Search Results for: "dietologė"
Šiuo metu turguose gausu Lietuvos ūkininkų užaugintų rudens gėrybių, tačiau prisivalgyti jų „už visus metus“ nepavyks. Viena iš išeičių – daržovių vaisių ir uogų konservavimas. Gydytoja dietologė Laura Romeraitė–Kuklierienė sako, kad ir konservuoti produktai gali būti neblogu vitaminų ir kitų naudingų medžiagų šaltiniu.
Puikiai suvokiame, kad maistas daro milžinišką poveikį mūsų organizmui, bet ne visi žino, kad aktyvumą, gerą savijautą labiausiai skatina ne konkretūs produktai, kad ir kokie naudingi jie bebūtų, o tinkami mitybos įpročiai. „Rexona“ aktyvaus gyvenimo būdo eksperimento „PATIRK: DAUGIAU“ konsultantė, gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė, vienintelė sertifikuota Intuityvaus valgymo specialistė Lietuvoje, pataria, į ką reikia atkreipti dėmesį, norint atstatyti energiją ir dienos metu būti kupinam jėgų.
Rudeniui įsibėgėjus, pasikeitė ir mūsų pramogų įpročiai: aktyvų poilsį gamtoje, festivalius pakeitė vakarėliai pas draugus ar baruose. Galvos skausmas, pykinimas, besisukanti galva, bendras organizmo silpnumas – dažni dienos po gero vakarėlio palydovai. Pagirios – labai nemalonus dalykas, tačiau egzistuoja veiksmingi kovos su jomis metodai. Vienas iš paprasčiausių būdų palengvinti pagirias – tiesiog žinoti, kokį maistą vartoti ir ką gerti ryte.
Kuris maistas sveikesnis – ekologiškas, ar tas, kurį kasdien esame įpratę matyti parduotuvių lentynose? Įprastame maiste gausu chemijos, skonio stipriklių, tirštiklių, dažiklių ir kitų neva nuodingų medžiagų, todėl atsakymas į klausimą – tarsi aiškus. Vis dėlto dietologė Aušra Jauniškytė GRYNAS.lt parodė didžiulį mokslinį tyrimą, kuris atskleidė priešingus faktus.
Šalies ledų gamintojai pastebi išaugusią šio skanėsto vartojimo rinką. Pardavimai liudija, kad lietuviai mėgsta tradicinius ledus ir kartais per dieną suvalgo ne vieną porciją. Tačiau dietologai ragina šia atgaiva nepiktnaudžiauti ir nepamiršti, kad ledai yra desertas, kuriuo, kaip ir visais kitais saldumynais, reikia mėgautis saikingai.
„Ledinininkai” sako išgyvenantys sėkmingus laikus. Statistikos departamento duomenimis, 2009 metais buvo pagaminta per 21 mln., 2010 m. – beveik 24,5 mln. litrų ledų. 2009-aisiais ledų buvo parduota beveik už 102, o pernai – 105 tūkst. litų be pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų.
Per šešis šių metų mėnesius pagaminta 11,2 mln. litrų ledų, pernai per tą patį laiką šis rodiklis siekė 11,9 mln. litrų. Šiais metais buvo parduota 9,8 mln. litrų ledų, iš kurių 5,1 mln. litrų Lietuvoje. Lietuvos rinkoje dešimt gamintojų gamina apie 600 ledų rūšių.
UAB „Ingman ledai” generalinis direktorius Virginijus Radvilas išaugusius pardavimus sieja su gerais orais. Anot jo, ledai paklausiausi vasarą, karštą vasaros dieną jų parduodama 2-3 kartus daugiau negu esant apniukusiam orui.
UAB „Ingman ledai” pirmojo šių metų pusmečio rezultatai, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, yra 15 proc. geresni.
Panašius rodiklius skaičiuoja ir UAB „Vikeda”. Fabriko direktorės Jurgitos Radzevičės teigimu, „Vikedos” pardavimai šiais metais augo 20 proc. Tiesa, jos vertinimu, pardavimus dar lemia ir aukšta gaminių kokybė bei pirkėjams siūlomos naujovės.
„Ledas atlaiko konkurencinę kovą, suvartojimo mažėjimą, nes žmonės galbūt suvartoja mažiau, bet jie tada renkasi laiko patikrintą produktą”, – Eltai sakė J. Radzevičė.
Ledų gamintojai neigia kalbas, jog lietuviški ledai yra nesveikas maisto produktas, esą jame yra sintetinių priedų. Jų teigimu, ledai gaminami iš lietuviškų pieno žaliavų: šviežios grietinėlės, pieno, pieno miltelių, natūraliu pagrindu gautų emulsiklių, kvapniųjų medžiagų. Leduose yra vitaminų A, B, D, P, E ir mineralinių medžiagų – geležies, kalcio, kalio, magnio, fosforo, natrio. Valgant ledus, gaunama nemažai amino rūgšties tiptofano, tuo stimuliuojant serotonino gamybą, kuris gali apsaugoti nuo stresų ir kelti nuotaiką.
Anot jų, per metus 30-80 proc. išaugusios natūralių žaliavų kainos, priešingai nei įvežtiniuose pigesniuose leduose vartojamų sintetinių, lėmė padidėjusią produkto kainą. Vis dėlto Lietuvoje ledai, palyginti su Latvija ar Estija, dar yra brangiausi.
Kalbėdami apie tautiečių skonį, ledų gamintojai sako, kad jau keletą dešimtmečių paklausiausi yra tradicinio – vanilinio – skonio ledai.
„Be abejo, daugiausiai yra parduodama vanilinių ledų. Balti ledai vyrauja tiek mūsų asortimente, tiek Lietuvos rinkoje. Manyčiau, kad apie 70 proc. yra vanilinio skonio arba baltos spalvos ledų be dažiklių”, – apie lietuvių skonio ypatumus kalbėjo V. Radvilas.
Pasak jo, 1995-1996 metais buvo populiarūs egzotinio skonio ledai – bananiniai, apelsininiai, o pastarąjį penkmetį vyrauja tradiciniai vaniliniai, šokoladiniai, braškiniai skoniai.
„Lietuviai – įdomi tauta. Jiems reikia naujovių, bet tuo pačiu jie išlieka ir konservatyvūs. Jau daug metų parduodame plombyrą, kuris yra kas penkti mūsų parduodami ledai Lietuvoje”, – antrino UAB „Vikeda” vadovė.
Dietologė Jūratė Dobrovolskienė ledus įvardina kaip vienus iš sveikesnių desertų, bet pabrėžia, kad tai turėtų būti ne kasdienis maisto produktas.
„Ledus reikėtų vartoti riebesnius, kadangi grietinėlė, sviestas, iš ko gaminami ledai, yra natūralūs. Liesesni ledai dažniau dažomi, standinami. Įrodyta, kad maisto produktuose esantys dažikliai gali daryti įtaką mažų vaikų hiperaktyvumui”, – sakė J. Dobrovolskienė.
Mitybos specialistė patikslino, kad riebesni ledai yra sveikesni, nes riebalai patys savaime yra standūs, nereikia dėti papildomų tirštiklių. Tačiau medikė atkreipė dėmesį, kad sergantiesiems širdies ir kraujagyslių, kepenų, kasos ligomis riebių ledų valgyti nerekomenduojama.
Dietologė nelygino lietuviškų ledų su įvežtiniais, tačiau sakė, kad pigesnis produktas visada būna pagamintas naudojant tam tikras medžiagas, kurios pakeičia brangiąsias, ir ragino žiūrėti į tai, ką valgome.
J. Dobrovolskienės teigimu, normalu per dieną suvalgyti vieną puodelį ledų po 200 ml. Ledai, kaip kalcio šaltinis, ypač naudingi moterims, vaikams, paaugliams. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą sveikos mitybos piramidę, per dieną rekomenduojama suvartoti 2-3 porcijas pieno ar jo produktų.
„Ledai yra desertas, tai nėra kasdienis maistas. Jie tinka po kasdienio maisto”, – apibendrino gydytoja.
Vilniaus mokykloje vyksiame “AXA” mokyklų eksperimento finale, kur nugalėjo Kauno rajono Batniavos pagrindinės mokyklos komanda, kalbiname finalo ekspertę gydytoją dietologę Eglę Kliukaitę, klausiame jos, kodėl gi verta valgyti košę?
Sveika mityba ir pakankamas fizinis aktyvumas – tai sveikatos ir geros savijautos pagrindas. Kaip ir protiniam darbui, taip ir fizinei veiklai mums reikia energijos, todėl svarbu pasistiprinti tiek prieš sportuojant, tiek ir po to.
Stebuklingos, visiems tinkančios dietos neegzistuoja – visi esame skirtingi. O ir sprendimus dėl savo mitybos priimti gali tik pats žmogus. Kad tie sprendimai būtų teisingi, reikia turėti pakankamai informacijos. O jos, deja, nemažai daliai lietuvių vis dar trūksta. Situaciją pakeisti pasiryžo Guoda Azguridienė, rudenį išleidusi knygą „Maistas. Ką mes darome su juo, o jis su mumis“.
Iš vaisių ir daržovių šviežiai išspaustos sultys ar trinti kokteiliai daugeliui žmonių tapo kasdienio maisto raciono dalimi. Šviežias Lietuvoje užaugintų daržovių derlius, soduose sunokę obuoliai, vėlyvos rudens uogos vis dažniau keliauja į šviežių sulčių barų sulčiaspaudes. Tačiau posakis, kas per daug – tas nesveika, galioja ir šiuo atveju.
Ar pastebėjote, kad nedidelis desertas po pietų daro stebuklus? Tiesioginis vadovas nebeatrodo toks reiklus ir pretenzingas, klientai tampa malonesni, mes pasijuntame laimingesni, o gyvenimas tampa gerokai saldesnis visomis prasmėmis. Visa tai lemia tam tikros medžiagos, kurios išsiskiria smegenyse, valgant vienokį ar kitokį maistą. Taigi, ką valgyti, kad būtume sveiki, o mūsų nuotaika – visuomet pakili?