Search Results for: "būstai"
Juk smalsu, kaip ir kur gyvena tie, kuriuos puikiai pažįstame iš televizijos bei didžiųjų ekranų ir spaudos puslapių? Jei taip, siūlome leistis į trumpą ekskursiją po prabangius įžymybių namus. O pažiūrėti tikrai yra į ką…
Šiandien, rugsėjo 27 dieną vyksiančios Tyrėjų nakties dalyviai galės pasirinkti iš daugiau kaip 250 nemokamų renginių vyksiančių ne tik, kaip įprasta, Lietuvos aukštosiose mokyklose bei mokslo tyrimų institutuose, bet ir privačiose aukštąsias technologijas naudojančiose ir mokslo tyrimus plėtojančiose įmonėse ir jų laboratorijose.
Jiems buvo pažadėti nauji būstai, kad galėtų ištverti šaltas Rumunijos žiemas. Visgi 500 romų šeimų vis dar šąla sniegu užverstame lūšnyne, o Baia Mare miesto meras šį birželį jų gyvenamą teritoriją atitvėrė didžiule siena, kuri čigonus atskyrė nuo likusios miesto dalies.
Gyvenimas po žeme turi savų privalumų: tokie namai yra patvarūs, gerai izoliuoti, ekonomiški energijos požiūriu ir apskritai tiesiog gerai atrodo. Žinoma, gal ir ne kiekvienas tokį galėtume įsirengti, tačiau bent trumpam juose apsistoti būtų neišdildoma patirtis.
Gamyklos tipo gyvenamosios erdvės idėja, gimusi JAV dar XX a. viduryje, į Lietuvą atkeliavo tik prieš dešimtmetį. Loftų kaip namų-studijos idėja pamažu sudomina vis daugiau žmonių ir ima sparčiai populiarėti. Šiuo metu originalių loftų likę tiek nedaug, kad pradėta įgyvendinti idėją – statyti naujus didelių erdvių pastatus, kurie būtų panašūs į senas gamyklas. Lietuvoje loftai vertinami gana palankiai, tačiau ne vienas nekilnojamojo turto ekspertas teigia, kad tokias erdves dažniausiai renkasi menininkai.
Lietuvoje į nekilnojamą turtą investuojančius užsieniečius ėmė traukti ir netradiciniai būstai. Anot nekilnojamo turto vystytojų, užsieniečiai vis labiau domisi rekonstruotomis buvusių Vilniaus industrinių pastatų erdvėmis, jos traukia ir dalį užsienyje gyvenančių tautiečių.
„Paskutinį ketvirtį ryškiai išaugo susidomėjimas loftais tarp užsieniečių, taip pat Londone, Berlyne gyvenančių lietuvių gretose. Vilniuje esančiais loftais daugiausiai domisi ne tik šių dviejų miestų, bet ir Kopenhahgos, Amsterdamo, JAV miestų gyventojai“, – teigia „Concept Lofts“ vadovas Andrius Voišnis.
Jo manymu, sostinės Naujamiesčio loftai užsieniečiams yra patrauklūs dėl kelių priežasčių: patogios lokacijos, kainos, erdvės pojūčio, išskirtinių įrengimo galimybių bei sąlyginai nebrangiai kainuojančio išlaikymo.
„Loftus perkantys klientai šį nekilnojamą turtą laiko perspektyvia ir ilgalaike investicija“, – pastebi A. Voišnis.
Jo teigimu, nepriklausomai nuo įsigijimo motyvų, užsieniečiai objektu domisi dėl strategiškai patogios būstų vietos. Naujamiesčio loftai glaudžiasi greta centro, o dėl puikiai išvystytos infrastruktūros turi gerą susisiekimą ir su kitais sostinės rajonais.
Anot jo, nebrangus lofto išlaikymas yra ypač parankus užsieniečiams, į Lietuvą atvykstantiems bei tokio tipo būste apsistojantiems tik per atostogas.
„Jiems nereikia baimintis patarnavimų sąskaitų, nes lofto išlaikymas kainuos ženkliai mažiau nei tradicinio būsto, o jo vertė augs mažiausiai dar kelerius metus“, – sako A. Voišnis.
Jo teigimu, investavimas į loftus tik dar labiau populiarės, o tai sudarys sąlygas ne tik naujų loftų objektų atsiradimui, bet ir paties miesto raidai.
„Esu tikras, kad per kelerius metus sostinėje atsiras dar ne vienas industrinės architektūros konversijos projektas į loftus, įnešantis deramą naudą miestui“, – sako jis.
„Concept Lofts“ vadovo teigimu, bendrovės plėtojamame „SoHo Lofts“ projekte didžiąjį dalį pirkėjų sudarė novatoriškumo, išskirtinumo bei prabangos ieškantys pirkėjai.
Lietuvoje vystomi pirmieji „Mini loftai“. Sostinėje plėtojamo „SoHo Lofts“ teritorijoje pradedamas naujas loftų projektas, skirtas ieškantiems netradicinių, bet mažesnių erdvių gyvenimui, darbui ar kūrybai.
Anot „Mini loftų“ vystytojo „Concept Lofts“ vadovo Andriaus Voišnio, tai – jau trečiasis tik loftų vystyme besispecializuojančios bendrovės projektas Lietuvoje.
„Atsižvelgdami į rinkos poreikius, klientų lūkesčius, į esamos gamyklos administracinio korpuso dalies architektūrą, nutarėme jį pritaikyti išskirtinių bei netradicinių, bet gerokai mažesnių ir vienų ekonomiškiausių būstų sukūrimui“, – sako „Concept Lofts“ vadovas.
Pasak jo, „Mini loftai“ bus realizuoti „SoHo Lofts“ teritorijoje, kairiajame administracinio pastato sparne. Pastato patalpos bus padalintos į nedideles, jaukias erdves, kurių dydis sieks nuo 34 kv. m. iki 60 kv. m., o lubų aukštis – apie 3 metrus.
„Mažų loftų paklausa Europoje nuolat didėja. Tokį populiarumą lemia nestandartinės erdvės, aukšos lubos bei itin ekonomiškas išlaikymas“, – teigia įmonės vadovas.
„Mini loftai” – jau trečiasis „Concept Lofts“ vystomas objektas. Šiuo metu bendrovė plėtoja „Radio Lofts“ ir „SoHo Lofts“ projektus, esančius tame pačiame, Naujamiesčio, rajone.
Kaip ir pirmtakai, „Radio Lofts“ bei „SoHo Lofts“, „Mini loftai“ įkurdinami tik pilnai gyvenimui tinkamoje aplinkoje. Pritaikant industrinio tipo patalpas individualiai gerovei, yra pilnai pakeičiamas buvusios gamyklos veidas, pasirūpinama naujais inžineriniais tinklais, prie kūrybinių, darbo ar gyvenamųjų reikmių priderinamas pagrindinis statinio interjeras bei eksterjeras.
A. Voišnio teigimu, vienas kvadratinis „Mini loftų“ metras kainuos apie 3300 litų, o iš viso pastate bus įrengti 36 tokio tipo būstai.
„SoHo Lofts“ yra pirmasis tikras loftų projektas Vilniaus mieste, kuomet visas gamyklos pastatas ir teritorija pritaikoma loftams. Sostinės centre esančios metalo staklių šlifavimo gamyklos išplanavimas leidžia projektuoti skirtingo dydžio ir paskirties loftus, atitinkančius individualius poreikius. Architektūrinis projektas efektyviai išnaudoja esamą pastato struktūrą ir aplinką, suteikia visapusišką pasirinkimo laisvę, kuriant ir projektuojant nestandartinę erdvę.
Ne vienas žmogus šiuo finansinių išbandymų kupinu laikotarpiu bando taupyti. Dažnai taupymo sumetimai įtakoja ir gyvenamosios vietos pasirinkimą.
Šįkart pasvarstykime, ar neseniai studijas baigęs asmuo gali praverti piniginę ir džiaugtis gyvenimu Vilniaus širdyje ir kokios priežastys lemia jauno specialisto norą čia pasilikti.
Už vieno kambario buto nuomą Vilniaus senamiestyje kas mėnesį tektų atseikėti apie 850 litų, tuo tarpu miegamuosiuose rajonuose, esančiuose toliau nuo centro,– apie 500 Lt. Dviejų kambarių buto nuoma kainuotų atitinkamai 1300 Lt ir 800 Lt. Svarbiausias žiemos malonumas – šildymas – taip pat nepigus. Už vieno kambario butą gali tekti mokėti 350 Lt, o už dviejų – apie 600 Lt. Šilumą teikianti „Vilniaus energija“ centre esančius daugiabučius įvardina kaip daug arba labai daug šilumos suvartojančius senos statybos namus, kuriuose prasta šiluminė izoliacija.
Taigi verta analizuoti priežastis, kurios skatina jaunus žmones neieškoti pigesnių alternatyvų miegamuosiuose rajonuose, o likti senamiestyje.
Nors gyvenimas centre atsieina brangiai, tačiau dėl tokio komforto, kur kone viskas ranka pasiekiama, galima atrasti pakankamai būdų sutaupyti žiemos laikotarpiu, o ypač vasarą:
1. Viešasis transportas
Gyvenantys centrinėje miesto dalyje ieško būdų, kaip sutaupyti, ir jų atranda. Bene pagrindinis ir labiausiai paplitęs – galimybė išsiversti ir be mėnesinio viešojo transporto bilieto. Studentų laikais visų „draugu“ buvęs ir kone penkis kartus pigiau kainavęs bilietas – retas svečias šiuo metu jau dirbančio jaunimo kišenėje. Žinoma, jei iš senamiesčio netenka vykti dirbti į Saulėtekį. Tuomet geriausia susisiekimo priemone žiemą – pėstute, o vasarą pagelbės dviratis. Gyvenantiems netoli centro – tai puikiausia ir greičiausia susisiekimo priemonė saulėtuoju metu laikotarpiu.
Minti į darbą dviračiu iš tolimesnių miegamųjų rajonų – Pašilaičių, Pilaitės ar Fabijoniškių – taip pat ne kliūtis, tačiau grįžtant namo gali tekti paprakaituoti. Pagrindine kliūtimi tuomet tampa įkalnės. Tačiau sugrįžus juk lengviau nueiti į dušą. Tik pagalvokite, kas būtų, jeigu šią procedūrą tektų atlikti po „kopimo į kalną“ prieš darbą.
Jei įsigyjate mėnesinį bilietą tik troleibusui, nepamirškite turėti smulkių. Nors jie linkę užtverti ištisas gatves dėl nutrūkusių laidų ar ne vietoje susitrenkusių automobilių, važiuodami autobusu be įsigyti vienkartinio bilieto tikrai kontrolei nepasiteisinsite.
Jei darbdavys nesumoka už kelionę automobiliu, galbūt vertėtų įsigyti motorolerį. Kamščiuose neprisėdėsite, o ir gatvių neužkimšite, ypač jei važiuojat vienas, nevežate žmonos į darbą ar vaikų į švietimo įstaigas.
2. Gyvenimas be taksi
Kai kitose miesto dalyse gyvenantys, bet kartu vakarą praleidę draugai turi apsispręsti – grįžti paskutiniu autobusu ar troleibusu, o gal dar pasilikti ir grįžti taksi, gyvenančių centre ši problema nebekamuoja. Jei taksi važiuoja keturi keleiviai tiks bet kuris automobilis, tačiau jei vykstančiųjų penki ir reikalingas didesnis vienatūris – kelionė kainuos dar trečdaliu brangiau.
3. Stoties „mazgas“. Senamiesčio pašonėje įsikūrusios geležinkelio ir autobusų stotys, iš čia į kone visus miesto rajonus važiuoja viešasis transportas. Nors kartais stoties kaimynystė ir „nepageidaujama“, tačiau tai svarbi ir reikalinga susisiekimo vieta. Visgi dėl didžiulių transportų srautų gyventojus vargina užterštas oras ir triukšmas.
Į netoli nuo miesto esančias vietoves autobusai vyksta ne tik nuo stoties, bet ir nuo Spaudos rūmų ir buvusios Kuro aparatūros.
4. Laiko planavimas. Nuolatines transporto spūstis sostinės gatvėse matyti, tačiau jose „nedalyvauti“ gali nebent centre gyvenantys vilniečiai. Jei iki darbo pakanka paėjėti, galima ir ilgiau pamiegoti, nereikia baimintis, kad pavėluosi. Tad piko metu sausakimšus, vėluojančius autobusus ir troleibusus centre gyvenantys gali primiršti, tačiau, jei dirba ar mokosi kitoje miesto dalyje, susiduria su panašia problema kaip ir miegamųjų rajonų gyventojai.
5. Sveiki pasivaikščiojimai
Centre: sugebėjimas išsiversti be nuosavo automobilio – dar vienas pliusas, na, nebent šiais laikais už degalus išgali kompensuoti dabartinis darbdavys. Kaip teigė pašnekovai, centre važiuoti viešuoju transportu tiesiog nepatogu, nes iki stotelių eiti užima pakankamai daug laiko, tad priimtiniausias būdas pasiekti reikiamą vietą – eiti pėsčiomis.
Pasivaikščiojimams Vilniaus senamiestyje labiausiai tinkamos Vokiečių, Didžioji ir Pilies gatvės. Tėvus su vežimėliais ir jau paaugusiais vaikais traukia palei Vilnelę žaliuojantis Sereikiškių parkas.
Pasigrožėti spalvingo senamiesčio pastatais, gatvelėmis pakanka vien kilstelėjus galvą – kiekvienas pastatas čia turi savo istoriją. Galbūt sunkiau būtų patekti į uždarus ir rakinamus senamiesčio kiemus, kuriuos gyventojai stengiasi paslėpti nuo smalsių vilniečių ir turistų akių.
Kitose miesto dalyse taip pat yra žaluma kvepiančių vietų. Vilkpėdę, Naujamiestį ir Žvėryną jungia bene geriausiai mieste sutvarkytas Vingio parkas. Tarp Lazdynų ir Karoliniškių žaluoja Pasakų ir Karoliniškių parkai. Ne tik pasivaikščioti jauku ir Pilaitėje, kur miško apsuptį tyvuliuoja Salotės ežeras, veikia Senasis malūnas. Mažiau žalumos rasite Šeškinėje ir Viršuliškėse, kur žalieji plotai „paaukoti“ kapinėms. Į Valakupius, Antakalnį bei Žirmūnus miestiečius vilioja Neries paplūdimiai. Pakankamai pramogų gryname ore rasite ir Belmonte.
6. Apsipirkimas. Senamiestyje mažų maisto prekių parduotuvių yra, tačiau čia esančių prekių asortimentas gali nuvilti. Dalyje ne didiesiems prekybos tinklams priklausančių parduotuvių kainos taip pat didesnės. Abi šias problemas padeda išspręsti tiek atokiau esantys didieji prekybos centrai, Halės turgus.
Turgų ir didžiuosius prekybos centrus rasime ir beveik kiekviename miegamajame rajone ar netoli jų.
7. Ne tik pietūs gryname ore. Galbūt ir ne visose šiose siūlomose vietose, kur galima prisėsti ir papietauti šiltuoju metų laikotarpiu, kvepės žaluma ar džiugins paukščių giesmėmis, tačiau laikui bėgant atrasite mėgstamiausias, nuošaliausias, širdžiai artimiausias ir t.t. Ieškantys suoliukų juos „atras“ ir M. Daukšos, S. Moniuškos, K. Sirvydo, Katino, L. Stuokos Gucevičiaus, Jurgos, Odminių, Reformatų, Lazdynų Pelėdos, prie Karaliaus Mindaugo ir Žemaitės paminklų esančiuose skveruose ar kiek toliau esančioje Lukiškių aikštėje.
Žiemą jauni žmonės linkę į darbą neštis namuose gamintą maistą, grįžti per pietus į namus arba rinktis pigesnę kavinę.
8. Šventės. Miesto šventės ir renginiai, pritraukiantys gausybę miesto gyventojų ir svečių, Vilniaus širdyje gyvenantiems nesukelia daug rūpesčių. Nereikia nervintis dėl tokių gatvių renginių metu ribojamo eismo, vietos, kur palikti automobilį, didelių automobilių spūsčių.
9. Kultūrinis gyvenimas. Toliau nuo centro yra teatrų, kino teatrų, muziejų, laisvalaikio praleidimo vietų, tačiau daugiausia jų būtent šioje miesto dalyje.
Kokiems patogumams ir gyvenimo malonumams teikti pirmenybę, priklauso nuo kiekvieno mūsų asmeninių poreikių ir galimybių.
10. Socialinis gyvenimas. Centre esančių naktinių klubų, barų ir kavinių lankytojai įvairesni ir laisviau nusiteikę nei miegamuosiuose rajonuose. Čia sutiksime turistų, akademinio jaunimo ir šarmo miestui suteikiančių „neeilinių asmenybių“.
11. Naujas būstas. Deja kokybiški naujos statybos būstai centrinėje miesto dalyje kainuoja žymiai brangiau nei miesto pakraščiuose, o jų pasirinkimas ne toks jau ir didelis.
Pirmojo tikro loftų projekto „SoHo Lofts“ pirmasis aukštas bus skiriamas gyvenamosioms bei kūrybinėms reikmėms, o ne komercijai. Pramoninį pastatą antram gyvenimui kelianti kompanija „Concept Lofts“ objekte ėmėsi Lietuvoje dar plačiai nepaplitusių, tačiau pasaulinėje loftų kultūroje žinomų vadinamųjų „townhouse“ tipo loftų projektavimo darbų.
„Nepaisant siūlymų „SoHo Lofts“ pirmąjį aukštą skirti įvairiems biurams ar nedidelėms parduotuvėms, butikams, nutarėme, jog šie plotai turėtų išlikti kiek įmanoma asmeniškesni, tad ėmėme projektuoti individualiai gerovei, o ne komercinei veiklai pritaikytas erdves“, – pažymi Andrius Voišnis, „Concept lofts“ vadovas.
Pasak A. Voišnio, „SoHo Lofts“ yra pirmas loftų projektas Lietuvoje, kurio visi aukštai bus paversti gyvenamosiomis patalpomis ar kūrybinėmis studijomis. Tokiai veiklai pritaikyto pastato pirmąjį aukštą sudarys townhouse tipo būstai, skirti jaučiantiems žemės trauką bei sergantiems miestu, kurių iš viso bus įrengta ne daugiau 25.
Townhouse tipo loftų išskirtinumas – sąlytis su žeme. Vienas kvadratinis metras tokio tipo lofto kainuos nuo 3850,00 litų. Vidutinis jų dydis bus apie 65 kv. m., su galimybe įsirengti antrą lygį, leidžiantį plotą laisvai išplėsti iki 100 kv. m., bet kuris nėra parduodamas kaip atskiras plotas ir už kurį nereikia mokėti.
„Tai yra viena unikalesnių SoHo Lofts galimybių, leidžianti beveik per pus pasididinti plotą, nemokant papildomai už kvadratūrą antrame aukšte, nes parduodamas yra tik grindų plotas. Tokiu būdu, kvadratinio metro kaina sumažėja daugiau nei trečdaliu“, – sako Andrius Voišnis.
Šešių metrų pirmojo aukščio būstų šeimininkai turės individualius įėjimus. Paprastai tokias privilegijas turi privačių namų gyventojai, tačiau „SoHo Lofts“ sieks keisti nusistovėjusį stereotipą.
„Townhouse tipo būstai yra plačiai paplitę pasaulio metropoliuose. Šis anglosaksiškos kilmės žodis turi ne tik pažodinį vertimą. Istoriškai susiklostė, jog sąvoka žymi sostinėje ar kitame didmiestyje esantį kotedžo tipo būstą, kuriuose Londone bei Niujorke gyvena daugelis pasaulio garsenybių“, – pasakoja A. Voišnis.
Jis priduria, jog pirmojo „SoHo Lofts“ aukšto townhouse tipo loftai, skirti nuolatiniam gyvenimui ar kūrybai bei sukurti visiems gyventojams, neskirstant jų luomais.
„SoHo Lofts“ yra pirmasis, tikras loftų projektas Vilniaus mieste, kuomet visas gamyklos pastatas ir teritorija pritaikoma loftams. Sostinės centre esančios metalo staklių šlifavimo gamyklos išplanavimas leidžia projektuoti skirtingo dydžio ir paskirties loftus, atitinkančius individualius poreikius. Architektūrinis projektas efektyviai išnaudoja esamą pastato struktūrą ir aplinką, suteikia visapusišką pasirinkimo laisvę, kuriant ir projektuojant nestandartinę erdvę.
Atsiranda vis daugiau žmonių, ieškančių būsto. Dėl patrauklesnių bankų palūkanų auga ir parduodamų butų skaičius. Kainų kilimas skirtinguose miestuose nevienodas, tačiau susirasti sau tinkamą būstą nėra taip paprasta.
Butų perkamumas ir kainų augimas didžiuosiuose miestuose skirtingas. Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės duomenimis, per pastaruosius aštuonis mėnesius nuo metų pradžios parduodamų butų skaičius Vilniaus mieste kilo apie 30 proc. Nuo birželio iki spalio mėnesio sostinėje kainos augo apytiksliai 2 proc., Šiauliuose skaičius panašus, o Kaune ir Klaipėdoje kainų mažėjimas matomas 1,6 proc. Naujos statybos namuose butų kainos ženkliai nesikeitė. Senos statybos butų kainos miegamuosiuose rajonuose nuo metų pradžios pakilo maždaug 500 Lt už kvadratinį metrą.