Search Results for: "Kalėdų eglė"
Sekmadienio vakarą, kaip ir kasmet, įžiebta didžiausia Europoje Kalėdų eglė – Vilniaus televizijos bokštas. Jį apjuosė 32 girliandos, kurių bendras ilgis – 6 km. Eglei įžiebti buvo panaudota 6 tūkst. lempučių ir 400 vienetų galingų blyksčių. Įžiebimo pradžią žymėjo šventinis fejerverkas. Pirmą kartą eglė Vilniaus televizijos bokšte sužibo 2000 metais ir tapo neatsiejama Vilniaus tradicija per Kalėdas.
Žinia apie sekmadienio vakarą Kaune Rotušės aikštėje įžiebtą originalią ekologišką Kalėdų eglę jau išplatinta ir užsienyje.
Vokietijos naujienų agentūra DPA, prašydama suteikti daugiau informacijos apie netradicišką Kalėdų eglutę, kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę.
Savivaldybės administracijos Tarptautinių ryšių ir protokolo skyriaus vedėjas Raimundas Šmitas pasakojo, jog minėtos agentūros atstovą labiausiai domino pati idėja: kam ir kaip ji gimė, kodėl nuspręsta panaudoti būtent tokią žaliavą – plastikinių žalios spalvos butelių dugno dalis, kiek žmonių padėjo kurti svarbiausios Kauno aikštės smaragdinį stebuklą, kiek laiko užtruko visas eglutės pagaminimo procesas.
Agentūros atstovas Pabaltijo šalims Aleksandras Velšeris ne tik kalbino idėjos autorę Jolantą Šmidtienę, bet taip pat paprašė jau įžiebtos eglutės nuotraukų.
Kauno senamiesčio bei pagrindinės miesto eglės papuošimas jau trečius metus iš eilės patikimas kaunietei menininkei, Tekstilės gildijos atstovei J. Šmidtienei. Ji ne kartą savo įdomiais sprendimais garsino Kauno miestą.
Vokiečių žiniasklaida susidomėjo ne tik šia, iš plastikinių butelių pagaminta, eglute. ELTA primena, jog šiemet Vokietijos miestelyje Hiutenfelde, kuriame įsikūrusi Vasario 16-osios gimnazija, buvo įžiebta pernykštės Kauno Kalėdų eglutės kopija. Šią Kalėdų eglutės projekto idėją taip pat pasiūlė J. Šmidtienė. Sumažinta 7 metrų aukščio eglutė Hiutenfelde sukurta iš 16 kilometrų specialiai paruoštos pakavimo plėvelės bei 450 metrų ilgio girliandų.
Kauno savivaldybėje surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje pristatyti vieši Kalėdų ir naujamečiai miesto renginiai, eglutės autorė džiaugėsi, kad ekologiškas Kalėdų „medelis” Vokietijoje pelnė meno kūrinio pripažinimą. Anot J. Šmidtienės, šiuo projektu siekiama prisidėti prie profesionalaus meno sklaidos istoriškai lietuviams prasmingoje Vokietijos vietoje.
Ištikimi pajūrio naktinio gyvenimo dalyviai ir metraštininkai bei tie, kurie į Klaipėdą sugrįš tik didžiosioms žiemos šventėms, šį savaitgalį bus gausiai apdovanoti. Klube „Dr.Who“ – kalėdinė vakarėlių mozaika, žaižaruosianti net tris naktis.
„Kalėdos jau ant nosies!” – tai mintyse sušuks kiekvienas, kuris šeštadienio vakarą praleido Vilniaus centre. Minia susirinkusiųjų nekantriai laukė Kalėdų eglės įžiebimo.
Šventinę nuotaiką laukiantiesiems dovanojo ir muzikinis spektaklis „Žiemos tango“, kuriame pagrindinius vaidmenis atliko žymūs Lietuvos atlikėjai: Evelina Anusauskaitė, Vaida Genytė ir Justas Lapatinskas. Pasirodyme taip pat dalyvavo choras „Liepaitės” ir Šarūno Kirdeikio šokėjų grupė „Show Makers”. Iškilmingas eglutės įžiebimas buvo pažymėtas varpų dūžiais, fejerverkais ir, žinoma, Kalėdų Senelio vizitu. Taip pat miestą papuošė ir eglė Rotušės aikštėje.
Gruodžio 4 d. Laisvės alėjoje ir Vienybės aikštėje vyks iškilminga Vytauto Didžiojo ir Kauno technologijos universitetų puoštų Kalėdų eglučių įžiebimo ceremonija. Ją praturtins 25 Kalėdų senelių pasirodymas, ugnies „kelionė“, svečių iš Norvegijos vizitas.
Įvairiausiais žaisliukais svetainėje išpuošta žaliaskarė ir dovanos yra tai, be ko Kalėdų neįsivaizduojame. Vaiskiai žalios šakos bei nuostabus miško kvapas sukuria tą šventinę nuotaiką, kuri lydi visus iki pat Naujųjų Metų. Net ir papuošus dirbtinę eglutę, ją galima išpurkšti specialiu eglutės kvapu, taip sukuriant iliuziją, jog tai kone tikra eglutė. Tačiau nors ir esame įpratę puošti namuose žaliaskares Kalėdų proga, tačiau nesusimąstome, kokios būta šios tradicijos pradžios bei kokios kitos tradicijos naudojamos Lietuvoje iki šių dienų.
Kalėdos jau beveik ranka pasiekiamos, tačiau ne visiems jos laukiamos ir mielos. Ne visi pamišę dėl masinės pirkimo manijos, ne visiems patinka milijonas patiekalų ant stalo, ne visiems įdomu nuolat klausytis Kalėdinių dainų.
Ir ne, nuo Kalėdų neįmanoma pasislėpti, ypač kai jos prasideda nuo lapkričio pabaigos. Tad mėnesį laiko pasislėpti negyvenamoje saloje – didelė prabanga, o apsimesti nepastebint viso to, kas vyksta aplink, ne kiekvieno jėgoms.
Tad kodėl kai kurie žmonės nemėgsta Kalėdų? 10 priežasčių.
Kalėdiniai e. atvirukai. Turbūt prieš pat Kalėdas darbe gaunate šimtus elektroninių sveikinimų, kurie visiems siuntinėjami vienodai šabloniški ir neįdomūs. Apie popierinius sveikinimus to negalime pasakyti ir gaila, kad jie pamažu nyksta, nes laikome juos originalesniu būdu pasveikinti draugus ar įmones. Ne ką geresnė situacija ir su draugais, kurie jau turbūt keletą metų nebesivargina siųsti popierinius sveikinimus ir pasitenkina papostinimais Facebooke arba užtagina tave bendroje kalėdinėje atvirutėje. Ar ne mieliau ant spalvoto popieriaus ar nedidelės atvirutės parašyti asmeninį sveikinimą, kuris Jums kainuos su išsiuntimu litą. Ir gabalėlį laiko einant iki pašto. O įmonėse paštas pats ateina, vokus apmoka direktorius, tad tereikia noro ir šventinės nuotaikos, kuri ir sukuria tikras, ne dirbtines e. Kalėdas.
Kalėdinės eglutės. Ar tikrai kasmet mums reikia pirkti kalėdines eglutes, kurios kainuoja apie 60 Lt? Ar tikrai mums reikia puošti eglių šakas, kurių spygliai po keleto savaičių pabyra po visą butą? Eglė nėra blogas dalykas, jei žinome tikrąją jos paskirtį – paslėpti po ja dovanas, tačiau kartais papuoštos gyvos eglutės namie atrodo labai sadistiškai, nes dėl keleto savaičių grožio mes nukertama medį, kuriam užauti prireikė daugybės metų.
Darbo kalėdiniai vakarėliai. Jei jau dirbate, kiekvienais metais prieš pat šventes turite dalyvauti masiniame kalėdiniame firmos vakarėlyje, kuriame visi linksmai plepate, apsikeičiate dovanomis, kai kad net išvažiuojate už miesto ribų. Tačiau ne visiems ir ne visada norisi švęsti su kolegomis, su kuriais ir taip mataisi kiekvieną dieną. Ypač, jei firma didelė, daugumos jų nepažįstate, o teminis vakarėlis tiesiog žudo savo fantazija. Tad gal verta apsiriboti valandiniu pasisėdėjimu ir mažų smulkmenų apsikeitimu darbo metu? O jei bendradarbiai atsineša keptą obuolių pyragą – išvis tobula.
Kalėdinės dainos. Kasmet vis tos pačios, tik kitų perdainuotos. Dirbtinai džiaugsmingos ir mėnesį laiko skambančios visuose prekybos centruose ir parduotuvėse. Nemanome, kad reikia priminti, jog artėja Kalėdos, nes šios šventės pamiršti neįmanoma.
Kalėdiniai filmai. Nes kasmet per televiziją juos rodo tuos pačius, nes kasmet mes tėvų namuose tuos pačius ir žiūrime. Ne vienam Kalėdos asocijuojasi su 101 dalmantinu, Vienas namuose ir kitais šimtą kartų matytais filmais. Kartais net sunkiai suvokiama, kodėl žmonės juos vis žiūri ir žiūri. Bet turbūt kas lieka, kai per kitus kanalus rodo tą patį, o TV per šventės – vaišių dalis (teko stebėti kalėdinius šeimų pasibuvimus – visi sėdi prie stalo ir žiūri TV. Ar tą turi galvoje Kalėdų mėgėjai, teigdami, kad šios šventės į vieną ratą suveda šeimas?).
Kalėdinis apsipirkinėjimas. „Iki Kalėdų liko vos savaitė, o aš dar neturiu dovanų”, – kažkur girdėta frazė? Paskutinėmis dienomis lakstome po parduotuves, jei nesugalvojame, ką padovanoti, perkame įvairiausius niekam nereikalingus niekučius, nes pasveikinti juk būtina. Dovanoms išleidžiame krūvą pinigų, jas suvyniojame į šimtus metrų popieriaus, kuris vėliau suplėšomas ir išmetamas lauk. Neišsiplėsime dėl pelno, kurį prekybos centrai gauna per kalėdines šventes, tačiau ar tikrai mums reikia taip masiškai apsipirkinėti ir žiemos šventes sieti su dovanomis?
Kalėdinės dovanos. Teko girdėti dviejų moterų pokalbį, kuomet viena skundėsi, jog jos paauglė dukra liepė mamai vaikinui padovanoti brangų megztinį, o sūnus savo draugei mamos paprašė prabangių CHANEL kvepalų. Moteris buvos išties susirūpinusi, nes vien dovanoms išleis apie 1000 Lt. Nedovanoti neišeina, nes vaikų antrų pusių tėvai dovanos, kaip jiems atsilikti? Tačiau ne visiems patinka gauti krūvas dovanų, kurių po to neturime kur dėti. Tad gal ne veltui jau keletą metų agituojama už nuoširdžias ir nebrangias dovanas, kurias puikiai galima pagaminti patiems. Arba tiesiog padovanoti rabarbarų uogienės, aprištos kaspinėliu. Originalu ir labai miela.
Kalėdinis stalas. Va, čia tai priežastis nemėgti Kalėdų! Kad ir kaip keistai skamba, tačiau perkrautas kalėdinis stalas tikrai nėra džiaugsmas kiekvieno skrandžiui, kuris po tokių pasisėdėjimų visiškai išsimuša iš ritmo ir sveikos būsenos. Ar tikrai mums reikia tiek daug valgyti per šventes? Ar tikrai per šventinę vakarienę reikia penkių rūšių salotų, 2 karštų ir visų kitų patiekalų? Nekalbant apie tortus, šakočius… Turbūt ne vienam šventės asocijuojasi su suplukusiomis mamomis, nuo pat ryto gaminančiomis patiekalus, kurie per Kūčių ar Kalėdų vakarą dar ir turi būti patiekti, atnešti į stalą. To, ko nesuvalgome, užbaigiame kitą dieną arba tiesiog išmetame, o grįžę į savo namus vienas kitam verkiame, kiek daug prisivalgėme.
Kalėdinės dekoracijos. Lietuviai Kalėdoms puošiasi su saiku, namie dažniausiai pasidabina eglutę, pakabina elektrines girliandas, senelio Šalčio kojines etc. Tačiau kai kurie (ypač prisižiūrėję gėrybių užsienyje), į kiemus išgabena šventinius nykštukus, namo sienas apkarsto girliandomis, sustato dirbtinius Kalėdų senius… Nes kitaip nepajusime šventos dvasios, nes kitaip pamiršime, kad dabar Kalėdos.
Dešimta priežastis – kodėl visgi mes mėgstame Kalėdas? Nes prisimename senus draugus, nes užsienyje gyvenantys giminės ir draugai sugrįžta į namus, nes seneliai pasipuošia prisiruošia į bažnyčią, nes šeimos susirenka kartu, nes per šventes visi būna ne tokie pikti… Mėgstame Kalėdas, nes jos neša geras emocijas, šilumą. Tik gaila, kas paskutiniu metu jos suvokiamos ne taip.
P. s. Jei kam išvardintos priežastys atrodo pernelyg radikalios ir šimtą kartų girdėtos – Jūs būsite teisūs. Tačiau taip, kaip per Kalėdas žiūrime tuos pačius filmus, klausomės tos pačios muzikos, taip ir galime perskaityti straipsnį tema, apie kurią susimąsto ne vienas.
Linksmų ir minkštų švenčių!
Vilniuje tradicine tapusi teatralizuota Trijų Karalių eisena, lydima didelėmis lėlėmis persirengusių Senamiesčio teatro aktorių – piemenų, gyvulėlių, angelų, prie jų prisijungusių vėliavnešių ir miestiečių, Pilies gatve žemyn keliaus į Katedros aikštę. Vėliau eisena linguos į Mokytojų namų kiemelį, kur 18 val. prasidės šventė visai šeimai „Lik sveika, Kalėdų eglute“
Laikas.lt pristato įdomiausius faktus apie tai, kaip Kalėdos švenčiamos užsienyje ir kokių keistų istorijų buvo nutikę per Kalėdas. Gal žinote garsiąją frazę „Taip, Virginija, Kalėdų Senelis egzistuoja“, kuri kasmet sugrįžta į laikraščių puslapius. O viskas prasidėjo dar 1897 metais, kai 8-metė mergaitė Virginia O’Hanlon parašė laišką – paklausimą laikraščiui „New York Sun“.
Laukiamiausiai metų šventei lipant ant nosies daug žmonių susiduria su problema: kaip teisingai pasirinkti Kalėdų eglutę? Kokia ji turėtų būti? Gyva ar plastikinė?
Kvepianti Kalėdų puošmena
Paklausėme savo skaitytojų, kodėl jie nusprendė pasirinkti gyvas žaliaskares. Pagrindinis respondentų atsakymas buvo, kad natūralus medelis kvepia Kalėdomis, suteikia gyvybės namams, norisi vaikams parodyti gyvą augalą. Daugelis iš jų pasakojo, kad eglutes perka medelynuose arba iš prekyviečių, tačiau nedaugelis pasidomi, kur ji buvo auginama.
Reikia pastebėti, kad eglutė neužauga per metus. Pirmiausia yra pasėjamos iš kankorėžių išlukštentos sėklos. Vėliau, maždaug trečiais – ketvirtais eglutės augimo metais, galima sodinti ją į vazonėlius ir tik po metų ar dviejų – kirsti.
Pastaruoju metu sparčiai populiarėja eglutės vazonuose. Tai gan diplomatiškas pasirinkimas, kaip sakant, ir avis lieka sveika ir vilkas sotus – miškas nenukenčia nuo kirtimo, o pavasariui atėjus, jūs padarote naudingą darbą – pasodinate medelį. Nubyrėję spygliai nebetemdys šventinės nuotaikos, praėjus šventėms, nereikės rūpintis, kur ją padėti ir šeima išlaikys gražią tradiciją – rinktis pagrindinę Kalėdų puošmeną kartu.