirbti. Visiškai pasitikiu Daiva, ji nuostabi dizainerė, turinti neribotą fantaziją, tikra profesionalė, be to, labai šiltas žmogus, kuris labai mane jaučia. Argi gali būti geresnis tandemas?
Kas turėjo daugiausia įtakos tavo stiliaus formavimuisi?
Už pirmąsias stiliaus pamokas turėčiau būti dėkinga mano močiutei. Būtent ji mane mokė muzikos. Visada būdavo pasitempusi, aristokratiška, atrodydavo lyg ką tik pakilusi į scena. Prisimenu, kaip abi puošdavomės prieš eidamos į operas ar spektaklius.
Paauglystėje atsirado kažkokiu dievukų – aktorių, mėgstamų grupių, kurios būdavo stiliaus pavyzdys. Laikui bėgant iš kopijavimo išaugi. Šiandien vertinu Vivienne Westwood, Alexanderį McQueeną, Chanel darbus. Jau daug metų mano stiliaus ikona yra dainininkė Róisín Murphy.
Kaip vertini vintažą?
Nuo mažens jaučiau potraukį seniems filmams, daiktams, knygoms… Tai kvepia istorija ir tuo, ko tu niekada nepatyrei ir nepatirsi, gali tik prisiliesti. Vintažiniai rūbai taip pat turi praeitį. Labai smagu kaukšėti vintage bateliais Londono gatvėmis ir kurti istoriją, įsivaizduoti, kas tuos batelius avėjo ir kur.
Mūsų močiučių laikų mada sugrįžo, vadinasi, tai iš tiesų buvo gražu ir tikra. Vien pagalvojus apie tas sukneles, paaukštintą liemenį, petukus, sagutes, beretes… Nepaprastai gražu!
Džiaugiuosi, kad Lietuvoje atsiranda vis daugiau komisinių parduotuvių! Londone jų – begalė, užsukdavau į jas bene kiekvieną dieną. Tokios krautuvėlės turi savitą aurą ir būna itin jaukios. Teko lankytis ir Lietuvos komisiukuose, kai kurie jų prilygsta mano pamėgtoms Londono komisinėms krautuvėms!
Ką manai apie britų stilių?
Londonas – vienas pagrindinių miestų, kur prasideda mada. Ten visko tiek daug… Daug stilingų ir gražių žmonių, kurie nori išsikirti iš minios, rūpinasi savo įvaizdžiu. Belieka palinkėti, kad taip savo įvaizdžiu rūpintųsi kiekvienas lietuvis.
Tiesa, londoniečiai pavaldūs sezoniniams bumams – vienu metu dauguma merginų ima rengtis identiškai. Tokia pilka masė. Tai šiek tiek erzina. Po kurio laiko viskas nusistovi, tačiau tada jau lauki, kokią tendenciją padiktuos britės kitą sezoną. Ir vėl gatves užtvindo šimtai klonų.
Vintažinis stilius Londone – ne retenybė. Londoniečiams tai – ir mada, ir gyvenimo būdas, ir ekologiška gyvensena. Ekologija Londone sparčiai populiarėja. Jaunimas išprotėjęs dėl mados: jei būti „žaliam“ yra madinga, tai jauni žmonės, norėdami priklausyti madingųjų kategorijai, irgi tampa žaliaisiais.
Ar galima teigti, kad Lietuvoje jau subrendo vintažinių rūbų vertintojų karta?
Visiškai dar nesubrendo, bet progresą tikrai pastebiu. Vintage mada plinta, ir tą jau galima pastebėti, ypač Vilniaus gatvėse. Jaunimui ji patinka, be to, šių rūbų kaina nėra didelė, todėl gali pirkti ir improvizuoti, lavinti savo fantaziją.
Lietuvių skonis apskritai lavėja. Gatvėje nesunkiai atskiriu žmones, kurie aklai vaikosi mados, bet galiausiai gaunasi šnipštas: jie vilki neskoningus, nesuderintus drabužius, vaikosi etikečių, pasirenka visiškai netinkančius jų figūrai drabužius tik dėl to, kad jie šiandien madingi. Visada malonu pastebėti tuos, kurie atrodo savitai, skoningai, kurdami savo stilių domisi mada, bet nepersistengia. Džiugu, kad pastarųjų daugėja.
Manoma, kad mažuose Lietuvos miesteliuose galima rasti įdomesnių, net vintažinių rūbų. Gal teko įsitikinti pačiai?
Po mažus miestelius važinėju retai, apsiperku ten dar rečiau. Didesniame mieste kur kas daugiau parduotuvių, dėl to originalių daiktų pasirinkimas platesnis, tačiau niekad negali žinoti, kokį perliuką gali aptikti visiškai neįtikėtinoje vietoje.
Žinau šaunią vietą vintažiniams rūbams įsigyti – Varėnos rajone vyksiantis Blusų festivalis. Organizatoriai, iniciatoriai ir visi prijaučiantys ir prisidėję – tikri šaunuoliai. Tokių festivalių, kuriuose būtų šnekama ir apie madą, ir apie ekologiją, Lietuvoje labai trūksta. Žmones šios temos domina vis labiau.
Planuoju vykti į Blusų festivalį, sutiksiu daug gražių ir gerų žmonių, prisipirksiu suknelių ir važiuosiu jų matuotis į savo sodybą, kuri yra čia pat.
Kalbino Ina Karablikova
Šią vasarą Lietuvos ir pasaulio kino teatruose buvo gausu naujų filmų, tačiau rudens derlius žada būti ne ką mažiau didesnis ir įdomesnis.