Search Results for: "duonos pudingas"
Jums reikės: 1 pilnos stiklinės kvietinių miltų 2,5 stiklinių šviežios duonos trupinių 120 gr. taukų 3 kiaušinių 1 nedidelės trintos…
Nuo senų senovės lietuviai duoną suasmenindavo ir sudievindavo: ji minima pasakose, priežodžiuose ir patarlėse, jos gausu net iki šių dienų išlikusiuose ritualuose. Tikėta, kad pašventinta duona gelbsti nuo gaisro ir ligų, nuo nužiūrėjimo, padeda gydyti akių ligas, žaizdas, saugo nuo gyvatės įkandimo, o įsiūtas gabalėlis į švarką – kare nuo kulkų. Net šiais laikais duona – būtinas lietuvio pietų stalo atributas, kurią galima panaudoti kur kas išradingiau nei tik užkandant sriubą ar salotas. Desertus iš duonos, puikiai tinkančius šventiniam Kūčių ar Kalėdų stalui, siūlo UAB „Biržų duona“ maisto technologė Rasa Kubiliūnienė.
Išvykus svetur, maistas – viena įdomiausių, labiausiai intriguojančių patirčių. Per jį galima ne tik pažinti šalį, bet ir iki šiol dar neatrastais skoniais ar jų deriniais nustebinti save, o gal net pasisemti įkvėpimo raciono pokyčiams namuose?
Kalėdos – tai metas, kai susitinka visa šeima, kai atleidžiama, kai keliamasi anksti ryte, ieškant po eglute dovanų, kai namuose didžiuliai vaišių stalai…Tačiau pasaulyje yra žmonių, kurie laikosi ir kitokių, neįprastų, galbūt netgi labai keistų tradicijų…
Slėpkit šluotas!
Gali skambėti keistai, tačiau ilgą laiką Norvegijoje Kūčių vakarą žmonės slėpė šluotas. Neaišku, kada ši tradicija įsigalėjo, bet seniau žmonės tikėjo, jog Kūčių vakarą pasirodo blogosios dvasios ir raganos, kurios norėdamos skristi, vagia šluotas iš namų. Šiandien Kūčių vakarą žmonės šluotas deda į saugiausią namo vietą, o drąsieji norvegų vyrai netgi išeina į lauką ir iššauna šūvį į naktinį dangų, norėdami atbaidyti blogąsias dvasias…
Visi girdėjome, kad mokslas yra šviesa. Bet kodėl po sesijos akyse tamsėja? Gal nuo tūkstančio knygų ir vienos nakties? Bet kokiu atveju, semestro laikrodis tiksi paskutines minutes ir jau kvepia atostogomis. Tuo šviesiu periodu, kai ne tik gali miegoti kiek nori ir veikti ką nori, bet ir pasižvalgyti tolėliau bendrabučio sienų.
Bepjaustydami produktus mišrainėms ir ruošdami silkutę, turbūt retai ir susimąstome, jog šventinio stalo gėrybių pasirinkimas labai priklauso ne tik nuo skonio receptorių, bet ir nuo šalies tradicijų bei kultūros. Taigi, šiandien kviečiame į trumpą ekskursiją po pasaulio virtuves ir pristatome jums po vieną tradicinį skirtingų šalių patiekalą, kuris greičiausiai puikuosis ant šventinio tenykščių stalo.
Svajojate apie naują būstą? Senasis automobilis jau sunkiai rodo gyvybės ženklus šaltą žiemos rytą? Tolimoji Turkija neduoda ramybės sapnuose? Senatvėje norite ilsėtis kruizuose? Kas jus stabdo? Tiesa, viskam reikia pinigų. Džiugu, kai nusišypso laimė išlošti loterijoje ar gaunamas įspūdingas palikimas. Tačiau visiems kitiems, norintiems pasiekti savo užsibrėžtus tikslus ir svajones, reikės ilgai ir kantriai to siekti. Finansų konsultantas, lektorius Arnas Markevičius seminare „Ką apie būsto kreditus ir finansus turi žinoti kiekvienas?“ dalinosi patarimais, kaip valdyti savo finansinius išteklius, išnaudoti esamas galimybes ir užsitikrinti saugią ateitį.
Pagaliau sulaukėme šv. Kalėdų, tačiau ar visi žinome tikrąją švenčių kilmę, ar žinome, iš kur atsirado kalėdinė eglė ir Senelis Šaltis? Pabandysime papasakoti kiek galima išsamiau viską nuo pat pradžių.
Kiekvienam gurmanui, mėgstančiam pasmaguriauti ne tik gimtinės, bet ir kitų šalių patiekalų, nuvykus pasisvečiuoti ar apsilankius autentiškoje virtuvėje maga paragauti tenykščio maisto. Šiandien siūlome jums niekur toli nekeliaujant susipažinti su kaimynų skandinavų virtuve ir pamėginti patiems namuose pasigaminti autentišką, šiaurietišką patiekalą.