Search Results for: "Vilniaus Vingio parkas"
Jau nuo kitos savaitės sostinės gyventojai galės išbandyti nemokamus sportinius užsiėmimus gryname ore. Treniruotės, kurias ves profesionalūs treneriai-veteranai, bus rengiamos net trijose Vilniaus vietose: Vingio parke, Karoliniškėse ir Pašilaičiuose. Sportiniai užsiėmimai, vyksiantys po du kartus per savaitę, vilniečiams rengiami „Mūsų kiemo“ iniciatyvai bendradarbiaujant su „Vilniaus maratonu“.
„Atšilus orams žmonės ieško progų pajudėti gryname ore. Vilnius tam labai dėkingas miestas. Praktiškai kiekviename rajone yra vietų, kuriose galima sportuoti. Todėl nusprendėme surengti grupinius užsiėmimus keliuose Vilniaus rajonuose“, – sakė Nacionalinės pastatų administratorių asociacijos Vilniaus regiono vadovas Alvydas Sabalys.
Pirmoji treniruotė Vingio parke įvyks jau ateinantį pirmadienį, gegužės 23 dieną. Nuo antradienio, gegužės 24 dienos, sportuoti pageidaujantys vilniečiai, rinksis Karoliniškėse ir Pašilaičiuose.
Treniruočių metu laukia grupinis kelių kilometrų bėgimas, mankšta. Treneriai taip pat pateiks naudingų patarimų – kaip pasiryžti sportuoti, pasirinkti tinkamą sportinį krūvį ir nepersitempti treniruočių metu.
Anot trenerio Povilo Rakštiko, neretai savarankiškai sportuoti nutarę žmonės neįvertina savo fizinio pasirengimo, persitempia jau pirmosios treniruotės metu ir entuziazmas sportui dingsta. „Labai svarbu teisingai įvertinti savo galimybes, pasirinkti tinkamą fizinį krūvį, kuris didinamas palaipsniui“, – pasakojo treneris.
P. Rakštiko teigimu, 6 savaitės yra adaptacinis laikotarpis. „Jeigu žmogus rimtai nusiteikia sportui ir reguliariai sportuoja 6 savaites – tai greičiausiai taps įpročiu. Tikiuosi, kad dalis vilniečių, kurie kitą savaitę pradės treniruotis, rudenį ryšis įveikti bent jau mažąjį, 4,2 kilometro ilgio, maratoną“, – sakė jis.
Sportinių užsiėmimų grafikas gegužės-birželio mėnesiams:
Vilniaus Vingio parkas. Užsiėmimai Vingio parke prasideda nuo gegužės 23 d., pirmadienio. Treniruotės vyks 2 kartus per savaitę, kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį, nuo 18 val. Visi, norintieji sportuoti, renkasi Vingio parke, prie Lakštingalos įėjimo.
Pašilaičiai. Užsiėmimai Pašilaičiuose prasideda nuo gegužės 24 d., antradienio. Treniruotės vyks 2 kartus per savaitę, kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, nuo 9 val. ryto. Visi, norintieji sportuoti, renkasi Ugnijos skvere, netoli Medeinos g. esančios parduotuvės „Rimi“.
Karoliniškės. Užsiėmimai Karoliniškėse prasideda nuo gegužės 24 d., antradienio. Treniruotės vyks 2 kartus per savaitę, kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, nuo 18 val. Visi, norintieji sportuoti, renkasi prie I. Šimulionio/ A. J. Povilaičio gatvių sankirtoje esančių treniruoklių aikštelės.
Vėlgi mindžioju pažįstamą betono taką, dar turbūt menantį sovietmetį – numindžiotos plytelės, nudriskę kraštai, prilipusios gumos byloja ir šuniškai numindžiotą gyvenimą.
Ketvirtadienį Užutrakyje italų kompanija pradėjo filmuoti dramą „Ana Karenina“. Lietuvą užklupęs šaltis ir lietus nesutrukdė kanadiečių režisieriui Christian Duguay nufilmuoti pirmųjų juostos kadrų. Užutrakis – tik pirmoji tarptautinės komandos stotelė. Per 40 filmavimo dienų Lietuvoje planuojama žinomas Vilniaus vietas, Rumšiškes, mūsų krašto dvarus paversti Levo Tolstojaus romane aprašytomis gatvėmis ir vietovėmis.
Rytoj, gegužės 26 d., Vilniaus Vingio parke, pirmą kartą šalyje vyksiančio pasaulinio bėgimo renginio „Nike | Aš bėgu“ metu, 5 km arba 10 km distancijas bėgs daugiau nei 1700 žmonių. Tarp bėgimo entuziastų ir žymūs Lietuvos pramogų pasaulio ir verslo atstovai: aktorius Leonardas Pabedonoscevas, verslininkas Ignas Staškevičius, žurnalistai ir TV laidų vedėjai Edmundas Jakilaitis ir Audrė Kudabienė, Naglis Šulija ir kiti. Renginį ves televizijos trenerė, bėgikė Vlada Musvydaitė.
Vilniaus teritorijoje atsiras tyliųjų zonų, kuriose vilniečiai galės pailsėti nuo miesto triukšmo. Keli sostinėje išlikę ramybės kampeliai taps savotiškais miesto draustiniais, kuriuos bus stengiamasi apsaugoti nuo didmiesčio keliamo gausmo.
Ne vienas žmogus šiuo finansinių išbandymų kupinu laikotarpiu bando taupyti. Dažnai taupymo sumetimai įtakoja ir gyvenamosios vietos pasirinkimą.
Šįkart pasvarstykime, ar neseniai studijas baigęs asmuo gali praverti piniginę ir džiaugtis gyvenimu Vilniaus širdyje ir kokios priežastys lemia jauno specialisto norą čia pasilikti.
Už vieno kambario buto nuomą Vilniaus senamiestyje kas mėnesį tektų atseikėti apie 850 litų, tuo tarpu miegamuosiuose rajonuose, esančiuose toliau nuo centro,– apie 500 Lt. Dviejų kambarių buto nuoma kainuotų atitinkamai 1300 Lt ir 800 Lt. Svarbiausias žiemos malonumas – šildymas – taip pat nepigus. Už vieno kambario butą gali tekti mokėti 350 Lt, o už dviejų – apie 600 Lt. Šilumą teikianti „Vilniaus energija“ centre esančius daugiabučius įvardina kaip daug arba labai daug šilumos suvartojančius senos statybos namus, kuriuose prasta šiluminė izoliacija.
Taigi verta analizuoti priežastis, kurios skatina jaunus žmones neieškoti pigesnių alternatyvų miegamuosiuose rajonuose, o likti senamiestyje.
Nors gyvenimas centre atsieina brangiai, tačiau dėl tokio komforto, kur kone viskas ranka pasiekiama, galima atrasti pakankamai būdų sutaupyti žiemos laikotarpiu, o ypač vasarą:
1. Viešasis transportas
Gyvenantys centrinėje miesto dalyje ieško būdų, kaip sutaupyti, ir jų atranda. Bene pagrindinis ir labiausiai paplitęs – galimybė išsiversti ir be mėnesinio viešojo transporto bilieto. Studentų laikais visų „draugu“ buvęs ir kone penkis kartus pigiau kainavęs bilietas – retas svečias šiuo metu jau dirbančio jaunimo kišenėje. Žinoma, jei iš senamiesčio netenka vykti dirbti į Saulėtekį. Tuomet geriausia susisiekimo priemone žiemą – pėstute, o vasarą pagelbės dviratis. Gyvenantiems netoli centro – tai puikiausia ir greičiausia susisiekimo priemonė saulėtuoju metu laikotarpiu.
Minti į darbą dviračiu iš tolimesnių miegamųjų rajonų – Pašilaičių, Pilaitės ar Fabijoniškių – taip pat ne kliūtis, tačiau grįžtant namo gali tekti paprakaituoti. Pagrindine kliūtimi tuomet tampa įkalnės. Tačiau sugrįžus juk lengviau nueiti į dušą. Tik pagalvokite, kas būtų, jeigu šią procedūrą tektų atlikti po „kopimo į kalną“ prieš darbą.
Jei įsigyjate mėnesinį bilietą tik troleibusui, nepamirškite turėti smulkių. Nors jie linkę užtverti ištisas gatves dėl nutrūkusių laidų ar ne vietoje susitrenkusių automobilių, važiuodami autobusu be įsigyti vienkartinio bilieto tikrai kontrolei nepasiteisinsite.
Jei darbdavys nesumoka už kelionę automobiliu, galbūt vertėtų įsigyti motorolerį. Kamščiuose neprisėdėsite, o ir gatvių neužkimšite, ypač jei važiuojat vienas, nevežate žmonos į darbą ar vaikų į švietimo įstaigas.
2. Gyvenimas be taksi
Kai kitose miesto dalyse gyvenantys, bet kartu vakarą praleidę draugai turi apsispręsti – grįžti paskutiniu autobusu ar troleibusu, o gal dar pasilikti ir grįžti taksi, gyvenančių centre ši problema nebekamuoja. Jei taksi važiuoja keturi keleiviai tiks bet kuris automobilis, tačiau jei vykstančiųjų penki ir reikalingas didesnis vienatūris – kelionė kainuos dar trečdaliu brangiau.
3. Stoties „mazgas“. Senamiesčio pašonėje įsikūrusios geležinkelio ir autobusų stotys, iš čia į kone visus miesto rajonus važiuoja viešasis transportas. Nors kartais stoties kaimynystė ir „nepageidaujama“, tačiau tai svarbi ir reikalinga susisiekimo vieta. Visgi dėl didžiulių transportų srautų gyventojus vargina užterštas oras ir triukšmas.
Į netoli nuo miesto esančias vietoves autobusai vyksta ne tik nuo stoties, bet ir nuo Spaudos rūmų ir buvusios Kuro aparatūros.
4. Laiko planavimas. Nuolatines transporto spūstis sostinės gatvėse matyti, tačiau jose „nedalyvauti“ gali nebent centre gyvenantys vilniečiai. Jei iki darbo pakanka paėjėti, galima ir ilgiau pamiegoti, nereikia baimintis, kad pavėluosi. Tad piko metu sausakimšus, vėluojančius autobusus ir troleibusus centre gyvenantys gali primiršti, tačiau, jei dirba ar mokosi kitoje miesto dalyje, susiduria su panašia problema kaip ir miegamųjų rajonų gyventojai.
5. Sveiki pasivaikščiojimai
Centre: sugebėjimas išsiversti be nuosavo automobilio – dar vienas pliusas, na, nebent šiais laikais už degalus išgali kompensuoti dabartinis darbdavys. Kaip teigė pašnekovai, centre važiuoti viešuoju transportu tiesiog nepatogu, nes iki stotelių eiti užima pakankamai daug laiko, tad priimtiniausias būdas pasiekti reikiamą vietą – eiti pėsčiomis.
Pasivaikščiojimams Vilniaus senamiestyje labiausiai tinkamos Vokiečių, Didžioji ir Pilies gatvės. Tėvus su vežimėliais ir jau paaugusiais vaikais traukia palei Vilnelę žaliuojantis Sereikiškių parkas.
Pasigrožėti spalvingo senamiesčio pastatais, gatvelėmis pakanka vien kilstelėjus galvą – kiekvienas pastatas čia turi savo istoriją. Galbūt sunkiau būtų patekti į uždarus ir rakinamus senamiesčio kiemus, kuriuos gyventojai stengiasi paslėpti nuo smalsių vilniečių ir turistų akių.
Kitose miesto dalyse taip pat yra žaluma kvepiančių vietų. Vilkpėdę, Naujamiestį ir Žvėryną jungia bene geriausiai mieste sutvarkytas Vingio parkas. Tarp Lazdynų ir Karoliniškių žaluoja Pasakų ir Karoliniškių parkai. Ne tik pasivaikščioti jauku ir Pilaitėje, kur miško apsuptį tyvuliuoja Salotės ežeras, veikia Senasis malūnas. Mažiau žalumos rasite Šeškinėje ir Viršuliškėse, kur žalieji plotai „paaukoti“ kapinėms. Į Valakupius, Antakalnį bei Žirmūnus miestiečius vilioja Neries paplūdimiai. Pakankamai pramogų gryname ore rasite ir Belmonte.
6. Apsipirkimas. Senamiestyje mažų maisto prekių parduotuvių yra, tačiau čia esančių prekių asortimentas gali nuvilti. Dalyje ne didiesiems prekybos tinklams priklausančių parduotuvių kainos taip pat didesnės. Abi šias problemas padeda išspręsti tiek atokiau esantys didieji prekybos centrai, Halės turgus.
Turgų ir didžiuosius prekybos centrus rasime ir beveik kiekviename miegamajame rajone ar netoli jų.
7. Ne tik pietūs gryname ore. Galbūt ir ne visose šiose siūlomose vietose, kur galima prisėsti ir papietauti šiltuoju metų laikotarpiu, kvepės žaluma ar džiugins paukščių giesmėmis, tačiau laikui bėgant atrasite mėgstamiausias, nuošaliausias, širdžiai artimiausias ir t.t. Ieškantys suoliukų juos „atras“ ir M. Daukšos, S. Moniuškos, K. Sirvydo, Katino, L. Stuokos Gucevičiaus, Jurgos, Odminių, Reformatų, Lazdynų Pelėdos, prie Karaliaus Mindaugo ir Žemaitės paminklų esančiuose skveruose ar kiek toliau esančioje Lukiškių aikštėje.
Žiemą jauni žmonės linkę į darbą neštis namuose gamintą maistą, grįžti per pietus į namus arba rinktis pigesnę kavinę.
8. Šventės. Miesto šventės ir renginiai, pritraukiantys gausybę miesto gyventojų ir svečių, Vilniaus širdyje gyvenantiems nesukelia daug rūpesčių. Nereikia nervintis dėl tokių gatvių renginių metu ribojamo eismo, vietos, kur palikti automobilį, didelių automobilių spūsčių.
9. Kultūrinis gyvenimas. Toliau nuo centro yra teatrų, kino teatrų, muziejų, laisvalaikio praleidimo vietų, tačiau daugiausia jų būtent šioje miesto dalyje.
Kokiems patogumams ir gyvenimo malonumams teikti pirmenybę, priklauso nuo kiekvieno mūsų asmeninių poreikių ir galimybių.
10. Socialinis gyvenimas. Centre esančių naktinių klubų, barų ir kavinių lankytojai įvairesni ir laisviau nusiteikę nei miegamuosiuose rajonuose. Čia sutiksime turistų, akademinio jaunimo ir šarmo miestui suteikiančių „neeilinių asmenybių“.
11. Naujas būstas. Deja kokybiški naujos statybos būstai centrinėje miesto dalyje kainuoja žymiai brangiau nei miesto pakraščiuose, o jų pasirinkimas ne toks jau ir didelis.