Search Results for: "didi festivalis"
Kaip ir kiekvieną rudenį, spalio 7–16 d. Lietuvos didieji ekranai eterį užleis Tarptautiniam vaikų ir jaunimo filmų festivaliui. Šiemet konkursinės programos filmai iš Izraelio, Brazilijos, Prancūzijos, Estijos, Nyderlandų, Belgijos, Čekijos ir Rusijos kvies moksleivius pasitikrinti savo ribas, o specialią vaikų ir jaunimo žiuri – rinkti labiausiai patikusius filmus.
Spalio 22 d. Vilniuje aštuntąjį sykį prasidėsiantis tarptautinis dokumentinio kino festivalis „Nepatogus kinas“ šiemet pirmąsyk surengs konkursinę programą. Dėl geriausio festivalio filmo titulo ir 1000 eurų vertės prizo varžysis septyni dokumentiniai filmai.
Temperatūrai lauke kylant kaip ant mielių, „Karklė Live Music Beach“ organizatoriai iš kūrybinės orkaitės traukia jau patvirtintą programą. Tuo tarpu festivalyje plušėsiantys virėjai kaupia jėgas maratonui prie puodų ir keptuvių bei žada staigmenų ne tik klausą, bet ir skonio receptorius išlavinusiai publikai.
Vakar, šeštadienį, XVIII tarptautinio Thomo Manno festivalio „Šimtmečio vasara“ publika rinkosi į iškilmingą renginio atidarymą Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje. Iki kito sekmadienio keliose kurorto kultūros erdvėse vyks festivalio koncertai, susitikimai, parodos ir kino vakarai.
Gegužės 11-ąją Kauno gatvės bus dedikutos menui – pirmą kartą mieste įvyks gatvės meno festivalis NYKOKA, organizuojamas meniniko Tado Šimkaus ir kūrybos industrijų hub’o „Sandėlis“.
Sausio 17-22 dienomis Menų spaustuvėje vyks antrasis festivalis „Kitoks teatras vaikams“. Pernai išbandęs jėgas, šiemetinis vaikams ir paaugliams kuriamo teatro, šiuolaikinio šokio, lėlių, objektų, šiuolaikinio cirko spektaklius vienijantis festivalis didina programą, plečia geografiją ir dar labiau apsisprendžia už KITOKĮ – atvirą ir linksmą bendravimą su savo mažaisiais žiūrovais.
Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF) vėl visus kviečia į kino teatrų sales pažiūrėti vertų dėmesio dokumentinių filmų. Per 30 filmų dokumentinio kino gerbėjams. Tokia beveik dvi savaites truksianti vakarienė siūloma visiems dokumentinio kino gurmanams. Vakarienės pavadinimas – Vilniaus dokumentinių filmų festivalis(VDFF), kuris sostinę džiugins kino teatruose „Pasaka“ ir „Skalvija“.
8 kartą vyksiantis VDFF šiemet jau turi ištikimų gerbėjų ratą, kuris dar neprasidėjus festivaliui jau perka išankstinius bilietus ar abonentus. „Susidomėjimą dokumentiniu kinu rodo ir pirmą kartą „skavijoje“ matomas toks gausus žurnalistų būrys“, – džiaugėsi kino teatro direktorė ir viena iš festivalio programos sudarytoja Vilma Levickaitė.
Tad kas vyks festivalyje ir kaip nepasimesti filmų gausoje? Kaip ir kiekvienais metais, festivalis sudarytas iš pagrindinės programos, specialiosios programų, vieno autoriaus kūrybos pristatymo, konkursinės programos darbų ir meistriškumo dirbtuvių.
Visus festivalio filmus jungs bendras apsektas – Žmogus ir šūkis „Mes esame dokumentika“, kuris ragins globaliai pasižiūrėti į dokumentinį kiną ir įsitikinti, kad mes visi esame dokumentinio kino kūrėjai ir herojai. Pradedam nuo pradžių:
Pagrindinėje festivalio programoje bus pasakojamos 9 kino istorijos, taip pat istorija apie vieną iškiliausių mados metraščių figūrų – Yves Saint Laurent‘ą („Yves Saint Laurent. Beprotiška meilė“, 2010), du dešimtmečius dokumentinio kino kūrėjos Jennifer Fox su kamera stebėtą didįjį Tibeto mokytoją Namkhai Norbu Rinpochę („Mano reinkarnacija“, 2010 m.), beveik du dešimtmečius filmuotą Katką, bandančią atsikratyti priklausomybės nuo narkotikų („Katka“, 2010), Indonezijos šeimos trijų kartų gyvenimą globalizacijos akivaizdoje („Tarp žvaigždžių“ 2010), muzikos galią atskleidžiančią „Kinšasos simfoniją“ („Kinshasa Symphony“, 2010), pelniusią daugiausiai publikos simpatijų prizų festivaliuose, amerikietiškojo „maišymosi katilo“ (melting pot) metaforą – „Bokso salę“ („Boxing Gym“, 2010).
Filmas „Labanakt niekam“ („Goodnight Nobody“, 2010) pasakos skirtinguose žemynuose gyvenančių herojų, siejamų „negalios“ užmigti, istorijas, o gruzinų kilmės režisierė Nino Kirtadzé ragins prisiminti žmogišką ir politinę Gruzijos dramą („Šis tas apie Gruziją“, 2010). Rizikingu eksperimentu pavadintas „Gyvenimas per vieną dieną” („Life in a Day“, 2011) vers susimąstyti apie kitokias formas įgyjantį dokumentinį kiną. „Gyvenimas per vieną dieną“– tai bendras „Youtube” vartotojų darbas, nufilmuotas per vieną dieną – 2010-ųjų liepos 24-ąją ir sumontuotas iš 80 tūkst. atsiųstų įrašų.
Specialioji festivalio programa šiemet vadinsis „(Ne)realybės dokumentika“. Pasak V.Levickaitės, programos temą jai padiktavo Amsterdamo dokumentinių filmų festivaluje pamatytas : Bente Milton filmas apie virtualų pasaulį „Mano avataras ir aš“, 2010. „Iš pradžių galvojau atrinkti tik filmus, susijusius su virtualia relybe, bet vėliau visgi šias ribas praplėčiau“, – teigė V.Levickaitė. Programą sudarys 5 filmai, iš kurių turbūt daugelį intriguoja JAV režisieriaus Morgano Spurlocko filmas, kurio pavadinimas pasako viską už save – „Geriausiai parduotas filmas“.
Konkursinėje Baltijos šalių dokumentinių filmų programoje varžysis po 4 filmus iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Kam atiteks prizai už geriausią Baltijos šalių dokumentinį filmą, spalio 1 d. per VDFF uždarymą paskelbs tarptautinė žiuri, vadovaujama kino kritiko ir eksperto Tue Steeno Müllerio iš Danijos. Lietuvai atstovaus Evaldo Janso ir Audriaus Kuprevičiaus filmas „Laisvė kurti“, Aloyzo Jančoro sukurtas profesoriaus Sauliaus Sondeckio kino portretas „Mocarto obuoliai“, jauno režisieriaus Mindaugo Survilos premjerinis dokumentinis filmas „Stebuklų laukas“ ir A. Stonio praėjusių metų filmas „Aš perėjau ugnį, tu buvai su manim“. Tad lietuvių darbus pamatyti išties įdomu, nors keletą iš jų turbūt dauguma jau matė, o kad A.Stonys yra vienas iš VDFF programos sudarytojų nereiškia, kad kvepia korupcija, nes kam atiteks prizai už geriausią darbą, nuspręs tarptautinė žiuri, vadovaujama danų kino kritiko ir eksperto Tue Steen Muellerio.
Šių metų VDFF retrospektyva bus skirta bulgarų režisieriui Andrejui Paunovui, žiūrovams bus parodyti visi jo sukurti filmai. Šį jauną režisierių pasiūle vienas iš A.Stonys, kuris išsigynė, kad nors ir labai norėjo, kad A.Paunovo darbai būtų rodomi VDFF, tai buvo kolektyvinis organizatorių sprendimas.
Meistriškumo kursai surengti bendradarbiaujant su „MEDIA Desk Lietuva“. Besidomintiems eksperimentinio kino istorija, režisierius Pipas Chodorovas rugsėjo 28 d. 13 val. skaitys paskaitą „Laiko ir erdvės architektai“, o konkursinės programos žiuri pirmininkas Tue Steenas Mülleris rugsėjo 30 d. ves jauniems kino prodiuseriams skirtas meistriškumo dirbtuves apie dokumentinio kino finansavimą. Žiuri narė, prodiuserė ir dokumentinių filmų agentė Irena Taskovski spalio 1 d. pristatys dokumentikos ir arthauzinio kino platinimo dirbtuves.
Žinoma, bus neapsieta be prizų, nes 13 tūkst. litų prizinį fondą konkurso laureatams skyrė Kazickų šeimos fondas, ištikimai mecenuojantis VDFF konkursą. Kaip teigė festivakio organizatoriai, Kazickai dar neik karto nebuvo apsilankę festivalyje, tačiau jiems nuolat siunčiami nugalėtojų flmai ir informacija. Tad tereikia džiaugtis, kad dokumentinis kinas sulaukia ir privačių rėmėjų lėšų.
Norėtume išskirti VDFF atidarymo ir uždarymo filmus: tai A. Stonio režisuotas pirmasis Latvijos ir Gruzijos finansuotas bendros gamybos filmas, sukurtas Gruzijoje „Raminas“. „Šiam filmui reikalingos lėšos buvo gautas iš Latvijos ir Gruzijos. Lietuvos net neprašėme, nes gautų pinigų ir taip pakako“, – teigė A. Stonys. Kitas verta dėmesio darbas – režisieriaus Mindaugo Survilos dokumentinis filmas „Stebuklų laukas“, pasakojantis apie daugiau nei 20 metų Budos miške netoli buvusio Karijotiškių sąvartyno gyvenančius žmones.
O pabaigai, reikia pasidžiaugti, kad dokumentinis kinas vis daliau pripažįstmas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. „Štai šių metų Venecijos kino festivalį atidarė ne tik vaidybinė, bet ir dokumentinė kino juosta, o Maskvos kino festivalyje atsirado dokumentinių filmų programa“, – teigė Stonys. O VDFF organizatorė Sonata Žalneravičiūtė pasidžiaugė, kad mūsų žiūrovų nebereikia įtikinėti, kad dokumentinis kinas – tai ne vien apie miškuose bėgiojančius žvėriukus.
Tad tikrai, kada paskutinį kartą žiūrėjote dokumentinį filma? Jei atsakymas – seniai, subėkit pirkti bilietų į VDFF ir susimatysime tenai.
Kražiuose rugpjūčio 19-21 d. vyks kasmetiniai šv. Roko atlaidai, jau kelis šimtmečius sutraukiantys ne tik po visą pasaulį pasklidusius kražiečius, bet ir itin daug tikinčiųjų iš visos Lietuvos.
Šiais metais piligrimai turės progos pasidžiaugti itin matomai atgimstančiu Kražių paveldu. LR Kultūros paveldo departamento bei parapijos rūpesčiu toliau yra restauruojama ir Žemaitijos krikšto 600 metų jubiliejui rengiama švč. Nekaltojo Prasidėjimo Mergelės Marijos bažnyčia. Lygiagrečiai su atlaidais vykstantis Kražių festivalis primena apie čia šimtmečiais klestėjusią barokinę kultūrą.
Šv. Roko, stebuklingojo ligonių globėjo, atlaidai – seniausia ir giliausias tradicijas turinti Kražių parapijos šventė, liudijanti iškiliausias Žemaitijos dvasines tradicijas. Šv. Rokas yra vienas iš garsiausių šventųjų Lietuvoje ir Bažnyčios yra pagerbiamas kaip visų ligonių globėjas. Šventojo gyvenimo istorija byloja, kad, išdalijęs savo turtą, jis pasišventė ligonių ir mirštančiųjų žmonių tarnystei. Per amžius iš lūpų į lūpas sklido pasakojimai , kaip šv. Roko užtarimas nutolino nelaimes ir išgydo net visai beviltiškus ligonius.
Penktadienį rugpjūčio 19 d. 18 val. šv. Mišiomis atlaidus pradės Šiaulių vyskupas Jo Ekscelencija Eugenijus Bartulis. Jų metu vyskupas suteiks Sutvirtinimo sakramentą.
Šeštadienį rugpjūčio 20 d.:
9.00 – šv. Mišios šv. Roko koplyčioje
12.30 – Suma. Dalyvauja Jotvingių Kryžiaus Riteriai.
18.00 – šv. Mišios šv. Roko koplyčioje
Sekmadienį rugpjūčio 21 d.:
9.00 – šv. Mišios šv. Roko koplyčioje
10.30 – votyva. Po šv Mišių – Švč. Sakramento adoracija
12.30 – iškilmingos šv. Mišios – Suma ir procesija
Šeštadienį rugpjūčio 20 d. 19 val. piligrimus pradžiugins koncertas „Barokas dabar“.
Muzikos festivalis „Velnio akmuo“, kasmet sulaukiantis prieštaringų vertinimų, bandomas užgniaužti dvasininkų ir jau patekęs teisėtvarkininkų akiratin, nepaisant negandų ir kritikos kuo taikiausiomis nuotaikomis jau šį savaitgalį Anykščių Dainuvos slėnyje įvyks trečią kartą.
„Velnio akmuo“ prasidės jau ketvirtadienį įžanginiu trijų jaunų Lietuvos grupių pasirodymu didžiųjų festivalio koncertų išvakarėse. Nuo to momento įsisukęs veiksmas įtrauks festivalio lankytojus į muzikalią, pozityvią ir energingą savaitgalio iškylą klausant daug gyvos, kūrybiškos muzikos iš įvairių pasaulio šalių.
„Festivalį išplėtėme iki keturių dienų ir tikimės, kad jis bus įsimintinas ir publikai, ir atlikėjams. Svarbiausia, kad būtų geras oras. Taip pat labai viliamės, kad iki festivalio bus baigti didieji Šventosios pakrantės rekonstrukcijos darbai ties slėniu ir publika galės įsikurti ne prasčiau nei pernai. Deja, šių dviejų dalykų lemti negalime, tačiau tai, kas priklauso nuo mūsų, vyksta sklandžiai ir bus įgyvendinta aukštame lygyje, kad festivalis lankytojams paliktų tik geriausius įspūdžius“, – renginio išvakarėse dalijasi nuotaikomis festivalio organizatorius Vaidas Voronavičius.
Kaip ir kasmet didžiojoje scenoje pasirodys daugiau nei 20 grupių iš įvairių pasaulio šalių: Norvegijos, Švedijos, Didžiosios Britanijos, Airijos, Italijos bei JAV. Itin galingas lietuviškos muzikos desantas – net devyni kolektyvai. Jaukiame gamtos prieglobstyje aidės black, death, doom, thrash, heavy, metalo garsai. Anot organizatorių, šiemet nėra svarbiausių, svarbesnių ar pagrindinių grupių. Surinktos tikrai stiprios ir kiekvieną stilių savitai reprezentuojančios komandos. Tačiau verta paminėti sunkiosios muzikos pasaulyje puikiai žinomus ir dominuojančias pozicijas užimančius metalo grandus, tokius kaip britus „Benediction“, vienus sėkmingiausių ir ryškiausių death metalo veteranų, amerikiečius „Inquisition“, išsiskiriančius nesumeluota ideologija ir profesionalumu, italus „Forgotten Tomb“, vienus iš depresyvaus metalo pradininkų, taip pat švedus „Octovber Tide“, norvegus „Susperia“.
Deja, viena iš anksčiau paskelbtų grupių, death metalą grojantys prancūzai „Destinity“, neatvyks dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių: „Labai gaila, kad festivalyje norėję sudalyvauti „Destinity“ to padaryti negalės. Kaip visai neseniai paaiškėjo, paties grupės būgnininko nusivylimui, jo įsipareigojimai darbe jam neleidžia atvykti šį savaitgalį į Lietuvą. Sėkmingai pakeisti būgnininko kitu grupei per trumpą laiką taip pat nepavyko. Tikimės, „Destinity“ netrūks koncertų laisvesniu metu, ir viliamės, festivalio programa nuo to per smarkiai nenukentės“, – neslepia organizatoriai.
„Velnio akmens“ programoje svarbią vietą užims kūrybinės dirbtuvės – Muzikos laboratorija – kuriose save išbandyti kviečiami visi muzikuojantys, grojantys ir dainuojantys entuziastai. Čia pat visi būgnininkai galės pademonstruoti savo miklumą Greičiausio būgnininko konkurse, o sugebantys „plėšyti“ gerkles laukiami „MC Growl“ kovose. Festivalio programa aktyviai vyks ir naktį. Visi naktinėtojai kviečiami šėlti smagioje rokotekoje arba ramiai įsitaisyti naktiniame kine, kuriame bus rodoma kultinė ir radikali animacija. Aktyviausieji laukiami futbolo varžybose šeštadienį. Be viso to, kaip ir kasmet festivalio svečiai galės mėgautis arbatos meistrų kurta arbata, atsigaivinti Šventosios upėje ar tiesiog grožėtis jaukiu Anykščių miesteliu ir jį supančia gamta.
Iki festivalio liko kelios dienos. Bilietus platina „Tiketa“. Kaina 90 Lt. Renginio dieną bilietai brangs.
Daugiau informacijos www.devilstone.net.
Birželio pradžioje prasidėjęs Kražių festivalis įsibėgėja ir įvairiais kultūriniais renginiais žada džiuginti Lietuvos gyventojus ir svečius iki pat vasaros pabaigos. Šis festivalis – tai kultūrinių, istorinių ir socialinių iniciatyvų, atkreipiančių dėmesį į didingą LDK laikų miestelio paveldą pripildytas projektas. Tradicijos čia suprantamai kalba kiekvienam, radusiam laiko sugrįžti į save.
Kaip teigia Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro direktorė Lina Mikalajūnaitė, Kražių festivalis yra sumanytas ir įgyvendinamas kaip turininga įvairių žanrų gausa praturtinta iškyla, kurios metu įgyjama unikali kultūrinė patirtis.
„Šiemet jau šeštasis Kražių festivalis suburia įvairaus amžiaus, patyrimų, galimybių žmones. Jo dalyvius ir klausytojus įkvepia istorinė, kultūrinė aplinka, kuri skatina grįžti dar gausesnėmis žmoniškosiomis, intelektualinėmis pajėgomis. Visa tai Kražių miesteliui ir apylinkėms gyvybiškai svarbu, nes ant kultūros pamatų statoma ateities kartų istorija. Burtis prie Lietuvos kultūros ištakų festivalis vis garsiau kviečia visus, neabejingus didingai praeičiai ir išsiilgusius prasmingo buvimo kartu. Čia įprasminamas laikas, kuriame verta stabtelti bent kartą“, – tvirtina L. Mikalajūnaitė.
Ji priduria, kad festivalio organizatorių tikslas ambicingas – šių laikų žmogaus žvilgsniu gaivinti bei puoselėti primirštus LDK laikais klestėjusio miestelio siekius. Festivalio programa kasmet kruopščiai rengiama praturtinant ją naujomis idėjomis, specialiomis iniciatyvomis, krašto bendruomenei ir svečiams dar nematytais kultūriniais sprendimais. Autentiško žavesio šiai muzikos, šokio bei judesio žaismei suteikia istorija alsuojanti miestelio aplinka, nuoširdūs ir paprasti žmonės. Dažnai jie tampa ne tik festivalio renginių žiūrovais, bet ir aktyviais dalyviais, kartu su geriausiais Lietuvos menininkais, Europos šalių atlikėjais, įgyvendinantys išskirtinius festivalio sumanymus.
2011 m. Kražių festivalio programa: