Search Results for: "fedora"
Kad baltos kojinės netinka prie sandalų ar sportbačių ir šortų derinio, mes jau žinome. Juk žinote? Bet yra dar begalė stiliaus klaidų, kurios vis kartojamos ir kartojimos. Ko gi vengti vyrams šį šiltąjį sezoną?
Pradėti ruoštis vasaros festivaliams reikia, žinoma, nuo bilietų įsigijimo. Turint kišenėje leidimus į laukiamiausius vasaros renginius, metas pagalvoti apie drabužius, kuriais juose vilkėsite. Festivalių „uniformas“ pradedame ruošti nuo jų detalių – spalvotų plunksnų.
Monika Fedoraviciute (28) Didžiojoje Britanijoje gyvena jau šeštus metus ir šiuo metu dirba struktūrizuotų produktų investavimo grupėje viename didžiausių Japonijos investicinių bankų Londone. Merginos kelias į sėkmę buvo kupinas įvairių iššūkių ir vingių, o kaip ji pati pasakojo, viską pasiekti jai padėjo ryžtas ir noras kovoti dėl užsibrėžto tikslo. Apie savo pradžią ir karjerą Londone Monika papasakojo ir mums.
Gal pradėkime nuo klausimo, kaip atsidūrei Didžiojoje Britanijoje? Pastūmėjo mokslai ar noras išbandyti kažką naujo? Monika Fedoraviciute
Mane visuomet traukė studijos užsienyje ir jau baigusi mokyklą žinojau, kad anksčiau ar vėliau išvažiuosiu į užsienį studijuoti. Mokydamasi 3 kurse, vasarą kartu su draugėmis išvažiavau į Londoną: pakeliauti, užsidirbti, pagerinti anglų kalbos įgūdžių, taip pat pasidomėti šalies universitetais. Besisvečiuodama Didžiojoje Britanijoje, supratau, kad būtent Londone norėčiau toliau studijuoti, nes mane užbūrė šis didmiestis: jo įvairiapusiškumas, nuolatinis judesys ir daugybė galimybių.
Kuomet grupės draugai ėjo švęsti bakalaurų diplomų įteikimo, aš tos pačios dienos vakare, iškart po diplomų įteikimo ir šampano taurės kartu su tėvais, buvau pakeliui į Vilnių laikyti anglų kalbos stojamojo egzamino (IELTS). Taip prasidėjo mano „greitasis“ gyvenimas. Netrukus susikroviau žodynus, knygas ir, itin entuziastingai nusiteikusi, jau buvau pakeliui į Londoną.
Trumpai papasakok apie mokslus Didžiojoje Britanijoje. IŠIMK JEI PER DAUG TEKSTO
Įstojau į paskutinį bakalauro kursą Vestminsterio universitete. 2006 metais mokslai Didžiojoje Britanijoje nebuvo labai brangūs, bet žinau, kad dabar kainos yra labai išaugusios. Bakalauro studijos kainuoja pigiau (iki 10 000 svarų sterlingų per metus), o magistro studijos brangiau – didelę įtaka kainai daro universiteto vardas ir pasirinkta studijų programa. Mokslas čia yra labai įdomus ir kokybiškas. O svarbiausia, kad jis yra orientuotas į dabartinę situaciją – teorinės žinios yra derinamos su praktika, pastarajai skiriant labai daug dėmesio. Taip pat būtina paminėti, jog egzaminams išlaikyti neužtenka vien tik paskaitos konspektų, būtina nuolatos domėtis dalykais, kuriuos studijuoji, skaityti įvairius žurnalus, laikraščius ir nemažai papildomų knygų. O ir tie patys egzaminai nereikalauja įvairių apibrėžimų kalimo, svarbiausia tai, kad studentas sugebėtų tinkamai išanalizuoti, įvertinti situaciją, pritaikyti savo žinias. Dėstytojai yra labai malonūs ir visuomet pasiruošę padėti. Vienas didžiausių jų privalumų yra tas, kad dauguma jų yra profesionalai, t. y. dirbę ar vis dar dirbantys tose srityse, kurių disciplinas dėsto. Tai užtikrina, kad studentai gauna nemažai praktikoje pritaikomų žinių.
Ar sunki buvo pradžia? Kokie didžiausi sunkumai laukė ir kaip su jais susidorojai?
Iš pradžių buvo tikrai labai sunku: ir dėl kalbos barjero (nors ir gerai mokėjau kalbą, iš pradžių buvo sunkoka su specifine terminologija bei anglišku studentišku slang‘u), ir dėl didelės studijų apimties (vieno dalyko analizei parengti reikdavo perskaityti 3–4 knygas, šeštadieninius „Financial Times“, įvairių ekonomistų komentarus bei nuolatos domėtis finansinio sektoriaus naujienomis). Tačiau praėjus keliems mėnesiams, perskaičius daug knygų, praleidus nemažai bemiegių naktų, viskas pasidaro įmanoma. Paskui jau greitai įsivažiavau į anglišką studentišką gyvenimą. Tėvai ir būsimas vyras labai palaikė mane ir tai įkvėpė siekti savo tikslų.
Šiuo metu dirbi viename didžiausių Japonijos investicinių bankų „Mitsubishi UFJ Securities International plc“ (MUSI). Kaip ten patekai?
Didžiojoje Britanijoje pabaigusi universitetą (2007 metais), supratau, kad darbo paieškos tikrai nebus lengvos. Nors ir turėjau „lietuviškos“ darbo patirties, to neužteko norint susirasti darbą iškart po universiteto studijų, tad ilgai nelaukusi nusprendžiau atlikti nemokamą praktiką vienoje startup kompanijoje, kad įgyčiau „angliškos“ darbo patirties. O po kelių mėnesių jau žengiau į MUSI banko biurus pradėti darbą Teisės departamente. Man pasisekė, kad ten patekau prieš pat finansų krizę, nes „Lehman Brothers“ bankrotas 2008 metais paveikė daugelio žmonių karjerą ir darbo vietų tik mažėjo, daug žmonių buvo atleista. Banke man pradėjus dirbti struktūrinių deritatyvų (išvestinių finansinių instrumentų – aut.) teisininkų asistente, prasidėjo mano pažintis su finansiniais sandoriais. Iš pradžių mano darbas apėmė labai daug administracinių užduočių, bet paskui vadovai, pastebėję mano sugebėjimus, ėmėsi mane supažindinti su įvairių finansinių produktų teisinėmis subtilybėmis ir sandorių struktūromis. Neilgai trukus jau pradėjau dokumentuoti finansinius sandorius. Tačiau manęs teisiniai dalykai netraukė ir Teisės departamentas buvo tik pirminė stotelė žengiant į bankinį sektorių. Mano svajonė buvo pereiti į Front Office dirbti tiesiogiai su finansiniais produktais, t. y. prekiauti jais, aiškintis PnL, rizikas, įkainoti produktus ir aktyviai dalyvauti rinkose.
Iš pradžių labai trūko pagalbos iš šalies, labiau patyrusių žmonių patarimų. Dabar, suprasdama, kaip svarbu pradedančiajam specialistui kitų pagalba, jau antrus metus dalyvauju mentoring programoje (Big Brother, http://www.ltbigbrother.com/), kuri yra organizuojama Didžiojoje Britanijoje, Lietuvoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir stengiuosi padėti jaunimui studijų klausimais, ieškoti praktikos vietų, galimybių gilinti žinias ir t. t.
O kaip darbo aplinka? Ar didelis darbo krūvis?
Mūsų grupė (ang. Structured Trading Group – STG), kurioje dirbu, prekiauja struktūrizuotais finansiniais produktais – tai sintetiniai investavimo instrumentai, kurie kuriami derinant įprastus finansinius instrumentus ir išvestines finansines priemones. Šie produktai yra labai sudėtingi ir reikalauja daug žinių, laiko, pastangų stengiantis suvaldyti jų sukurtas rizikas bei bandant daugiau uždirbti. Kadangi turime suspėti į visas 3 laiko zonas (Tokijus, Londonas, Niujorkas), mūsų darbo diena prasideda 7.30 val. ir baigiasi apie 18.30 vakare, o kartais ir vėliau. Esu vienintelė mergina tarp 10 vaikinų, dirbančių STG. Mano akimis, visi jie prilygsta profesoriams: turi prestižinių universitetų diplomus, daug darbo patirties, išsiskiria analitiniu mąstymu, tad man, kaip jaunesniajai grupės narei, yra iškelti dideli reikalavimai, kad nuo jų neatsilikčiau. Bendradarbiai man – autoritetas ir labai geras pavyzdys, kuriuo seku jau antrus metus. Įprastinė darbo diena – tai labai daug įvairių darbų: rinkų stebėjimas, galimybių rinkose paieška, stebint, kaip rinkų pasikeitimai veikia produktų kainas ir rizikas bei stengiantis jas apdrausti, produktų įkainojimas ir t. t. Labai svarbu atidumas, nes visi sprendimai turi finansinę išraišką: net ir maža klaidelė kartais gali kainuoti milijonus.
Ar daug reikia atsisakyti norint padaryti karjerą ir kaip viską spėji?
Manau, viskas priklauso nuo paties žmogaus, kaip jis viską sugeba suderinti ir kartais reikia kažko atsisakyti. Tačiau jei darai ir sieki to, ko nori – tai neatrodo kaip auka ar kažko atsisakymas, greičiau, tai darymas kažko, kas tave priartina prie pasirinkto tikslo.
Minėjai, kad Tave įkvepia susitikimai su daug pasiekusiais žmonėmis. Gal gali keletą paminėti?
Geri pavyzdžiai visada įkvepia žmogų naujiems iššūkiams ir visada stengiuosi nepraleisti susitikimų su įvairiais pasaulio ar Lietuvos lyderiais. Priklausau Lietuvių Londono Sičio klubui (LCLC, http://litcityclub.co.uk/), kuris rengia labai įdomius susitikimus, apskritojo stalo diskusijas su įdomiais, daug pasiekusiais žmonėmis. Pavyzdžiui, galiu paminėti susitikimus su Lietuvos Prezidentu Valdu Adamkumi ir jo žmona Alma Adamkiene, neseniai įvykusią konferenciją su eurokomisaru Algirdu Šemeta, Vytauto Landsbergio paskaitas, apskritojo stalo diskusijas su verslininkais, bankininkais iš Lietuvos. Taip pat būtina paminėti, kad LCLC veikloje dalyvauja nemažai įspūdingas karjeras padariusių lietuvių, tad buvimas toje aplinkoje įkvepia ir toliau siekti savų tikslų, gauti gerų patarimų. Neseniai kartu su bendradarbiais darbo reikalais vakarieniavome su buvusiu Didžiosios Britanijos iždo kancleriu Alistairu Macleanu Darlingu. Vien buvimas su įdomiais žmonėmis yra naudingas – iš jų gali pasisemti įkvėpimo ir gerų idėjų.
Ką patartum lietuvaičiams, kurie emigruoja į Didžiąją Britaniją ieškodami geresnio gyvenimo? Ar sunku prasimušti ir kokių savybių reikia norint kažko pasiekti?
Kaip kas tą geresnį gyvenimą įsivaizduoja. Jei tas geresnis gyvenimas siejasi su geru išsilavinimu, tarptautinės patirties kaupimu, savęs realizavimu profesinėje srityje, – pirmyn! Tačiau, jei geresnis gyvenimas siejasi tik su pinigais ir daugiau nieko, mano manymu, Vakarų resursai jau išsekę, reiktų važiuoti į Rytus. Rytai dabar siūlo didelių galimybių, nes tai – naujoji ekonomika.
Ir dar. Svarbiausia turėti viziją, kuo nori būti, ir to palaipsniui siekti. Yra toks angliškas posakis „To climb steep hills requires a slow pace first“ (liet. norint įkopti į aukštas viršūnes, reikia pradėti po truputį), taigi reikia apsišarvuoti kantrybe, kaupti įdirbį, tobulinti savo įgūdžius ir bandyti tol, kol pasiseks. Turi būti labai motyvuotas, inovatyvus, kurti naujas idėjas. Labai svarbu yra terpė, kurioje žmogus egzistuoja. Jei toje terpėje yra asmenybių, kažko pasiekusių ir daug patirties sukaupusių žmonių, geri pavyzdžiai automatiškai įkvepia nepasiduoti naujiems iššūkiams.
Ir paskutinis klausimas, kurį turbūt Tau užduoda dauguma. Ar planuoji grįžti į Lietuvą?
Taip, tai tikrai dažnas klausimas. Beveik visi mane pažįstantys žmonės žino, kad tikrai grįšiu į Lietuvą. Lietuva yra mano Tėvynė, kurioje užaugau, kurioje gyvena mano šeima ir artimieji. Tai svarbiausias emocinis faktorius, kuris visą laiką traukia grįžti. Čia grįžtu 3–4 kartus per metus ir kiekvienąkart labai sunku išsiskirti su tėvais, giminėmis, draugais. O kalbant apie karjerą, manau, visi, kas ieško galimybių, naujų iššūkių, tikrai jų atras ir Lietuvoje. Svarbiausia yra noras ir motyvacija!
Sinoptikai prognozuoja, jog savaitės pabaigoje iškris pirmosios snaigės. Nedžiugiai skamba ir tolimesnės jų prognozės – artėjanti žiema žada būti itin šalta. Tad svarbu įsigyti ar iš spintos gilumos ištraukti ne tik labai šiltą paltą ar kailinius, bet ir pasirūpinti vienu svarbiausių šaltojo sezono aksesuarų – kepure.
Plačiabrylė skrybėlė
Niekas nepaneigs, jog paskutiniųjų sezonų madai itin didelę įtaką daro praėjusių dešimtmečių tendencijos. Taigi, be dabar ypač madingos 70-ųjų stiliaus skrybėlės plačiais bryliais bei banguotais kraštais neišsivers nė viena mados užgaidų paisanti mergina ar moteris. Skrybėlė puikiai atrodys tiek prie lengvų kailinukų, tiek prie klasikinio kirpimo puspalčio.
Vyriško stiliaus skrybėlė
Saugantis nuo šalčio ir kuriant savitą stilių, dėmesį taip pat vertėtų atkreipti ir į vyriško stiliaus detales, kurios šį sezoną ypač madingos. Tad tikrai neprašausite įsigijusios katiliuko ar Fedora stiliaus skrybėlę, šone papuoštą dailiu kaspinėliu.
Kailinė kepurė
Šį sezoną dizaineriai, rodos, tiesiog pamišę dėl kailio. Juo puošiama viskas – tiek švarkai, megztiniai ar paltai, tiek batai bei aksesuarai. Taigi, kailinę kepurę būtų galima pavadinti ne tik pačia madingiausia, bet ir praktiškiausia mūsų žvarbių žiemų aprangos detale. Kepurę vertėtų rinktis natūralių spalvų, iš pūkuoto, prabangiai atrodančio, gan ilgo ir puraus plauko kailio.
Megzta kepurė
Siekdamos pagyvinti aprangą ir išsiskirti iš juodai vilkinčios minios, vietoje pabodusios tamsios spalvos kepurės nepabijokite rinktis ryškią: oranžinę, sodriai mėlyną, avietinę. Kepurė, puošta kailio detalėmis, taip pat gali tapti ryškiu aprangos akcentu. Nevertėtų pamiršti ir turbano tipo kepurių, kurios atrodo ypač stilingai.
Beretė
Beretės madingos visada. Jas mėgo tiek prancūziško stiliaus ikona Brigitte Bardot, tiek revoliucionierius Che Guevara. Šį sezoną madingos tiek klasikinės, tamsios, tiek ryškių spalvų beretės, kurios žaviai papildys romantiško, bohemiško stiliaus aprangą.
Galvos juosta arba gobtuvas
Tai ne tik puiki išeitis apsisaugoti nuo šalčio bei vėjo toms, kurios vengia dėtis kepurę, bet ir galimybė atrodyti stilingai net ir šaltuoju metų laiku. Be to, gobtuvas itin praktiškas – atstos tiek kepurę, tiek šaliką, po juo nesusigulės plaukai.
Parengė Ieva Varkojytė
Nuotr. Hel-looks, Lookbook.nu, Chictopia
Stilistai tiek vyrams, tiek moterims šią vasarą pataria įsigyti skrybėlę. Pirma – tai puiki stiliaus detalė, antra – apsauga nuo saulės ir trečia – gelbsti tais rytais, kai labai norisi miego ir nebelieka laiko galvos trinkimui.
Taigi belieka nuspręsti, kokios spalvos ir formos skrybėlės norisi…
Fedora stiliaus skrybėlės puikiai tinka prie aptemtų džinsų, sijonuko aukštu liemeniu ir vasariškos palaidinės.
Paplūdimio stiliaus srybėlė puikiai tiks prie vasarinių suknelių.
Kaubojaus skrybėlė – puikus pasirinkimas pasisedėjimui su draugais vakare lauko kavinėje.
Lietuvos nacionalinių ir jaunimo futbolo rinktinių treneriai trečiadienį peržiūrėjo žaidėjus prieš būsimas kovas. Draugiškoje nacionalinės B ir U-21 rinktinių dvikovoje Vilniuje jaunieji futbolininkai kėlinį sėkmingai priešinosi vyresniems kolegoms, tačiau vėliau turėjo pripažinti jų pranašumą rezultatu 1:2. „Šaunu, kad tarp jaunimo yra talentingų žaidėjų, kurie gali papildyti nacionalinę rinktinę“, – sakė pastarosios komandos strategas Raimondas Žutautas.
„Microsoft Research” tyrimų grupė šiandien pranešė apie „WikiBhasha” – „Wikipedia” daugiakalbio turinio kūrimo priemonės – beta versijos išleidimą. „WikiBhasha” priemonė leidžia „Wikipedia” autoriams rasti turinį kituose „Wikipedia” straipsniuose, išversti jį į kitas kalbas, o tuomet kurti naujus straipsnius arba patobulinti turimus daugiakalbėse „Wikipedia” svetainėse. „WikiBhasha” beta versija galima naudotis kaip atviro kodo „MediaWiki” plėtiniu pagal „Apache License 2.0” licenciją (http://svn.wikimedia.org/viewvc/mediawiki/trunk/extensions/WikiBhasha), ir kaip „Wikipedia” vartotojo prietaisu. Šį įrankį taip pat galima naudoti kaip įdiegiamą programėlę, kurią galima parsisiųsti adresu http://www.wikibhasha.org, esančiu „Microsoft Corp.” korporacijos „Windows Azure” platformoje. Pavadinimas „WikiBhasha” kilo iš gerai žinomo termino „wiki”, kuris reiškia bendradarbiavimą, ir „bhasha”, kuris hindi ir sanskrito kalbomis reiškia „kalba”.
(Logotipas: http://photos.prnewswire.com/prnh/20000822/MSFTLOGO)
(Logotipas: http://www.newscom.com/cgi-bin/prnh/20000822/MSFTLOGO)
„WikiBhasha” palaikys turinio kūrimą daugiau nei 30 kalbų. „WikiBhasha” beta versija leis lengvai sukurti turinį „Wikipedia” svetainėse ne anglų kalba, kaip informacijos šaltinį naudodama didelį kiekį angliško „Wikipedia” turinio. Iš pradžių „Wikimedia Foundation” ir „Microsoft Research” taip pat artimai bendradarbiaus su „Wikipedia” vartotojų bendruomenėmis, atkreipdama dėmesį į turinio kūrimą arabų, vokiečių, hindi, japonų, portugalų ir ispanų kalbomis.
„Mes visada džiaugiamės matydami gerėjantį daugiakalbį bendradarbiavimą tarp „Wiki” svetainių” sako vyriausiasis „Wikimedia Foundation” technologijų pareigūnas Danese Cooper. „Kompanija „Microsoft Research” atlieka labai įdomių patobulinimų su „WikiBhasha”, o mes džiaugiamės taip pat galėdami pasinaudoti jų kliento kodu savo atvirajame kode.”
Palengvindama daugiakalbio turinio kūrimą „Wikipedia” bendruomenei, „Wikipedia” ir „Microsoft Research” tikisi įkvėpti naują daugiakalbio turinio kūrimo bangą.
„Programos „WikiBhasha” beta versija leidžia lengvai sukurti turinį įvairiomis kalbomis, taip pat generuoja dideles lygiagrečių kalbos duomenų apimtis, su kuriomis tyrėjai galėtų dirbti, toliau plėtodami automatinio vertimo technologiją”, sako P. Anandan, „Microsoft Research” generalinis direktorius Indijoje. „Kokybiško turinio kūrimą keliomis kalbomis galima žymiai patobulinti ir pagreitinti, aktyviai dalyvaujant „Wikipedia” bendruomenėms.”
„WikiBhasha” beta versija – tai interneto naršyklėje veikianti priemonė, veikianti „Wikipedia” svetainėse. Joje yra intuityvus ir paprastas vartotojo sąsajos (VS) lygmuo, išliekantis paskirties kalbos „Wikipedia” svetainėje viso turinio kūrimo proceso metu. Šis VS lygmuo apima turinio atradimą, naudojant kalbines ir bendras tarnybas, pirmiausia dėmesį kreipiant į turinio sukūrimą „Wikipedia” paskirties svetainėje. Paprasto trijų etapų proceso metu vartotojas supažindinamas su turinio pateikimu ir išgavimu iš angliškų „Wikipedia” straipsnių, kuriant „Wikipedia” straipsnį vietos kalba ir publikuojant jį „Wikipedia” paskirties svetainėje. Nors tipinio seanso metu galima patobulinti „Wikipedia” straipsnį paskirties kalba, atliekant panašų procesą taip pat galima suskurti naujus straipsnius. „WikiBhasha” beta versija šiuo metu veikia su „Windows Internet Explorer” (7.0 ir 8.0 versija), „Windows XP”, „Windows Vista” ir „Windows 7” bei „Firefox” (3.5 ar naujesne versija), „Linux Fedora” (11 ir 12 versija), „Windows XP”, „Windows Vista” ir „Windows 7” sistemomis.
„WikiBhasha”, kurią palaiko kompanijos „Microsoft” automatinių vertimų sistema „Machine Translation” ir vertimų bendradarbiaujant sistema „Collaborative Translations Framework”, koncepciją sukūrė „Multilingual Systems” (http://research.microsoft.com/en-us/groups/mls/)
grupė „Microsoft Research” filiale Indijoje (http://research.microsoft.com/en-us/labs/india/). Grupė „Multilingual Systems Group” tyrinėja kelių kalbų ir kryžminių kalbų technologijas, kurios nepastebimai dirba su keliomis kalbomis ir kuria išteklius, kurie padės atliekant skaičiavimo lingvistikos tyrimus. Ši priemonė buvo sukurta bendradarbiaujant su „Natural Language Processing” (http://research.microsoft.com/en-us/groups/nlp/) grupe „Microsoft Research” Redmondo filiale.