Search Results for: "bėgimas"
Keliolika kilometrų nuo Varėnos esantis kaimas Žiūrai pasitinka kažkieno papildytu kelio ženklu „Ko Žiūrai?“ Čia plėtojami tradiciniai amatai, vandens ir kaimo turizmas, tačiau jau kelinti metai netoliese esančioje Lavysabalėje vystoma ir pogrindinė „pasidaryk pats kultūra“. Šiemet liepos 7 dieną čia prasidės ketvirtą kartą organizuojama muzikinė „Swampfest“ stovykla.
Lietuvius tėvynės grožiu iš paukščio skrydžio nustebinęs fotografas ir keliautojas Marius Jovaiša puikiai žinomas ir bėgikų tarpe. Ne vieną maratoną ar ilgųjų distancijų nuotolį įveikęs bėgikas vis dar neatsisako šios aistros, nors vis daugiau dėmesio skirti pradėjo gimnastikai. M. Jovaiša apie bėgimą, kaip svarbią gyvenimo dalį papasakos birželio 9-10 dienomis vyksiančiame „Citadele Kauno maratonas EXPO“ renginyje.
Kuo daugiau bėgiojančių ir aktyvaus gyvenimo būdu susidomėjusių žmonių, tuo daugiau ir besiskundžiančių kojų skausmais ar traumomis. Pasak Lietuvos Olimpinio sporto centro kineziterapiauto Manto Lesnicko, konsultuojančio ir „Kauno maratono klubo“ sportininkus, mėgėjų traumos dažniausiai kyla dėl susiformavusių blogų įpročių pradėjus sportuoti.
Kiekviena bėganti moteris turi tikslą: sulieknėti, sutvirtėti, pagerinti sveikatą ar atitrūkti nuo rūpesčių. Deja, neretai sustojama pusiaukelėje šių tikslų taip ir neįgyvendinus. Išvengti ilgai jaučiamos nuoskaudos dėl neišsipildžiusių lūkesčių ir nusivylimo savimi padės žinios – kuo daugiau domėsitės apie bėgimą ir savo kūną, tuo lengviau bus siekti rezultatų ir įveikti nepalankias aplinkybes. Bėgimu net pradėsite mėgautis!
Bėgančių gretos kasmet tik didėja – Danijos mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad per pastaruosius penkerius metus vien maratonų bėgikų padaugėjo 54 proc. Įdomu tai, kad net 31 proc. iš jų – moterys. Bėgikų mėgėjų skaičius dar didesnis ir tuo visai nesunku įsitikinti – tereikia vakare pavaikščioti miesto parke: bėgančius, ypač moteris, sunku net suskaičiuoti ant rankų pirštų. Akivaizdu – bėgančios moterys tampa nauju sveiko ir laimingo gyvenimo etalonu, o kai kurie faktai tai puikiai įrodo.
Ketvirtus metus organizuojamas bėgimas „Bebro kelias“ šiemet rugpjūčio 9 d. siūlys iki kaklo pasinerti į purvą, lipti iš gilių duobių, čiuožti zip-line‘u ir pasikrauti adrenalino visiems metams. Visa tai vyks tikroje lietuviškoje pelkėje.
Liepos 10-13 dienomis Visuomenės harmonizavimo parke vyksiančiame verslo, politikos, kultūros ir mokslo festivalyje tautiečus suburs ne tik aktualūs pranešimai, diskusijos, kontaktų užmezgimo veiklos, bet ir įvairios sporto varžybos. Po kiek daugiau nei dviejų savaičių prasidėsiančiame ir keturias dienas truksiančiame Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime viso pasaulio lietuviai kviečiami dalyvauti krepšinio, futbolo, tinklinio turnyruose, pasaulio lietuvių bėgime.
38 kilogramai – maždaug tiek pradinių klasių moksleivis. Visgi kartais toks būna ir suaugusios, į šeimyninį gyvenimą žengiančios moters svoris…
Sutemos tirščiausios prieš aušrą. Apie priklausomybės ligą ir sveikimo kelią (parengė kun. Kęstutis Dvareckas ir dr. Andrius Navickas) – knyga kiekvienam, norinčiam geriau suprasti klastingas priklausomybių ligas. Tai ne instrukcija ar moralas, bet liudijimas, kad visada yra kelias atgal į gyvenimą, net jei gyvenimas yra virtęs, kaip atrodo, beviltiškais griuvėsiais.
Ėjimas basomis per degančias žarijas daugeliui atrodo pavojingas užsiėmimas. Tačiau nepabūgę ir išbandę save žmonės gauna išties daug. Ėjimas per žarijas – tai tarsi nedidelis žygdarbis, padedantis susidoroti su abejonėmis, siekti tikslo ar tiesiog išbandyti save. Liepos 19-23 dienomis vyksiantis jau 7 tarptautinis muzikos, menų ir alternatyvaus gyvenimo būdo festivalis „Yaga“ kviečia atvykti iš išbandyti save.
Sveika mityba ir pakankamas fizinis aktyvumas – tai sveikatos ir geros savijautos pagrindas. Kaip ir protiniam darbui, taip ir fizinei veiklai mums reikia energijos, todėl svarbu pasistiprinti tiek prieš sportuojant, tiek ir po to.
Šiandien daugybė žmonių dirba streso kupiną darbą ir rizikuoja „perdegti“. Mokslininkai vis dažniau paliečia aktualią šių laikų problemą – lėtinio nuovargio sindromą, kurio pagrindiniu simptomu laikomas išsekimas, atsiradęs dėl įtampos. Šis sindromas pasireiškia vadinamiesiems „darboholikams“.
Visas pasaulis pamišo dėl sveiko gyvenimo būdo. Žmonės pažįsta naujas metodikas, perprogramuoja ne tik savo treniruočių, fizinių krūvių, mitybos režimus, bet ir keičia savo kvėpavimą ir minčių eigą.
Nesakau, kad tai yra blogai, bet dauguma iki šiol nežino pačių paprasčiausių draudimų. Taigi, ko negalima daryti treniruočių metu?
1. Bėgioti rytais
Bėgimas rytais
Skirtingai nuo kitų punktų, šis, greičiausiai, yra rekomendacinio pobūdžio. Tikite Jūs savo bioenergetika ar ne, bet šis mokslas aiškiai teigia: išnagrinėjus žmonių bioritmus buvo nustatyta, kad sveikiausia bėgioti yra 20:00 – 22:00 val. tarpe, praėjus maždaug valandai po vakarienės. Po “pasilakstymo” valgyti patariama ne anksčiau kaip po 40 minučių.
2. Bėgioti asfaltu
Bėgimas asfaltu
Asfaltas blogas tuo, kad praktiškai nesugeria smūgių, sukeliamų bėgiojant. Tai gresia jūsų blauzdiniams pėdų sąnariams, kelių ir dubens sąnariams ir netgi juosmeniui. Todėl, jeigu nėra galimybės bėgioti specialią dangą turinčiais bėgimo takais, bėgiokite parkuose, kur yra lygių takelių.
3. Bėgioti šaligatviais šalia kelio
Bėgimas šaligatviais kenkia sveikatai
Bėgimo metu suintensyvėja kvėpavimas ir pagreitėja medžiagų apykaita. Jeigu įkvepiate švarų orą, jūsų organizmas valosi ir rūpinasi tuo, kad kiekviena ląstelė gautų maksimalų leistiną deguonies kiekį. Užterštas automobilių išmetamosiomis dujomis oras užteršia organizmą, bėgimo metu veikiantį “dulkių siurblio” režimu.
4. Treniruotis “skuduruose”
Treniruočių batai
Tai reiškia, kad bėgimui turite išsirinkti ne senus marškinėlius, kurių “negaila išmesti” bei šortus, užsilikusius spintoje nuo 9-os klasės. Neverta pirkti sportinio kostiumo iš 100% medvilnės: ji greitai sugeria prakaitą, limpa prie odos ir trikdo kvėpavimo procesą. Geriausia rinktis aprangą, kurios sudėtyje yra likros, poliesterio, elastano arba neilono. Tik tokia sportinė apranga gerai išsisaugos ir neišsitampys po mėnesio intensyvių treniruočių.
5. Sportuoti basomis
Sportas be batų
Sportuodami basomis, su kojinėmis ar netgi avėdami sportbačius plokščiu padu jūs didinate krūvi savo stuburui ir praktiškai garso greičiu verčiate dilti trapius slankstelius. Toks sportas ypač kenksmingas tiems, kurie turi problemų su kraujagyslėmis, kadangi minėtu atveju jos patiria dvigubai didesnį krūvį.
6. Gerti tada “kai norisi”
vanduo
Apie tai, kad treniruočių metu gerti skysčius yra tiesiog būtina, žino visi. Tačiau tai netrukdo mums gerti “tik panorėjus”, o tai, labai intensyviai sportuojant, gresia dehidratacija (organizmas netenka skysčių). Jeigu Jūsų tokia perspektyva netenkina, įsiklausykite į profesionalių fiziologų patarimą ir padarykite 2-3 gurkšnius vandens kas 20 minučių. Net jei dar nemirštate nuo troškulio.
7. Naudotis antiperspirantu
Prakaitas
Treniruočių metu žmogus stipriai prakaituoja – kūnas tokiu būdu aušinasi ir šalina šlakus. Antiperspirantai labai sėkmingai trikdo minėtą procesą, ko pasekoje organizmas nesugeba vykdyti savo funkcijų.
8. Klausytis grotuvų (pvz. MP3)
Bėgiojimas ir muzikos klausymasis
Kyla klausimas: “O kaip gi kitaip?”. Bent jau sumažinkite garsą. Kanadietis Viljamas Chodžetsas iš Albertos Universiteto išsiaiškino, kad fiziniai krūviai derinyje su garsia muzika anksčiau ar vėliau gali sukelti visišką klausos netekimą. Įvyksta tai, beje, netikėtai, o ne palaipsniui.
9. Blaškytis ir būti blogos nuotaikos
Nusiteikimas sportuoti
Iš dalies šis punktas panašus į 8-tą. Jeigu tu kalbiesi, žiūri TV arba mąstai apie pašalinius dalykus, tu blaškai (neleidi sportuoti) patį svarbiausią kontrolės organą – smegenis. Tokiu atveju smegenys “nestebi” raumenų veiklos, jos pradeda “chaltūrinti” ir treniruotės efektyvumas nukrenta praktiškai iki NULIO. Būtent todėl profesionalūs instruktoriai rekomenduoja treniruočių metu stebėti savo veiksmus ir pojūčius, “užmegzti su savo kūnu psichologinį kontaktą”.
10. Sportuoti pavargus
Sportas pavargus
Jeigu neišsimiegojote arba esate pervargę, fizinis krūvis nesuteiks jokių pozityvių rezultatų. JOKIŲ! Viskas, ką galite gauti tokiu atveju – tai tik streso hormonų “išmetimo” į kraują…
Būkite sveiki!
Kiekvienas žmogus gyvenime yra susidūręs su nuovargiu. Dažniausiai skubame, lekiame ir pamirštame tinkamai pailsėti. Aktyvi fizinė veikla padeda atgauti jėgas. Judėti svarbu kiekvieną dieną – vaikščioti kuo daugiau pėsčiomis, sportuoti. Vienas iš naudingų judėjimo būdų – šokis. Šokis padeda atsipalaiduoti ir skatina geras emocijas. Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) šokio pedagogikos studijų studentė Greta Leitonaitė savo bakalauro darbe tyrė paauglių nuovargio mažinimą, kuriant šokio kompoziciją „Miražas“.