Search Results for: "Trijų ne dėsnis"
Prieš kelerius metus draugė ne kartą siūlė paskaityti A. Marininos detektyvų. Atsikalbinėjau, kad tokiam žanrui gaila akių ir laiko. Vieną kartą nuobodžiaudama paėmiau pavartyti kažkurį jos detektyvinį romaną ir likau ištikima šios rašytojos gerbėja. Dabar man nebėra didesnio malonumo, kaip niūrų savaitgalį, ypač kai lauke nykus oras, arba nesveikuojant, įsitaisyti šiltame kampelyje ir pasinerti į šios rašytojos kuriamą pasaulį.
Padangų pirkimas – neišvengiamas procesas kiekvienam vairuotojui. Parduotuvėse yra šimtai skirtingų dydžių, tipų ir prekinių ženklų padangų, tad daugeliui nėra paprasta išsirinkti tinkamiausią jo poreikiams ir piniginei produktą. Dažnai galima išgirsti nuomonę, jog užtenka žinoti padangų matmenis, tačiau jie – tik vieni iš daugelio svarbių kintamųjų. Automobilių ir padangų specialistai iš „Goodyear“ ir BMW vairavimo akademijos parengė atsakymus į aštuonis klausimus, aktualiausius renkantis automobilio apavą artėjančiai žiemai.
Sportinių automobilių gamintojas „Porsche“ plečia „Panamera“ modelių šeimą. Ją papildys „Panamera Sport Turismo“ versija, turinti naujos formos kėbulą. Pirmą kartą naująjį modelį gamintojas gyvai pademonstruos Ženevos automobilių parodoje.
Statistika rodo, kad antsvorį turintys 25–30 metų žmonės miršta 12 kartų dažniau nei jo neturintys, 45–50 metų moterys su antsvoriu rizikuoja susirgti ateroskleroze, o vyrams ši liga diagnozuojama dar jaunesniame amžiuje. Ir tai tik kelios liūdnos pasekmės, kurios gresia laiku nesusirūpinus savo augančiu svoriu.
„Positivus“ organizatoriai toliau skelbia naujus festivalio vardus. Liepos 18-20 Latvijoje vyksiančiame renginyje taip pat pasirodys rokeriai „BΔSTILLE“, soulo muzikos atradimas Laura Mvula, alternatyvieji „The 1975“ ir purvino rokenrolo duetas „Kid Karate“.
Keliones mėgstame visi: pažintines, poilsines, egzotines. Tačiau kiek iš jūsų esate keliavę autostopu? Tai vienas prieštaringiausių, avantiūristiškiausių, o galbūt net pavojingiausių keliavimo būdų, bet jis tikrai yra populiarius. Tiesa, Lietuvoje tas populiarumas minimalus, bet užsienyje turbūt sunku būtų surasti niekada nykščio į viršų pakelėje nekėlusį žmogų. Praėjusią vasarą trijų nuotykių ieškotojų kompanija: Dora, Viktorija ir Domantas autostopu nukeliavo iš Lietuvos į tolimąją Kroatiją, o šiandien, už lango užsibuvus rudeniui, jie dalinasi savo patirtais įspūdžiais.
Viešoji įstaiga „Kino pavasaris“ pristato jau antrąjį mokslinių fantastinių ir mokslo populiarinimo filmų festivalį „Eureka“. Kovo 18 – 22 dienomis į kino sales kviečiami vyresnių klasių mokiniai ir studentai, pedagogai, akademinio pasaulio atstovai ir visi, besidomintys mokslo aktualijomis. Į „Eurekos“ programą įtraukta 10 filmų, iš kurių du – dokumentiniai. Iš anksto užsiregistravus, šiuos filmus bus galima pamatyti nemokamai.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas Lietuvos Respublikos Seimui teiks pasiūlymą dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų projekto, kuriam įsigaliojus šalyje būtų draudžiama prekiauti energinių gėrimų ir alkoholinių gėrimų mišiniais, taip pat alkoholiniais gėrimais, kurių sudėtyje yra tonizuojamųjų ar stimuliuojamųjų medžiagų (kofeino, guaranino, ginsenozidų, taurino ir pan.).
Pasaulyje atsiranda vis daugiau mokslinių tyrimų, įrodančių, kad energinių gėrimų ir alkoholio maišymas gali baigtis stipriu apsinuodijimu, širdies ritmo sutrikimais, iššaukti nerimo jausmą ar agresiją. Be to, šių gėrimų vartojimas vis labiau siejamas su nesaikingu alkoholio vartojimu ir išaugusia priklausomybės nuo alkoholio rizika.
Energiniai gėrimai didina priklausomybės nuo alkoholio riziką
Pasak, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros profesoriaus Algirdo Utkaus, energinių gėrimų ir alkoholio maišymas gali baigtis stipriu apsinuodijimu – gali prasidėti pykinimas, krėsti drebulys, prasidėti stiprūs galvos skaumai. Alkoholį su energiniais gėrimais maišyti labai pavojinga, nes svaigalai nervų sistemos veiklą slopina, o kofeinas – stimuliuoja. Tai labai kenkia širdžiai. Kartu vartojant alkoholį ir energinius gėrimus labai padidėja arterinis kraujo spaudimas, sutrinka miegas, žmogus gali pasidaryti priklausomas nuo didesnių energinių gėrimų kiekių – teigiama prof. A. Utkaus parengtame leidinyje „Jaunas žmogus ir energiniai gėrimai“.
Kadangi angliarūgštė, esanti energiniame gėrime, pagreitina alkoholio įsisavinimą virškinamajame trakte, vartojant energinius gėrimus su alkoholiu, jo suvartojama daug daugiau. Žmogus ilgai išlieka budrus, todėl kyla perdozavimo ir sąmonės netekimo pavojus. Tiek energiniai gėrimai, tiek alkoholis skatina šlapimo išsiskyrimą: organizmui netenkant vandens, sulėtėja alkoholio apykaita, todėl padidėja jo toksinis poveikis, dėl kurio pasireiškia pagirių sindromas.
Taigi, energinių gėrimų vartojimas su alkoholiu gali susilpninti suvokimo funkcijas, sumažinti apsinuodijimo alkoholiu simptomus. Dėl šios priežasties didėja nelaimingų atsitikimų rizika, kartu didėja tikimybė išsivystyti priklausomybei nuo alkoholio. Anot profesoriaus A. Utkaus, svaigiojo gėrimo ir energinio gėrimo kokteilis paslepia alkoholio sukeltą nuovargį, trukdo žmogui suprasti, kiek alkoholio išgerta, ir gali atrodyti, kad net išgėręs gana daug alkoholio, esi blaivus. Taip laipsniškai galima įprasti prie vis didesnių alkoholio ir energinių gėrimų dozių ir kai jos nebeveikia taip stipriai kaip norėtųsi jaunas žmogus gali linkti į narkotinių medžiagų vartojimą.
Energinius gėrimus su alkoholiu maišo net paaugliai
Vilniaus miesto Visuomenės sveikatos biuro 2010 – 2011 m. atlikto tyrimo duomenimis, 23,8 proc. 5-10 klasių mokinių energinius gėrimų vartotojo kartu su alkoholiniais gėrimais. Daugiausiai respondentų energinius gėrimus vartojo su degtine ar kitais stipriaisiais gėrimais (65,5 proc.), kiek mažiau – 56,6 proc. mokinių su silpnaisiais alkoholiniais gėrimais (pvz., sidru). Dažniausiai juos kartu su alkoholiniais gėrimais vartojo 14-15 metų moksleiviai.
Pavadinimas „energinis“ siejamas su gebėjimu dirbti, veiklumu, darbingumu, todėl galima pamanyti, kad tai gaminys, turintis maistinių, fiziologinių ar kitokių sveikatai naudingų medžiagų, kurių kituose gėrimuose nėra. Būtent dėl šios priežasties energinius gėrimus vartoti itin pamėgo jaunimas, vis dažniau juos maišydamas su alkoholiu. Manoma, kad energiniai gėrimai padeda sumažinti alkoholio sukeltą mieguistumą bei suteikia energijos linksmintis visą naktį, tačiau tai – apgaulingas įsitikinimas!
Kauno miesto mokyklose dirbusi visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Sigita neslepia išgąsčio dėl energinių gėrimų populiarumo tarp mokyklinio amžiaus vaikų. „Buvo vienas atvejis, kuomet dvi 9-os klasės moksleivės kreipėsi į mane, nes pajuto silpnumą, joms drebėjo rankos, daužėsi širdis. Pamatavus spaudimą paaiškėjo, kad jis gerokai aukštesnis nei įprastai. Merginos prisipažino, kad po dieną prieš tai vykusio vakarėlio ryte išgėrė kavos bei po dvi skardines energinių gėrimų. Eidamos į mokyklą merginos jautėsi žvaliai, turėjo neįprastai daug energijos, kurią norėjosi kažkur išlieti. Jos neslėpė, kad buvo kilusi mintis netgi sukelti peštynes. Tik vėliau pamokose merginos pasijuto silpnai, – pasakojo Sigita, – nors merginos energinių gėrimų žalą žinojo (apie tai buvo kalbama per klasės valandėles), visgi pamanė, kad ši informacija – pernelyg išpūstas burbulas.“
24 metų jaunuolis iš Kauno, dalindamasis savo patirtimi pasakojo, kad po vakarėlio, kuriame išgėrė ne vieną alkoholio ir energinių gėrimų kokteilį, jautėsi ypač prastai: „Labai skaudėjo galvą. Rodėsi, kad krūtinėje vietoje širdies pradėjo veikti geležinkelio stotis.“ Taip jokiomis sveikatos problemomis niekada nesiskundęs vaikinas apibūdino dėl vartotų kokteilių sutrikusį širdies ritmą.
Energinių gėrimų vartojimo ribojimas pasaulyje
Įvairiose šalyse sparčiai populiarėja iniciatyva vienaip ar kitaip riboti energinių gėrimų prieinamumą. Islandijoje ir Urugvajuje yra uždrausta parduoti energinius gėrimus, kuriuose yra didesnis nei leidžiama kofeino kiekis. Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kai kuriose Vokietijos žemėse visiškai draudžiama parduoti energinius gėrimus vaikams iki 18 metų.
Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje, Belgijoje, Prancūzijoje energinių gėrimų galima įsigyti tik vaistinėse, nes sudedamosios jo dalys veikia kaip vaistai ir dažnai juos vartojant gali sutrikti sveikata. Kanadoje ant tokių gėrimų skardinių turi būti įspėjamieji užrašai vaikams, nėščiosioms ir kofeinui jautriems žmonėms bei įspėjimai dėl rizikos vartojant juos kartu su alkoholiu.
Didžiojoje Britanijoje vieno miestelio policija kreipėsi į vietinių krautuvių savininkus prašydama nepardavinėti „Red Bull“ bei kitų energinių gėrimų paaugliams. Tokiu būdu pareigūnai siekė sumažinti chuliganizmo atvejų skaičių, kadangi daugėja įrodymų, jog energiniai gėrimai didina žmogaus agresyvumą. Viešos diskusijos apie energinių gėrimų žalą Didžiojoje Britanijoje prasidėjo tada, kai 2008 metais Jungtinėje Karalystėje buvo rastas nuo energinių gėrimų priklausomybę turėjęs vaikas, kuris vėliau mirė. Švedijoje taip pat vyksta tyrimas dėl trijų žmonių mirties, kaip spėjama, ištikusios po to kai jie išgėrė energinių gėrimų.
Lietuvoje siūloma drausti energinių gėrimų ir alkoholio mišinių prekybą
Lietuvoje alkoholio bei energinių gėrimų mišiniai parduodami jau pagaminti arba yra greitai ir lengvai ruošiami daugumoje barų ar naktinių klubų. Dar 2009 metais Nacionalinė sveikatos taryba išreiškė savo nuomonę, kad šio gėrimo pardavimas vaikams turi būti kontroliuojamas, o įvertinus alkoholio poveikį, sustiprinantį energinių gėrimų žalingumą sveikatai, siūlė iš viso uždrausti prekiauti energinių gėrimų mišiniais su alkoholiu.
Departamento direktoriaus Zeniaus Martinkaus nuomone, Lietuva pakankamai ilgai buvo tolerantiška dabartinei situacijai. „Energiniai gėrimai jau tapo eilinio Lietuvos paauglio įvaizdžio dalimi. Atsiradusi klaidinga nuomonė, kad tokie gėrimai gali suteikti darbingumo ir veiklumo nesukeldami jokių neigiamų pojūčių ar žalos sveikatai, įsišaknijo pernelyg giliai. Juk daugelis studentiško amžiaus jaunuolių egzaminų metu maistą tiesiog išmaino į šiuos gėrimus. Alkoholio ir energinių gėrimų maišymas – dar didesnė grėsmė. Maišant alkoholį su energiniais gėrimais, turinčiais kofeino, guaranino, taurino ar panašių medžiagų, praraja tarp to, kaip jautiesi ir kiek išties esi apsvaigęs yra didžiulė. Apsinaudojimo alkoholiu grėsmė tokiais atvejais milžiniška. Turime siekti, kad Lietuvoje tokie mišiniai būtų neprieinami.“
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento teigimu, būtina paruošti Alkoholio kontrolės įstatymo projektą, kuris Lietuvos Respublikoje draustų prekiauti energinių gėrimų ir alkoholinių gėrimų mišiniais, taip pat alkoholiniais gėrimais, kurių sudėtyje yra tonizuojamųjų ar stimuliuojamųjų medžiagų (kofeino, guaranino, ginsenozidų, taurino ir pan.).
Japonija daugeliui pažįstama kaip robotų technologijų Meka – čia gaminami patys pažangiausi robotai. Tad nenuostabu, kad šie automatiniai žmogaus draugai talkina ir šalį ištikus nelaimei, paieškos bei gelbėjimo operacijose.
Išėjo ir dingo. Tokių Lietuvoje šimtai. Vieni atsiranda, kiti randami mirę, treti lyg išgaruoja nuo žemės paviršiaus, nepalikę apie save jokių žinių.
Žadėjo sugrįžti
Bene pusė Lietuvos jau daugiau kaip savaitę ieško iš namų išėjusios ir iki šiol negrįžusios kaunietės Gabijos Ingridos Boguševičiūtės. 22-ejų mergina iš namų išėjo sausio 13 d. apie 19 val. Su savimi mergina pasiėmė tik rankinę ir asmens tapatybės kortelę. Į parduotuvę išėjusiai mamai ji paliko raštelį: „Turiu reikalų, grįšiu apie 23 valandą”, tačiau negrįžo nei tą vakarą, nei vėliau.
Merginos brolis Arminas Boguševičius teigia, kad Gabija niekada nebuvo ilgiau dingusi iš namų. Pareiginga mergina namiškiams apie save pranešdavo, jei net vėluodavo pusvalandį.
Ieškodamas sesers A.Boguševičius kreipėsi į žiniasklaidos priemones ir socialiniame tinklalapyje „Facebook” sukūrė grupę „Missing sister”. Jo pagalbos šauksmas išverstas į dešimtį užsienio kalbų.
Plakatai su merginos atvaizdu iškabinti daugelyje Kauno vietų, ketvirtadienį Gabijos ieškojo net parasparnių klubo nariai, tačiau viskas veltui, apie merginos buvimo vietą jokių žinių nėra, o gauti pranešimai, kad ją matė tai viename, tai kitame mieste, nepasitvirtino, kaip ir internete pasipylusios save vadinančių ekstrasensais spėlionės, kad mergina uždaryta rūsyje, kad jos kūno reikia ieškoti po ledu netoli Kauno IX forto ir panašiai.
Šiandien savanoriai ir šauliai ieškodami merginos šukuos Kauno apylinkių miškus.
Galvos skausmas – nepilnamečiai
Tokių kaip Gabija Lietuvoje – ne vienas šimtas. Pasak Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Asmenų paieškos skyriaus viršininko Artūro Maculevičiaus, vien sostinėje šiuo metu ieškoma 44 be žinios dingusių asmenų, iš jų net 13 nepilnamečių.
Būtent nepilnamečiai, jo teigimu, policijai kelia didžiausią galvos skausmą – susipyksta su artimaisiais, kur nors „užgastroliuoja” ir dingsta iš namų. Susijaudinę artimieji kreipiasi į policiją, skelbiama jų paieška, žmonės ieško, dirba, o jie lyg niekur nieko išsilakstę grįžta namo.
Vis dėlto, Dingusių žmonių šeimų paramos centro vadovės Onos Gustienės teigimu, ir vaikai, dažniausiai paaugliai, dingsta taip, kad jų nesugeba niekas surasti.
„Išvažiuoja paauglys pas močiutę, gyvenančią už 10–15 km, ir prapuola. Išėjo penkiolikametis iš namų, palikęs raštelį, kad grįš 21 val., ir dingsta. Negauname apie juos jokių žinių”, – savo patirtimi dalijosi O.Gustienė.
Kur likimas nubloškia tokius paauglius, neaišku.
Kiek paprasčiau su dingusiomis merginomis, neretai nepilnametės pradeda dirbti prostitutėmis ir galiausiai patenka į nusikalstamos grupuotės, prekiaujančios žmonėmis, pinkles ir parduodamos į viešnamius užsienyje.
Seksualumas propaguojamas
O.Gustienės teigimu, prekybos žmonėmis verslas Lietuvoje klesti jau seniai. Pastaraisiais metais, Lietuvai išgyvenant ekonominę krizę, prekybos žmonėmis atvejų dar padaugėjo.
„Dėl to kalta ir žiniasklaida, propaguojanti seksualumą. Pažiūrėkite tuos visokius žurnalus, televiziją, kas peršama vaikams: turi būti seksualus, o jei toks nesi, tu nemadingas. Viskas nuo to ir prasideda”, – kalbėjo Dingusių žmonių šeimų paramos centro vadovė.
Seksualumo propagavimas ir jo demonstravimas, pasak O Gustienės, atveda prie prostitucijos, o nuo jos iki prekybos žmonėmis – tik vienas mažas žingsnis. „Kiekviena prostitutė turi vadinamąjį stogą, savo sąvadautoją, kuriam atiduoda dalį atlyginimo”, – kalbėjo ji.
Taip mergina ar moteris tampa priklausoma nuo savo „saugotojo”, kuris, pasinaudojęs proga ir įgytu pasitikėjimu, perparduoda ją į užsienio viešnamius.
O.Gustienė sakė, jog panašių istorijų jos vadovavimo centrui praktikoje buvo ne viena, tačiau dažniausiai merginai atsiradus, tikrosios jos dingimo istorijos centro darbuotojai nesužino.