Search Results for: "dievo namai"
Nors religija turėtų vienyti viso pasaulio žmones, skleisti taiką bei mokyti apie meilę artimui, tačiau istorija ne kartą parodė, kad ją ir karą skiria labai plonytė linija. Įkvėptas to menininkas Al Farrow kuria maldos namų skulptūras, į pagalbą pasitelkęs išardytų ginklų detales bei įvairaus kalibro kulkas.
Kiekvienas vyras gali įvertinti patikusią jam merginą per 5 sekundes, nes juk pirmasis įspūdis – labai svarbus kriterijus… Tačiau pirmasis įspūdis ne visada būna teisingas! Jeigu pasisekė atsidurti merginos teritorijoje, štai Tau keletas patarimų, dėka kurių Tu lengvai nustatysi merginos, moters charakterį, įpročius ir gyvenimo būdą! Beje, nereikia vadovautis šiai patarimais, kaip 10 Dievo įsakymų, nes kai kur bus ir humoro!
Norint pastatyti didelį namą, svarbiausia yra tvirtas pamatas. O visa kita tėra maži dalykai, kurie pridedami prie jau esamo pagrindo.
Visų tautų kultūrose žmogaus gyvybė vertinama kaip ypatinga Dievo dovana. Kirgizai nėščią moterį vadina orisuli – „dvi sielos“. Nėštumas senojoje lietuvių kultūroje laikytas paslaptyje, moterys jį slėpdavo, kol tik galėjo. Nėščioji negali net pagalvoti, kad galėtų ką nors pavogti, negali pavydėti, lieti apmaudą – gimusį vaiką užkluptų negandos. Po gimdymo keturiasdešimt dienų neišeidavo iš namų, nes manyta, kad moteris dar turi ryšį su mistiniu pasauliu ir protėvių vėlėmis.
Akcijos „Metų knygos rinkimai 2015“ nugalėtojomis tapo šios knygos: suaugusiųjų kategorijoje – Dalios Staponkutės eseistikos knyga „Iš dviejų renkuosi trečią: mano mažoji odisėja“ („Apostrofa“), poezijos kategorijoje – Vlado Braziūno knyga „Stalo kalnas“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), knygų paaugliams kategorijoje – Rebekos Unos „Atjunk“ („Alma littera“) ir vaikų kategorijoje – Ramunės Savickytės „Adelės dienoraštis. Ruduo“ (Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“).
Jau puošiamos parduotuvių vitrinos, įstaigos ir mūsų namai skelbs artėjančias šventes. Apie švenčių laukimą, karštligišką ikišventinį šurmulį ir šventes Afrikoje kalbamės su poliglotu, Vilniaus universiteto dėstytoju dr. Gediminu Degėsiu, kuris netrukus su savo ekspedicija „Septynios Afrikos“ aplankys septynis skurdžiausius Juodojo žemyno regionus.
Religija žmogaus gyvenime šiuo metu tikrai nėra vertybių sąrašo viršuje. Ten, ko gera, labiausiai tikėtina išvysti karjerą, sotų ir patogų gyvenimą, labai retai meilę. Tačiau kai kuriems žmonėms rūpi ne tik užtikrinta jų pačių ateitis, bet ir juos supančios visuomenės gerovė. Apie gyvenimo pašventimą kažkam aukštesnio, tarnystę grožiui ir gėriui, pasakoja Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros parapijos vadovas kunigas Eugenijus Troickis.
Išeidama iš bibliotekos ji atsegė piniginę ir į kortelėms skirtą skyrelį įdėjo skaitytojo bilietą. Tokį žalią, ploną, tarsi visai ne dokumentą, kuriame slypi asmeninė informacija. Vardas, pavardė, namų adresas, telefono numeris. Ko ši informacija verta, jei Gabrielė nebežino, kas pati tokia yra? Jei nebesugeba išsirinkti paprasčiausios knygos, kuri sudomintų… Ir vėl tuščia išėjo. Tuščia ne dėl to, kad be knygos, tuščia, nes jau nebemoka gyventi. O niekada ir nežinojo, ar verta.
„Kaip tapti „mainstream“ dalimi?“, – tokią užduotį man, kaip kviestinei autorei, suformulavo redaktorė. Nieko nėra paprasčiau! Iš tikrųjų čia galėčiau straipsnį ir baigti. Juk, norint būti kaip visi, nieko asmeniška veikti ir nebereikia.