Search Results for: "Vatikanas"
Prieš 2,5 metų popiežiumi tapusio Pranciškaus ryžtas tarnauti skurstantiesiems, o ne taikyti doktriną kelia džiaugsmo ir nerimo Romos katalikams. Tačiau dažniausiai jie, kaip ir visas pasaulis, Pranciškų mato tik iš tolo. Su viena išimtimi. Žurnalui „National Geographic“ kelissyk per pastaruosius pusę metų buvo leista iš arti pažvelgti į Pranciškų. Artimas žvilgsnis į popiežių – žurnalo „National Geographic Lietuva“ rugpjūčio numeryje.
Vatikano dienraštis „L’Osservatore Romano“ nusprendė, kad Simpsonai – žinomiausia animacinio serialo šeima pasaulyje – yra vieni iš jų. TIME nutarė paieškoti ir kitų momentų, kur Romos katalikų bažnyčia susilieja su šiandienine kultūra.
„The Beatles“ – viršesni už Jėzų
1966 m. Johno Lennono pareikštas komentaras, esą „The Beatles“ – „populiaresni už Jėzų Kristų“ sukėlė tiek daug nesutarimų, kad prireikė net 44 metų tam, kad grupei Katalikų Bažnyčia atleistų. Žinoma, J.Lennono komentaro nereikia suprasti pažodžiui. 1966 m. pasaulis buvo visiškai „pasinešęs“ į „Bitlomaniją“, ir Lenonas tiesiog persistengė ieškodamas taiklios frazės. 2010 m. balandį Vatikano laikraštis pasiūlė rokenrolo dievaičiams visiškai atleisti.
Sineada O’Connor, sudraskiusi popiežių
1992 m. tiesiogiai iš Vatikano transliuotas Sineados O’Connor koncertas „Saturday Night Live“. Airijos dainininkė įaudrino minią, kai po „kapeliškos“ Bobo Marley „War“ dainos versijos ėmė ir sudraskė Popiežiaus Jono Pauliaus II fotografiją. „Kovokite su tikru priešu!“ – tuomet reikalavo atlikėja. Neilgai po šio įvykio ji TIME teigė, jog padarė tai kaip atmetimo simbolį to, ko jie moko žmones, ir iš savo tikėjimo, kad Bažnyčios įtaka pasaulyje bus suskaldyta. Praėjus beveik 20 metų po šio įvykio, kuriuo dramatiškai pabandyta atkreipti dėmesį į vaikų tvirkinimo problemą bažnyčioje, nedingo nei jos balsas, nei ši Bažnyčios „gėda“.
Kava visada, o ypač šiuo metu – kultas. Nepaisant daugybės legendų, pirmą kartą kavamedis buvo aptiktas Etiopijoje, I a. pr. Kr. Tačiau kava kaip gėrimas pradėta vartoti tik XII a., na, o XVIII a. kava tapo populiari visame pasaulyje.
Sakote, jog nuotraukos su vestuvine suknele turi būti prie „zakso“, bažnyčioje ir dar kokioje nors Balbieriškio kaimo sodyboje? Baikite, kam tas banalumas? Viena nuotykius mėgstanti pora sugebėjo suderinti savo meilę kelionėms bei vienas kitam ir sukūrė spalvingą fotografijų seriją „One Dress, One Woman, One World“.
Popiežius Benediktas XVI perspėjo dėl socialinių tinklų svetainių, tokių kaip „Facebook“ ir „MySpace“, pavojų teigdamas, kad komunikacija tarp žmonių interneto tinkle neturi užgožti „gyvo“ bendravimo akis į akį.
„Svarbu niekada nepamiršti, kad virtualus bendravimas negali ir neturi tapti pakaitalu tiesioginiam žmonių tarpusavio bendravimui visuose mūsų visuomenės lygmenyse“, – tokius žodžius 83-ejų pontifikas išsakė minint Pasaulinę komunikacijos dieną.
Romos katalikų bažnyčios tinklaraščių kūrėjus ir „Facebook“ bei „YouTube“ vartotojus jis ragino nemenkinti krikščioniškų tiesų skleidimo vaikantis virtualios interneto auditorijos.
Serge‘as Gainsbourg‘as buvo kultinis prancūzų menininkas, pasižymėjęs ne vienu talentu ir provokavęs aplinkinius į padoraus gyvenimo rėmus netelpančiu gyvenimo būdu.
Nelengvos užduoties sukurti šios prieštaringos asmenybės, kurioje tilpo dainų atlikėjas ir kompozitorius, aktorius ir režisierius, poetas ir dailininkas, ėmėsi prancūzų režisierius Joannas Sfaras. Jo debiutinis filmas „Gainsbourg‘as. Didvyriškas gyvenimas“ nuo sausio 7 d. pradedamas rodyti reguliariajame „Skalvijos“ kino centro repertuare.
„Daugelis lietuvių, paklausti, ar yra girdėję apie Serge‘ą Gainsbourg‘ą, dažniausiai atsako neigiamai, tačiau išgirdę žymiausią jo dainą „Je t’aime… moi non plus”, kurios versijų sukurta jau ne viena dešimtis, džiaugsmingai atpažįsta girdėję. Filmo „Gainsbourg‘as. Didvyriškas gyvenimas“ žiūrovai galės ne tik išgirsti žymiausius ir gražiausius jo kūrinius, bet ir artimiau susipažinti su šia kontroversiška asmenybe, kerėjusia moteris ir provokavusia visuomenę tiek savo kūriniais, tiek pasisakymais“, – sakė Vilma Levickaitė, „Skalvijos“ kino centro vadovė.
J. Sfaro filmas sukurtas remiantis paties režisieriaus, kuris laikomas vienu talentingiausių Prancūzijoje komiksų autorių, bestseleriu apie S. Gainsbourg‘ą – legendinį žydų kilmės dainininką. S. Gainsbourg‘o vaikystė prabėgo nacių apgultame Paryžiuje, mokantis groti pianinu, piešiant natiurmortus ir moterų aktus dailininko studijoje. Iki trisdešimties būsimoji prancūzų muzikos ikona siekė tapti dailininku, tačiau vėliau paniro į muziką ir čia sulaukė tikrosios sėkmės.
Savo garsiausias, erotikos kupinas meilės dainas menininkas sukūrė įkvėptas vienų svarbiausių ano laikmečio prancūzų pop kultūros moterų. Tarp jų – aktorė ir populiari chanson atlikėja Juliette Greco (akt. Anna Mouglalis), žavioji kino aktorė ir daininkė Brigitte Bardot (akt. Laetitia Casta), dainininkė France Gall (akt. Sara Forestier), jo didžiąja meile tapusi britų aktorė ir dainininkė Jane Birkin (akt. Lucy Gordon).
Bene žinomiausią singlą „Je t’aime… moi non plus“ (pranc. aš tave myliu… aš tavęs nebe) jis įrašė su Brigitte Bordot, tačiau pasklidus gandams apie neva įraše girdimas dainininkų glamones, jis nebuvo išleistas. Vėliau šią dainą menininkas įrašė kartu su J. Birkin. Vatikanas kūrinį pasmerkė ir pavadino amoraliu, o S. Gainsbourg‘as šmaikštaudamas pasiūlė popiežiui įsiklausyti į beveik liturginę dainos melodiją.
Skandalą sukėlė ir S. Gainsbourg‘o kartu su jamaikiečiais įrašyta nauja Prancūzijos himno „Marselietė“ versija. Himnas netikėtai nuskambėjo regio ritmu, vietoj žodžių „į piliečių rankas“ dainuojant „į rankas kiaušingalvių“.
„Norėjau sukurti istoriją, kuri primintų Džekilo ir Haidno konfliktą. Juk ir S. Gainsbourg‘as pats pripažino, kad tam tikra prasme jis yra prakeiktas ir kartais net visai smagu tokiu būti. Galbūt jo istorijos esmė tokia, kad mūsų vidiniai demonai priverčia daryti dalykus, kurie ne visada yra blogi ir netinkami. Jie gali būti naudingi, suteikti drąsos ir energijos“, – interviu „Clashmusic.com” yra minėjęs filmo režisierius.
Filmas „Gainsbourg‘as. Didvyriškas gyvenimas“ „Skalvijos“ ekranuose suksis iki pat vasario. Tai yra jau 21-as filmas, kurio platinimo teises Lietuvoje įsigijo „Skalvija“, siekdama užtikrinti kuo įvairesnį kino teatrų repertuarą.
Laužydamas oficialius Vatikano mokymus, popiežius Benediktas XVI teigia, kad prezervatyvų panaudojimas yra priimtinas „tam tikrais atvejais“.
Knygoje „Pasaulio šviesa: Popiežius, Bažnyčia ir laiko ženklai“ (Licht der Welt: Der Papst, die Kirche und die Zeichen der Zeit) pateikiami Benedikto XVI komentarai iš jo interviu su Vokietijos žurnalistu Peteriu Seewaldu.
Šią savaitę pasirodysiančioje knygoje popiežius švelnina poziciją dėl kontraceptinių priemonių naudojimo draudimo. Pateikiami komentarai gali sukrėsti konservatyviąją Katalikų bažnyčią, tačiau turėtų susilaukti pritarimo Vatikano vyresniųjų, siekiančių pažaboti ŽIV problemą Afrikoje.
Ši provokuojanti juosta yra dedikuojama 1985 m. Pamplonoje mirusiai Alexiai Gonzalez-Barros, kurią Vatikanas mėgina kanonizuoti ir paskelbti šventąja. 11-metė mergaitė…