Search Results for: "Ruta jankauskaite"
Rūta Jankauskaitė – mūsų 7 žurnaliuko numerio Laikas.lt herojė, kurios daryta fotografija puošia viršelį. Pateikiame trumpą dosjė apie Rūta (interviu su ja galite skaityti ČIA), kurią visada galite rasti adresu marla.lt
Retas kuris gali džiaugtis radęs pašaukimą anksčiau nei leidosi jo ieškoti. Rūtai Jankauskaitei (22) pasisekė: dar mokykloje buvo grupės „Sheezanova“ vokaliste, o šiandien jau „prie profesionalų“ save laikanti fotografė. Ar ne per daug vienam žmogui? „Dviejų kėdžių vienu užpakaliu neapsėsi“ šypsosi jaukioje kavinukėje kavą gurkšnojanti raudonplaukė, o pokalbio eigoje prasitaria, kad nuo mažumės ji daug piešia.
Tačiau nebuvo viskas taip paprasta, kaip gali iš pirmo žvilgsnio pasirodyti: grupės ji nepaliko dėl fotografijos, nes svajojo tapti režisiere, o šia negali būti dėl, kaip ji pati sako, išsiblaškymo ir kantrybės stokos: nuotrauką gali padaryti per kelias valandas, o filmui prireikia ir kelių metų.
Taigi, kaip vis dėl to atėjai į fotografijos pasaulį?
Su fotografija niekad neturėjau santykio. Mano tėtis tuo intensyviai užsiimdavo, fotografuodavo daug, pats ryškindavo juostas. Ir mane nuo vaikystės bandė sudominti ja, bet aš kažkaip nesusidomėjau. Tik prieš kelis metus dėl mokslų ir vidinio poreikio save išreikšti pradėjau fotografuoti, vėliau pasisekė dirbti fotografo Gedmanto Kropio asistente. Kai nustojau asistuoti jam, pradėjau fotografuoti pati. Nusistačiau sau, kad per savaitę turiu padaryti tris fotosesijas. Tai taip ir dariau: kiekvieną savaitę vis kažką galvodavau ir darydavau, praktikuodavausi pati. Daug skaičiau, daug žiūrėjau kitų nuotraukų…
Vadinasi fotografuoti nepradėjai organiškai iš aistros pačiai fotografijai?
Aš visada jaučiau didelę aistrą madai. Kai pradėjau fotografuoti, pati buvau ir stilistė, ir grimuotoja… ir dabar kai pasižiūriu tai tos pirmos nuotraukos tikrai geros, aš jas ir dabar kai kur panaudoju ir aplinkiniai retai supranta, kad tai buvo vienos pirmųjų mano nuotraukų.
Man patiko mada ir norėjosi kažkaip tai išreikšti, ne tiek kuriant drabužius, kiek vaizdus, siužetus. Taip prisidedu prie jos, kurdama madai asociatyvius vaizdus.
Žvelgiant į tavo portfolio išryškėja pagrindiniai tavo stilistikos elementai: švelnūs tonai, subtilus siužetas… Ar nesinorėtų pereiti į kitą pusę ir, pavyzdžiui, šokiruoti žiūrovą?
Sąmoningai to nesiekiu. Aš pati nelabai moku į savo nuotraukas žiūrėti iš šalies, kartais man jos atrodo visiškai skirtingos, o kartais labai panašios. Dažniausiai vaizdas gimsta retušuojant – kai jau suspurda širdis, tai reiškia, kad nuotrauka artėja prie galutinio vaizdo. O savo nuotraukomis kažko šokiruoti aš visiškai neturiu nei noro, nei įkvėpimo. Manau, kad kiekvienas kadras privalo būti išdirbtas spalviškai ir idėjiškai. Šokiruojančios nuotraukos praranda savo estetiškumą tuo, kad nieko nebelieka kaip tik nuogumas ar šokiruojantis elementas.
Kokius uždavinius sau keli prieš fotosesiją?
Mano pagrindinė užduotis visada yra gerai kontroliuoti situaciją ir dar – paisyti savo nuomonės. Jei matau, kad modelis pozuoja ne taip, tai drąsiai jai tai ir pasakau, nes priešingu atveju kadras bus negeras ir niekas nebus patenkintas.
Bet būna kada nepasiseka?
Būna… Bet kartais tai gali būti tiesiog nuomonių skirtumas. Pavyzdžiui, jei darau fotosesiją pagal užsakymą, tai jo užsakovui gali atrodyti visai kitaip nei man. Kai fotosesija stringa, tenka ją ilgai daryti tol, kol matau, kad gausis bent vienas geras kadras.
Tenka priimti ir užsakymus. Ar būna sunku, kai reikalaujama visai kito, nei norisi pačiai?
Man patinka tokie iššūkiai, nes tai padeda profesionalėti. Jei gali daryti ir madą, ir reklamą, tai jau gali save laikyti profesionalu. Su tokiais projektais aš profesionalėju.
Dažnai jaunam sunku peržengti tą ribą, kada jau gali save „įrėminti“ į profesiją. O tu ar jau laikai save fotografe?
Aš tai suvokiau tik dabar, kai dalyvavau „Ievos“ fotografijos konkurse „Madamorfozės 2010”. Pernai registravausi kaip mėgėja, o šiemet paraiškoje jau užpildžiau, kad esu profesionalė. Pagalvojau – jei jau žurnalo viršelyje yra mano daryta nuotrauka, tai jau galiu save laikyti fotografe, nebe mėgėja. Tą akimirką aš supratau, kiek aš padariau, kiek nuėjau ir kur esu dabar… Žinoma, tobulumui ribų nėra ir man reikia dar labai tobulėti.
O ar prireikia atostogų nuo fotoaparato?
Būna… Būna. Kai tai nutiko pirmą kartą, tai net išsigandau – nejau jau atsibodo fotografija ir taip baigsiu? Bet dvi savaitės praėjo ir vėl sugrįžau. Ir kartojasi taip man tos atostogos. Dabar jau mėnuo kaip nieko nefotografavau dėl sesijos (studijuoja fotografiją), bet jau jaučiu, matau daiktus, gimsta idėjos ir net niežti rankas.
O kaip kinas?
Mėgstu žiūrėti filmus, ypač kai sergu. Labai stebiu filmų kadruotes, kompizicijas, vaizdus, spalvas… tai man padeda fotosesijose. Norėčiau kada pabandyti filmo dailininkės duoną.
Nors tai buvo pirmos pažinties susitikimas, nuoširdus pokalbis su Rūta mezgėsi ir sužinojau dar daugiau apie šią talentingąją personą:
Dar šiek tiek apie Rūtą:
Užsakymus priima atsakingai rimtai apsvarsčiusi.
Vestuvių fotografuoti nesikrato.
Gamtos, miesto, reportažų nefotografuoja.
Mėgsta fantastinę literatūrą, labai patinka Haris Poteris.
Mylimiausias fotografas – Tim Walker.
Beje,
…Rūtos tėtis dabar ja labai didžiuojasi!
Kalbino ir parengė Dainora Remeza
Šio rudens fotografijos konferencija „Snap“ išsiskyrė tuo, jog tarp pranešėjų buvo net trys jaunosios Lietuvos fotografų kartos flagmanai. Rūta Jankauskaitę aka Marla Singer ir Dominyką Blizniką iš „Twodicks“ jau esame kalbinę, o trečiasis, Visvaldas Morkevičius – dar menkai pažįstama, bet ypač talentinga ir susikaupusia figūra.
Pirmadienio muzikiniams pusryčiams siūlome paklausyti naują lietuvaitės Marlos Singer dainą „Music Of The Night”.Marla Singer arba Rūta Jankauskaitė mums žinoma ne tik kaip dainininkė, bet ir fotografė, kuri šiuo metu gyvena ir kuria Paryžiuje.
Spalio 12-14 dienomis aktyviausius Kauno kultūros taškus užplūs daugiasluoksnė meno ir poezijos festivalio TARP renginių programa, kurią sudarys nemokamos poetinio kino peržiūros, fotografijų parodos atidarymas bei neužmirštama džiazo, poezijos ir performansų naktis.
„Džiaugiamės šiemet galėdami tokią įvairią ir tarptautinę programą pristatyti ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, o vėliau – Klaipėdoje. Lietuvos publikai kasmet siekiame atskleisti platų tarpdisciplininio meno ir poezijos formų diapazoną, todėl festivalio programoje pristatome parodas, poezijos skaitymus, performansus, menų sintezes, filmų peržiūras, muzikos ir poezijos improvizacijas. Dėl renginių įvairovės festivalis tampa patrauklus itin plačiai auditorijai, kuri mūsų festivalyje tarsi naujai atranda poeziją,“– pasakoja Edvinas Grinkevičius ir Dovilė Butnoriūtė, festivalio programos organizatoriai Kaune.
Tarp kino ir poetikos: „Judantys eilėraščiai“
Plati festivalio programa įtiks įvairiausiam skoniui. Kaip ir kasmet TARP fetsivalio programoje pristatomas autorinis trumpo metro kinas, kuriamas atsispiriant nuo vieno eilėraščio, eilutės ar simbolio. Todėl įžanginis festivalio renginys – poezijos filmų peržiūra „Judantys eilėraščiai“ spalio 12 d. 20 val. kavinėje „Kultūra“ (Donelaičio g. 16) pristatys poetų D.Jurevičiaus ir B.Januševičiaus bei video-menininkų V.Malčiaus ir A.Maknytės darbus. Kartu festivalis tęsia tradicijas ir pristato poetinių filmų konkurso rezultatus. Šių metu konkurso tema savo laiku kontraversiškai vertinamos poetės B.Pūkelevičiūtės eilėraščio eilutė: „Aš vadinu Tave savąja neramybe, nes jokio / Kito vardo tau nesurandu“. Geriausius, įdomiausius, kompetentingos komisijos atrinktus trumpametražius filmus žiūrovai kviečiami pamatyti spalio 13 d. 18 val. VDU galerijoje „101” (Laisvės al. 53).
Tarp eilėraščio ir fotografijos: „Ypatingas pasiūlymas“
„YPATINGAS PASIŪLYMAS visiems poetams ir poetėms, kuriems raidės ir žodžiai nebekelia fizinio pasitenkinimo“ – tai eilutė iš Manto (Šamano) Gimžausko eilėraščio „ANTIGRAVITACINĖ VORUTA“. Šį eilėraštį interpretuoti ir rezultatus pristatyti šiemet kaip niekada šamaniškame festivalyje TARP jau žinomus ir perspektyvius fotomenininkus (Rūta Jankauskaitė, Dmitrijus Matvejevas, Linas Šinkūnas, Valdemaras Jurelevičius, Marius Aksijonaitis, Saulius Žiūra, Ramūnas Blavaščiūnas ir kt.) sukvietė parodos kuratorius, fotografas D.Jurevičius. Fotografai buvo kviečiami pateikti savąsias „antigravitacines vorutas“ – darbų ciklą iš dviejų ar trijų spalvotų, šiek tiek į pop art’o ar dadaizmo stilistiką „nukrypusių“ fotografijų. Spalio 14d. 19 val. paroda atidaroma VDA KDF galerijoje (Muitinės g. 4). Paroda veiks iki Spalio 27d. Smalsūs kauniečiai kviečiami įvertinti šio poetiško eksperimento rezultatus!
Tarp poezijos, performansų ir džiazo: pripažinti atlikėjai iš viso pasaulio
Finalinis festivalio TARP renginys nustebins net ir nemažai mačiusią Kauno publiką. Spalio 14 d. 21 val. Kulminacinis festivalio renginys prasidės buvusio Kauno kailių fabriko „Vilkas“ erdvėse, lofte „Gargaras“ (Raudondvario pl. 101). Unikalioje miesto erdvėje bus pristatyta turininga, originali ir tarptautinė programa.
Vakarą pradės charizmatiškas poetas „Luulur“ iš Estijos. Jis pademonstruos performansinį skaitymą – atliks neegzistuojančia, savo paties kalba parašytus eilėraščius. Vėliau sceną perims ryškiausia festivalio viešnia – Kimberley Bianca, intriguojanti ir šiuolaikiška medijų menininkė iš Australijos. Poetė savo pasirodymuose jungia medijas ir poeziją į vieną bendrą darinį. Pasaulio festivalių scenose vertinama Bianca pristatys naujausią, dar beveik niekur nerodytą, performansą pavadinimu „Baltlantis“.
Vakaro eksperimentus tęs poetas ir muzikantas Robin Bale iš Didžiosios Britanijos. Jo performansas „Repeticije Kolone“ – istorijos pasakojimo, atlikimo meno ir gyvai atliekamos audio/vizualios prezentacijos dėlionė. Performatyviajai vakaro daliai pasibaigus žiūrovus pasitiks teatrologės, poetės Vaivos Grainytės, saksofonisto Gražvydo Kardoko bei perkusininko Arūno Perioko projektas „Regina“. „Reginos“ žanras, priklausomai nuo ją sudarančių žmonių, balansuoja tarp poetiško džiazo, minimalistinės psichodelikos ir ekscentriško folk-techno. Šį kartą „Reginos“ skambesį nulems naujas – Vaivos, Arūno ir Gražvydo – trio.
Muzikinę programą toliau tęs ir džiazo dygsniais vakaro atmosferą kurstys perspektyvi, džiazo konkursuose įvertinta, vienoje scenoje su pačiu Erik Truffaz koncertavusi (post)džiazo grupė „Sheep got waxed“. Įdomios grupės kompozicijos nuves prie vakaro kulminacijos – džiazo ir poezijos „jam session“. Tai unikali galimybė pamatyti poetus, improvizuojančius scenoje tekstais ir tuo pačiu metu jiems talkinančius muzikantus.
Poezijos festivalis TARP Spalio 12 – 14 dienomis poezijos ir kitų menų sintezėmis džiugins Kauno publiką.
Daugiau informacijos apie festivalį ieškokite www.tarpfest.lt
„Noriu, kad fotografavimas būtų kaip žaidimas. Įdomus turi būti ne tik galutinis rezultatas, bet ir pats procesas einant link jo“, – savo fotografijos filosofija dalinasi Algis Kriščiūnas. Kadaise kultinės Lietuvos roko grupės „Foje“ būgnininkas, pradėjo fotografuoti tik būdamas 26-erių. Dabar A. Kriščiūnui – 44-i ir jis yra vienas atpažįstamiausių Lietuvos fotografų. Jo darbus kiekvieną mėnesį galima rasti populiariausiame Lietuvoje merginų žurnale „Panelė“.
Lina Pliuraitė ir jos kuriami drabužių linijos „LeMuse“ darbai vadovaujasi tokia grožio koncepcija: Kiekviena turime trūkumų, kuriuos norėtume patobulinti. Nepatinka kūno formos, veido bruožai, per šiurkšti oda. Tačiau svarbiausia yra tai, kas Jūsų viduje – ta milžiniška jėga, kuri priklauso tik jums, yra unikali ir tuo nuostabi.
Šiandien visose platinimo vietose pasirodė naujaus laikas.lt žurnalo numeris. Naujiena – žurnalas yra teminis. Šio numerio tema – Talentai!
Apie talentus yra kalbėję daugybė įvairiausių filosofų, mąstytojų, rašytojų, menininkų… Pripažinkime, apie tai galvojame ir kiekvienas mūsų, bandydamas įvardinti talentą, kurį turime arba dievagodamiesi, jog likome neapdovanoti. Talentą reikia atrasti…Talentas turi eiti išvien su aistra… Talentą reikia auginti… Su šiais teiginiais sutiktų daugelis. Na, bent jau su jais sutinka mūsų šio numerio herojai:
Penktadienį paglostę tituluotų kurtų galvas baigsite dar vieną savo istorinio gyvenimo dieną giminės fazendoje. Ir tada galėsite bent kartą šią vasarą neišnykti baldakimo audekluose, bet atvykti į jūsų dėmesio vertą miestą.
Sudarinėdama savo kelionės po Jungtines Amerikos valstijas maršrutą, labai apsidžiaugiau, kad turėjau galimybę įtraukti vieną vietą, kuri šiaip jau nėra nei labai turistinė, nei kažkuo labai įspūdinga. Pati nesu nei menininkė, nei hipė, bet širdyje labai prijaučianti įvairiems gyvenimo stiliams, todėl vieną dieną perskaičiusi straipsnelį apie Slab city pasakiau sau, kad jei turėsiu galimybę, būtinai čia apsilankysiu.