Search Results for: "bloga nuotaika"
Ruduo – geriausias metas apsilankyti klasikinės muzikos koncerte. Netikite? Pasaulyje vis daugėjant susirgimų depresija ir sveikatos specialistams ją jau skelbiant XXI a. liga, mokslininkai vis labiau gilinasi į alternatyvius depresijos gydymo būdus. Vienas iš tokių daugeliui dar neatrastų kelių įveikti nuotaikos sutrikimus neabejotinai yra klasikinė muzika.
JAV ir Kanados mokslininkai nustatė, kad dvasinė ir emocinė sveikata priklauso nuo to, kokį maistą vartoja žmogus.
Šviesa yra būtina gyvybės sąlyga. Rudenį, kai dienos trumpėja, šviesos trūkumas ypač suintensyvėja. Lietuvoje šiam trūkumui labai jautrūs apie 10–20 proc. žmonių. Jie gali tapti mažiau motyvuoti, gali slėgti bloga nuotaika, mažėti darbingumas. Gali išsivystyti net vadinamoji sezoninė depresija, suaktyvėti lėtinės ligos.
Šaltuoju metų laiku daugelis iš mūsų susiduria su depresija: dienos apniukusios, vakarai šalti, problemoms galo nematyti – visa tai priveda prie visiškos apatijos. Kaip pasikelti nuotaiką?
Šurmulys, linksmi veidai, smagūs pasakojimai ir daug spalvų, kvapų, muzikos – visą tai galėjai pajusti vakar užsukęs į Vilniaus Mokytojų Kiemelį. Čia vyko vasarinio Blusų turgaus atidarymas.
Oras irgi pasidavė gražiai Blusturgio idėjai. Saulėtą popietę dalyviai susikrovė ant stalų ir po jais viską, kas prie kiekvieno iš jų privertė stabtelėti. Asortimentas iš esmės nesiskyrė nuo kitų buvusių penkių Blusturgio sezonų – įvairūs spintoje užsigulėję drabužiai, senoviniai indai, muzikinės plokštelės, įvairiausi dekupažo bandymai, rankų darbo papuošalai, senoviniai fotoaparatai ir šiaip mieli niekučiai. Perkant trumpą vasarinę suknelę ar spalvotus marškinėlius galėjai gauti vieną iš trijų pintinėje miegančių kačiukų arba gabalėlį namie gaminto tinginio.
Blusų turgaus lankytojus pradžiugino ir nustebino netoli įėjimo įsikūrusios Nemokamos dviračių klinikos. Atvežusiuosius savo dviratį ir šiaip praeivius mūsų komanda vaišino sultimis ir šviežiu Laikas.lt morkų pyragu, kurio recepto teiravosi didžioji dalis ragavusiųjų. Dviračių meistrai iš „Veloklinikos“ tris valandas be atokvėpio pūtė, klijavo padangas, taisė stabdžius, tiesino ratus, veržė varžtus ir užsiėmė kitais geriausio šiltojo sezono draugo remonto darbais. Daugelis mūsų „kampelio“ svečių klausė, kiek aš jums skolingas, ir maloniai nustebdavo sužinoję, kad šiandien viskas nemokamai. Kai kurie netgi dalijosi patarimais, kad galėtumėte neblogai užsidirbti. Tačiau juk taip smagu leisti sau kartais už nieką neimti pinigų, o tiesiog padovanoti žmonėms kažką malonaus.
Prie Blusų turgaus atidarymo prisijungė ir festivalis „Afrikos dienos“. Afrikietiški prekystaliai siūlė tradicinius papuošalus bei drabužius. Žmonės puošėsi ne tik jais, bet ir afrikietiškomis kasytėmis, kurias pynė viešnia iš Afrikos – Carine Ketoors. O išalkusieji skanavo afrikietiškais patiekalais.
„Nors Blusturgis gyvuoja tik kelis metus, jis vilniečiams jau spėjo tapti sekmadienine tradicija“, – sakė Blusų turgaus organizatorės. Iš tikro labai smagu, kad vakar nebuvo laisvos vietos ne tik prekeiviams, bet sunkumų prasibrauti prie dėmesį patraukusio daikto kilo ir lankytojams.
Dovilė Raustytė
Nuotr. Erikos Vyšniauskaitės
Praėjus žiemos švenčių laikotarpiui, kai grįžtame į kasdienių darbų rutiną, dažnai apninka bloga nuotaika. Viskas atrodo sunku, neįdomu, norisi permainų, bet nežinome, ką daryti. Psichologė psichoterapeutė Jurga Dapkevičienė pažymi, kad yra būdų kovoti su tokiais jausmais. Vienas iš jų – malonumą teikiančios dovanos sau.
Visą savaitgalį, nuo vidudienio iki vėlyvo vakaro, Druskininkuose skambės šiuolaikinės muzikos garsai. 28-tasis tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis „Druskomanija“, prieš keletą dienų prasidėjęs Vilniuje, penktadienį, gegužės 18 d., tradiciškai iškeliauja į Druskininkus ir Liškiavą.
Druskininkiečiai ir miesto svečiai kviečiami į daugiau nei 10 nemokamų renginių, kurie vyks tokiose erdvėse kaip restoranas-muzikinis klubas „Druskininkų kolonada“, sanatorijos „Dainava“ salė, M. K. Čiurlionio muziejaus sodelis, viešbutis „Regina“, meno galerija „Sofa“, Druskininkų Švč. Mergelės Škaplierinės bažnyčia. Kaip ir kasmet, laivu plukdoma druskomanų delegacija sekmadienio popietę aplankys Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčią, kur skambės lietuvių ir užsienio autorių specialiai festivaliui sukurti kūriniai.
„Druskomanijos“ renginiuose klausytojus užplūs kamerinės muzikos subtilumas, garso performansai, instaliacijos, gyvojo meno pasirodymai, eksperimentinė elektronika.
„Festivalis pateiks plačiausią skonių paletę įvairios šiuolaikinės muzikos mėgėjams. Neabejojame, kad jaunatviškos ir veržlios muzikos garsai, išsklaidys savaitgalį žadamus lietaus debesis ar bent jau blogą nuotaiką“, – sako „Druskomanijos“ organizatoriai.
Gyvybe, veržlumu ir netikėtais muzikiniais sprendimais festivalio koncertuose džiugins ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių atlikėjai.
Penktadienį neįprastas duetas iš JK – Yumi Hara Cawkwell ir Guy Harries – koncerte „ELEKTRomanija“ kvies pasinerti į muziką, kupiną teatralinių ir vizualinių elementų, elektroninės muzikos prieskonių, senųjų ritualų bei legendų. Šeštadienį bus pristatoma Danijos menininkių ir vietinio jaunimo sukurta audiovizualinė instaliacija „Portretas“. Sekmadienio ryte, koncerte romantišku pavadinimu „Paukščių giesmės“ skambės Julijos Karaliūnaitės ir George’o Holloway’aus atliekami kameriniai muzikos žanrai.
Šalia akademinės, klasika tapusios šiuolaikinės muzikos, netrūks ir alternatyvaus muzikavimo. Penktadienio vakarą, greta ritualinio svečių iš JK pasirodymo, įvairiausią muziką miksuos „Diissc Orchestra“ kolektyvas. Šeštadienio vakariniame „Free“ grupių pasirodyme į klausytojų ausis liesis merginų dueto „Volumetears“ jausmingo soul ar ritmiško RnB dainos bei karštligiškos „Sheep Got Faxed“ džiazo improvizacijos, o festivalio uždarymui siūloma šiek tiek „gliukozės“, kur penki linksmi, meistriški ir artistiški „Brasspalvos“ muzikantai „nupūs“ bet kokią niūrią nuotaiką.
Visą „druskomanišką“ savaitgalį ansamblių „Claviola“, „No Future“, Lietuvos obojų kvinteto bei Šv. Kristoforo kamerinio orkestro garsais liesis tiek premjeriniai jaunųjų kompozitorių, tiek jau klasika tapę kūriniai.
Išskirtinis dėmesys šiemet skiriamas jubiliejinėms muzikinio pasaulio atstovų sukaktims: Šv. Kristoforo orkestro meno vadovo prof. Donato Katkaus 70-mečiui, kompozitorių Osvaldo Balakausko 75-mečiui, Broniaus Kutavičiaus 80-mečiui ir muzikos avangardisto Johno Cage’o gimimo 100-mečiui.
Seniausias šiuolaikinės muzikos festivalis „Druskomanija“ šiemet kviečia apsilankyti ne tik koncertuose bei garso instaliacijose, bet ir sudalyvauti 80-tą jubiliejų švenčiančio kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus ir muzikologės Laimutės Ligeikaitės pokalbyje „prie torto“.
Laba diena, Evelina. Norėčiau patarimo iš Jūsų. Jaučiuosi psichologiškai palaužta. Esu 21 metų, ištekėjusi, auginu sūnų (jam jau 4 metukai). Šis laikotarpis, kurį išgyvenu, tikrai sunkus. Išvažiavau gyventi ne savo noru į Anglija, vyras susirado darbą ir jis mato geresnes galimybes čia gyventi, nei Lietuvoje. Blogiausias dalykas tai, kad aš turėjau mesti savo mokslus. Susipykome labai, aišku, aš pasidaviau, nes vyras leido suprasti, kad galiu po laiko susitaikyt su mintimi, kad sūnus bus pas jį. Ši mintis nebuvo mano vyro, o anytos, supratau tik tą, kad ji perteiks šią mintį mano vyrui. Aišku, turiu savo tėvus, kurie už mane – visą laiką, bet jiems to nesakiau. Dabar suprantu tik tiek, kad buvau bailė ir išsigandau, negalvojau pati. Prisipažinsiu, kad buvo vienas momentas pasidaryt kažką sau negero, bet nuvijau mintis, nes turiu dėl ko gyvent, dėl sūnaus, kurį labai myliu. Per šią mano gyvenimo krizę pamiršau, kad labiausiai skaudinu savo berniuką, nes būnu pikta ir ant jo išsilieju (nepagalvokit, ne, nemušu aš jo) baruosi ant jo, ignoruoju kartais, nebemoku būt jam nuoširdi, t.y., nori apkabint mane aš užsisklendžiu savyje šalinuosi jo. Suvokiu tą, kad elgiuosi labai blogai, tiesiog esu bloga mama, nes savo problemas perteikiu jam savo irzlumu, pykčiais. Gailėjimuosi savimi skriaudžiu tą, kurį labiausiai myliu. O apie vyrą ką galiu pasakyt – myli jis mane, žinau, bet jis myli egoistiškai. Daug kas man iš šalies sako, kad esu laiminga, kad tokį vyrą turiu. Gal ir teisybė. Bet kartais pagalvoju apie ateitį. Kažkodėl aš niekada jo ir nematau su mumis, sunku man planuot kažką ir tiesiog neišsivaizduoju gyvenimo su juo. Tokios mintys man buvo nuo pat mūsų susirašymo. Aš gal jo net nemyliu, pati nežinau, dar ieškau savyje atsakymo, bet nerandu, gal ne taip ieškau, o gal nemoku. Baigdama norėčiau Jūsų paprašyti, kad padėtumėt patarimu. Gal apskritai Jūs šioje situacijoje įžvelgsit, kad aš esu kalta, kad man reikia geros lazdos, nes man tikrai sunku.
Konsultuoja psichologė Evelina Globė
Sveika, Nepažįstamoji. Perskaičius Jūsų laišką, iškilo nelaimingos paukštės, uždarytos narvelyje ir išvežtos į svetimą šalį, vaizdinys. Jūs tai pati patvirtinate, sakydama, kad esate psichologiškai palaužta. Kur čia nesijausi sulaužyta, kuomet gyventi į kitą šalį išvykai ne savo noru, mokslus metei ne savo noru, pasidavei šantažui, jog neteksi sūnaus, ir paklusai psichologinei prievartai, o dabar savo nuoskaudą ir pyktį lieji ant to, kuris negali apsiginti, taip pat kaip pati nepajėgi apsiginti nuo savo vyro spaudimo.
Pykstate, greičiausiai, ant savęs, ant vyro, o nesąmoningai nukreipiate savo nuoskaudą ir pyktį į savo sūnų – štai taip susiformuoja ydingas užburtas ratas, kuriame užstringama. Laimei, Jūs pati suvokiate susidariusios situacijos absurdiškumą, kad skaudinate tą, kurį labiausiai mylite, ir dėl kurio taip „pasiaukojote“ – rašau tai kabutėse, nes drįstu abejoti tokio pasiaukojimo tikrumu ir vertingumu. Gali būti, jog būtent dėl tokio priverstinio pasiaukojimo nesąmoningai pykstate ir ant sūnaus – juk būtent dėl jo (sūnaus) Jūs jaučiatės buvusi priversta taip „pasiaukoti“. Na, aš tik keliu prielaidas, Jūs pati sau galite pabandyti sąžiningai atsakyti, ką iš tiesų jaučiate sūnui, vyrui ir pati sau, ką Jums davė tas pasiaukojimas, o ką atėmė, ir ar verta tokiu būdu aukotis.
Aš bandau Jums parodyti Jūsų situaciją pagal turimą informaciją tarsi iš šalies – tai gali padėti pamatyti aiškesnį vaizdą nei tik žvelgiant iš vidaus. Pavyzdžiui, Jūsų pasakojimas apie šantažą, kad Jūs prarasite sūnų, nes jis neva liks su tėvu, kuomet Jūsų anyta, Jūsų manymu, įteigs šią mintį Jūsų vyrui, man, tiesą sakant, pasirodė kaip „šakėm ant vandens“. Todėl ir Jūsų pasiaukojimas vardan sūnaus man, kaip jau minėjau, pasirodė toks nelabai tikras.
Iš šalies žiūrint, nesimato jokio realaus pagrindo, kad taip turėtų atsitikti, o panašiau į Jūsų pačios išpūstą baimių burbulą, kurį aš šiaip gyvenime ironiškai vadinu „kas būtų, jeigu būtų“. Be to, jei iš tiesų būtų keliamas toks klausimas, tai Jūs, kaip supratau, turite užnugarį – savo tėvus, turite palaikymą, tad man neaišku, kodėl Jūs nesikreipėte paramos ir palaikymo į savo tėvus ar kitus artimus žmones, jei jautėtės tokia užspeista į kampą ir verčiama elgtis taip kaip nenorite. Todėl kyla klausimas, o ar Jūs pati žinote, ko norite?
Kartais mes elgiamės labai keistai su savo gyvenimu, kuomet patys nežinome ką su juo daryti – leidžiame su juo elgtis kitiems taip kaip jiems patinka, patys sau nesąmoningai pasiskirdami tam tikra prasme patogų nelaimingos aukos (pvz., šantažo aukos) vaidmenį. Savęs gailėjimasis yra vienas tokio pasirinkimo požymių, o Jūs, laimei, atpažįstate jį savyje – tai labai gerai, nes tuomet galite leisti jam neišsikeroti, o pakeisti jį sveika užuojauta sau, kuri, priešingai nei savęs gailėjimasis (kuris skatina gailėtis savęs, kaltinti kitus, nieko pačiam nekeisti ir visą atsakomybę perleisti kitiems), skatina veikti, atsitiesti ir pradėti pačiam rūpintis savo gyvenimu.
Jūsų laiške labai daug neiginių ir abejonių – „nemoku, nežinau, neįsivaizduoju, nerandu, gal tai teisybė“, tad gal jau būtų laikas kažką pradėti teigti – ko norite iš savęs, kaip įsivaizduojate tolimesnį gyvenimą, ką iš tiesų jaučiate ar nejaučiate savo vyrui, kaip jaučiatės pati, ką norėtumėte pakeisti savo gyvenime ir pan. Iš tokios neaiškios ir miglotos situacijos, kuomet viskas atrodo blogai, bet neaišku, ką padaryti, kad būtų geriau, gali padėti kapanotis konkretūs vidiniai sprendimai ( myliu – nemyliu – myliu kažkaip, noriu tęsti santykius – nenoriu, noriu mokytis – atsisakau mokslų ir pan. ) bei juos sekantys išoriniai sprendimai, kurie gali būti aptariami su kitais (vyru, tėvais ar kitais artimais žmonėmis) ir priimami bendrai arba priimami asmeniškai, jei jaučiate, kad Jūsų gyvenime tai būtų teisingas sprendimas, nors kiti galbūt tam ir nepritaria (pvz. grįžtu į Lietuvą, pasilieku užsieny, bet pradedu mokytis ir pan.).
Miela Nepažįstamoji, aš čia tiek prirašiau, nes tikrai noriu Jums kuo nors padėti, užjaučiu Jus, bet esmė tame, kad tik Jūs pati galite padaryti tuos konrečius sprendimus ir žengti konkrečius žingsnius, ir tik Jūs pati vidujai žinote ar nujaučiate, kokie sprendimai šiai dienai būtų teisingi Jūsų tolimesniam gyvenimui. Todėl jokių konkrečių patarimų negaliu Jums duoti, tik štai tokį atspindėjimą iš šalies ir kažkokias asmenines įžvalgas, kurios gali būti teisingos, o gali tokiomis ir nebūti. Na, bet pabaigai norėčiau vieną konkretų patarimą visgi duoti – nekaltinkite savęs apibendrintai – „ esu bloga mama“ ir pan. – tokie kaltinamieji savęs ir kitų apibendrinimai yra labai žalingi, nes skamba kaip nuosprendis ir atima pasikeitimo viltį. Tai, kad mes neesame tobuli ir karts nuo karto ar net dažnai pasielgiame blogai, nepadaro mūsų apskritai blogais žmonėmis, mamomis, tėvais, draugais, todėl ir vertinkime konkrečius savo ir kitų poelgius, o ne visą asmenybę.
Taigi, Jūs neesate bloga mama, tik esate sutrikusi, easte sunkioje gyvenimiškoje situacijoje ir kartais, pati nesuprasdama kodėl, pasielgiate visai ne taip kaip norite, kaip nori Jūsų mylinti širdis. Tokie jau mes visi netobuli: Šv. Paulius ir tas skundėsi: „Aš žinau, kas yra gerai, bet vis tiek darau, kas yra blogai“. Na, bet yra paparastas būdas tokiais atvejais ištaisyti padėtį – atsiprašyti vieni kitų, pasidalinti savo išgyvenimais: suprasdami ir atleisdami vieni kitiems, tik išlošiame – mūsų santykiai tampa artimesni. Vaikai dažniausiai apskritai daug atlaidesni už suaugusiuosius – greit atleidžia ir pamiršta, kas buvo bloga.
Taigi, kalbėkitės su savo sūnumi. Jūs galite jam pasakyti, kad Jums liūdna ar bloga nuotaika, atsiprašyti jo, jei jaučiatės jam nusikaltusi. Tai nereiškia, kad ant jo vaikiškos galvelės turite išpilti visus savo pergyvenimus, bet kažkuo jau galite pasidalinti – keturmečiai sugeba suprasti ir užjausti kitą žmogų, be to jie būtent taip šito meno mokosi, vietoj to, kad pradėtų jausti nuolatinę kaltę, kad mama ant jo pyksta, ir galiausiai padarytų išvadą, jog tai reiškia, kad jis yra blogas berniukas. Štai taip ir įprantame daryti apibendrinančius savęs, kitų ir pasaulio kaltinimus, kurie iškraipo mūsų pasaulėjautą ir atima gyvenimo džiaugsmą.
Taigi, Jums, miela Nepažįstamoji, ir mums visiems linkiu sėkmingai ir viltingai vaduotis iš visų užburtų ratų bei netikrų vaidmenų, ištrūkti iš savo pačių susikurtų ar kitų primestų narvelių, atsisakyti senų ir neieškoti naujų lazdų, kuriomis vanotume save ar kitus, bet drąsiai, atvirai pažvelgti į savo gyvenimą ir atrasti jo autentiškumą, grožį ir svorį. Autentiškas gyvenimas visuomet yra gražus, bet nebūtinai visuomet sklandus ir lengvas, protarpiais jis būna netgi labai sunkus. Belieka pridurti – tepadeda mums Dievas.
P.S. Visiems, kam aktuali prisiimtų žalojančių vaidmenų tema, siūlau paskaityti Verena Kast knygą: „Atsisveikinimas su aukos vaidmeniu“.
Turite problemų, reikia pagalbos? Rašykite: [email protected]
Ruduo prišaukia blogą nuotaiką ir net depresiją. Tačiau rudeniniai depresijai reikia nepasiduoti ir stengtis elgtis taip, kad ruduo nesugadintų mūsų geros nuotaikos. Šiame straipsnyje rasite 20 būdų, kaip rudenį pakelti nuotaiką.
Džeraldas Rodžersas po skyrybų su žmona nusprendė pasidalinti savo gyvenimiška patirtimi su tais, kurie taip pat sukūrė šeimas. Jis labai gailėjosi dėl klaidų, kurias padarė, ir, išanalizavęs savo situaciją, parašė ir paviešino 20 taisyklių, kurių reikėtų laikytis santuokoje.