Search Results for: "fizinė veikla"
Stebint gatvės gimnastus atrodo, kad jų atliekami triukai labai lengvi – tiesa ta, kad norint sukurti tokį įspūdį tenka paprakaituoti nevienerius metus. Kalbamės su federacijos atstovu Lietuvoje Denis.
Pasirodo, gerumas, empatija, užuojauta kito nelaimei padeda ne tik augti dvasiškai, bet ir stiprina imunitetą, apsaugo nuo diabeto, širdies ligų ir padeda kur kas lengviau tvarkytis stresinėse situacijose. Tūkstančius metų skaičiuojanti budistinė filosofija jau gali būti įrodoma ir moksliškai.
Šiltuoju metų laiku kur kas smagiau sportuoti, tačiau kaip užsiimti fizine veikla, kai lauke spigina saulė? Lietuviai labiau pripratę prie vėsesnio klimato, tad aukšta temperatūra ir netinkamai pasirinkta aktyvi veikla gali sukelti sveikatos problemų. Kokias klaidas dažniausiai daro sportuojantys vasaros metu bei į ką reikėtų atkreipti dėmesį, pataria „MyHero!“ treneris Alanas Dzeranovas.
Kiekvienas žmogus gyvenime yra susidūręs su nuovargiu. Dažniausiai skubame, lekiame ir pamirštame tinkamai pailsėti. Aktyvi fizinė veikla padeda atgauti jėgas. Judėti svarbu kiekvieną dieną – vaikščioti kuo daugiau pėsčiomis, sportuoti. Vienas iš naudingų judėjimo būdų – šokis. Šokis padeda atsipalaiduoti ir skatina geras emocijas. Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) šokio pedagogikos studijų studentė Greta Leitonaitė savo bakalauro darbe tyrė paauglių nuovargio mažinimą, kuriant šokio kompoziciją „Miražas“.
„Žiemą išvengti peršalimo padeda organizmo grūdinimas. Skirti laiko pasivaikščiojimui gryname ore reiktų kiekvieną dieną. Taip pat patartina užsiimti aktyvia fizine veikla, geriausiai – ne uždaroje patalpoje, kurioje kaupiasi bakterijos ir virusai, sukeliantys peršalimo ligas. Norint išlikti sveikiems, labai svarbu sportuojant pasirūpinti tinkama apranga ir avalyne“, – teigia KTU Sporto centro Laisvalaikio sporto ir sveikatingumo skyriaus vadovė Ernesta Karaškienė.
Iškritus pirmam sniegui, po truputį pratinamės prie artėjančios žiemos. Lauke darosi vis atšiauriau, o šiltuoju metų laiku propaguotas aktyvus poilsis daug kam nueina į antrą planą. Tačiau tingiai žiemojantis mūsų kūnas nėra gerai sveikatai – fizinio aktyvumo stoka nulemia ne tik prastėjančią fizinę formą, tačiau ir silpnėjančią imuninę sistemą. Tad kokia fizine veikla užsiimti žiemą ir kaip tam pasiruošti?
Sportas ir aktyvi fizinė veikla vis dažniau suvienija skirtingų profesijų žmones, o sporto aikštelė tampa ta vieta, kur galima ne tik greitai sudeginti kalorijas, bet ir atrasti bendraminčių. Geriausias Lietuvos badmintoninkas Kęstutis Navickas sukvietė pažaisti vienas prieš kitą savo brolį, krepšininką Gediminą ir Dakaro ralio lenktynininką Benediktą Vanagą bei sporto laidų vedėją Vladą Musvydaitę.
Jau praėjo du šių metų mėnesiai, taigi, pats laikas pradėti vykdyti sau duotus naujamečius pažadus. Jei jau prakalbome apie tai, kas gi gali būti geriau už pažadą pradėti sveikai gyventi? Norėdami jums padėti jo laikytis, pateiksime kelis naudingus patarimus apie fizinį aktyvumą, subalansuotą mitybą, panagrinėsime antsvorio problemą.
FIZINĖ TRENIRUOTĖ – KAS TIKTŲ MAN?
Pirmoji taisyklė, kurios turi vadovautis visi, nusprendę susiimti ir galiausiai pradėti treniruotis –nepamiršti saiko. Po ilgesnės pertraukos nesportuojant, vienu sykiu nubėgę 10 kilometrų ne tik prarasite motyvaciją toliau sportuoti (nes po tokios treniruotės jausitės labai prastai), bet ir neįgyvendinsite nė vieno iš savo tikslų, kokie jie bebūtų: svorio metimas, geresnė fizinė forma, imuniteto stiprinimas ar tiesiog gera savijauta.
Kita daugeliui pradedančiųjų sportuoti iškylanti problema – laiko stoka. Šiuolaikinis gyvenimo tempas neretai neleidžia laikytis pažado kelis kartus per savaitę vakarais reguliariai eiti į treniruotę ar treniruoklių salę. Įsisukus į darbų sūkurį, viskas ima atrodyti neįveikiama ir labai energingai pradėta veikla greitai pavirsta nemalonia pareiga, kuri atsiradus pirmai galimybei užsimiršta.
Ką daryti, jei norėtumėte būti fiziškai aktyvesni, tačiau tam trūksta laiko ir jėgų?
Keletas patarimų:
1. Išsirinkite jums patinkantį ir tinkantį treniruotės stilių.
Rinkdamiesi jums tinkamiausią sporto rūšį, pamąstykite apie savo pomėgius bei charakterio tipą. Jeigu jums patinka savarankiškai siekti užsibrėžtų tikslų, pasirinkite gerą treniruoklių salę, kur padedami asmeninio trenerio galėsite susidaryti tinkamą treniruotės programą ir ramiai ja užsiiminėti. Jeigu esate žmogus, kuris energijos semiasi iš muzikos ir šokio, treniruoklių salė – ne jums. Rinkitės šokius – čia galimybės tiesiog neišsemiamos: nuo salsos pamokų iki įvairiausių aerobikos atmainų ar gatvės šokių.
2. Stenkitės nepraleidinėti treniruočių.
Kartais sunkiausia – būtent ta akimirka, kai tamsoje ir šaltyje reikia susiimti ir nukreipti žingsnius sporto klubo link. Kai jau atvykstate į vietą, jaučiatės gerai, o kai po treniruotės paliekate sporto salę, esate su kaupu pasisėmę energijos. Be to, galite savimi didžiuotis, nes rūpinatės savo kūnu.
3. Nevenkite savęs šiek tiek palepinti.
Sudarykite su savimi sandėrį: jei visą savaitę laikysitės treniruočių plano, savaitgalį galėsite sau leisti ką nors malonaus. Tačiau negudraukite ir apdovanokite save tik savaitgaliais, o ne po kiekvienos treniruotės! Moterys, jeigu jums dažniau eiti į treniruotes padeda naujo sezono pradžioje įsigyta madinga sportinė apranga, negailėkite pinigų šiam malonumui – tai su kaupu atspirks, kai po kelių mėnesių džiaugsitės dailesnėm kūno linijom ir geresne savijauta.
4. Treniruotės metu gerkite daug skysčių, kad išvengtumėte jų trūkumo ir nuovargio.
Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė: „užsiimant aktyvia fizine veikla organizmas išskiria daugiau prakaito, todėl prarandama daugiau skysčių nei įprastai. Svarbu to nepamiršti, nes kai skysčių pusiausvyra kūne sutrikdoma, žmogus treniruotės metu greičiau pavargsta, praranda daugiau jėgų, po treniruotės jaučiasi nusilpęs. Sportuojant būtina su savimi turėti vandens ir reguliariai gaivinti organizmą. Rekomenduoju išgerti bent litrą vandens sportuojant iki valandos, na o ilgesnės treniruotės metu vartoti specializuotus gėrimus, skirtus sportuojantiems.“
5. Stenkitės kuo daugiau judėti.
Jeigu vis dėlto nepavyksta į treniruotę nueiti taip dažnai, kaip norėtųsi, pasistenkite rasti būdų kasdien daugiau pajudėti. Dažniau vaikščiokite pėsčiomis, vietoje lifto pasirinkite laiptus, eidami į darbą rinkitės kuo įvairesnius maršrutus. Tokiu būdu ne tik geriau pažinsite miesto apylinkes, bet ir galėsite įveikti skirtingo ilgio atstumus ir taip sudeginti skirtingą kiekį kalorijų. Specialistai rekomenduoja įveikti apie 10 000 žingsnių per dieną.
Taip pat pamąstykite apie veiklą, kurios galite imtis kartu su draugais. Gal smagiau praleisti laiką šokių salėje, o ne sėdint kavinėje ir gurkšnojant kokteilį?
TRENIRUOTĖ EFEKTYVI TIK SU TINKAMA MITYBA
Šiandien galima išskirti du pagrindinius mitybos principus – balansą ir saiką.
Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė: „ne tik sportas palaiko puikias formas ir sveikatą – turime susimąstyti ir apie mitybą, jos subalansavimą ir saiką. Renkantis kasdienį valgiaraštį patarčiau valgyti įvairius produktus ir jų grupes – susidarykite meniu taip, kad turėtumėte iš ko rinktis. Tokiu būdu užtikrinsite reikiamą vitaminų, mineralų ir kitų naudingų medžiagų kiekį organizme. Beje, nėra gero ar blogo maisto – svarbiausia tinkamai jį derinti. Nebūtina atsisakyti vieno ar kito saldumyno ar gaiviojo gėrimo – svarbiausia nepamiršti saiko ir rinktis maistą, kuris derėtų prie jūsų gyvenimo būdo.“
Jeigu jūsų tikslas – kuo greičiau numesti svorio (nors greitas svorio metimas nėra rekomenduojamas sveikatos specialistų, kadangi prarasti kilogramai gali labai greitai sugrįžti), rezultatų gali duoti mitybos pakeitimas ir dietos laikymasis. Jeigu norite svorį numesti visam laikui, sustiprinti raumenis ir pagerinti bendrą savijautą bei sveikatą, poveikio sulauksite tik tinkamai derindami mitybą ir fizinį aktyvumą.
Pradėjus reguliariai treniruotis, reikia kritiškai įvertinti savo mitybą ir laikytis balanso – nė viena maistinė medžiaga negali būti pašalinta iš jūsų raciono. Dėl šios priežasties negalima visiškai atsisakyti riebalų (pvz., organizmui labai svarbios omega riebalų rūgštys), taip pat organizmui reikalingų angliavandenių, kurie yra mūsų organizmo „kuras“, suteikiantys jėgų ir energijos. Klaidinga manyti, kad vartojant maisto produktus ir gėrimus, kurių sudėtyje yra cukraus, svorio numesti nepavyks – vartoti galima visus produktus, tik tai reikia daryti saikingai.
KAS YRA ANTSVORIS IR KAIP JO IŠVENGTI?
Kalbėdami apie antsvorį, turime omeny ne kelis papildomus kilogramus, kurie susikaupė per šventes, bet apie rimtas sveikatos problemas. Labai didelis antsvoris neretai sukelia širdies negalavimus, nugaros skausmus, stresą, depresiją ir kitas ligas. Kadangi pastaruoju metu tai yra vienas iš pagrindinių sveikatos sutrikimų, kiekvienais metais pirmaujančios pasaulio mokslo įstaigos atlieka daugybę tyrimų, siekdamos nustatyti to priežastis. Dabar jau suprantama, kad antsvoris yra kompleksinė sveikatos problema, kurią lemia keletas vienu metu veikiančių faktorių. Kadangi žmonių mitybos įpročiai labai skirtingi, dėl antsvorio negalime kaltinti nė vieno konkretaus gėrimo, maisto produkto ar maistinės medžiagos. Pagrindinė problema – per didelis suvartotų kalorijų kiekis ir per nepakankamas kalorijų sudeginimas.
JAV esantis Ligų kontrolės ir prevencijos centras savo tyrime „Antsvoris ir nutukimas: priežastys ir pasekmės“* yra nurodęs, jog antsvorio priežastis – tai, kad nėra balanso tarp mūsų suvartojamų ir išeikvojamų kalorijų. Kalbant paprasčiau, per daug valgome ir per mažai judame. Svarbiausia – atsiminti, kad svarbi kiekviena kalorija! Taigi norint išlaikyti pageidaujamą svorį ir išsaugoti gerą savijautą labai svarbu balansas: reikia išeikvoti iš maisto ir gėrimų gaunamas kalorijas atliekant kasdienius darbus bei treniruojantis.
Sveiki,nebežinau, ką daryti, todėl rašau Jums… Visuomet buvau linksma, nestokojanti humoro jausmo, besišypsanti ir sugebanti įkvėpti kitam žmogui optimizmo, kai jam to reikėjo… Deja, viskas pasikeitė…
Nebesusitvarkau pati su savimi.. ilgą laiką slėpiau nuo aplinkinių savo vidinius jausmus, kurie mane iš vidaus graužia, tačiau pastarąją savaitę visi pastebėjo, kad man yra blogai. Esu abiturientė, pagalvosite, kad eilinė paauglystės krizė prasidėjo. Nežinau, gal taip ir yra… Nesuprantu, kas vyksta mano viduje… Man viskas tapo nebemiela… nieko nesinori veikti, tik sėdėti ir verkti arba žiūrėti į vieną tašką. Net ir rašydama Jums nesulaikau ašarų… galbūt papasakosiu viską nuo pradžių… Gyvenu didelėje šeimoje: turiu 3 seses ir brolį ir nežinau, ką daryčiau be jų visų… tačiau kartais, o ypač pastaruoju metu man per daug sunku yra būti su jais, bendrauti… noriu būti viena, pamąstyti apie viską, tačiau neturiu savo kampo. Mokykloje reikia daug mokytis: paskutiniai metai, laisvo laiko sau retai randu. Net ir nenoriu jo rasti, nes manau kad ipšrotėčiau. Noriu turėti kuo daugiau veiklos, kad užsimirščiau apie savo jausmus. Kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad gyvenimas yra beprasmis ir nežinau savo paskirties jame. Tiesiog nebegaliu būti ilgiau visiems padedanti,užjaučianti ir apskritai optimistiška mergina. Net nežinau, kodėl aš Jums rašau… Atsiprašau, už sutrukdymą…
Ingrida
Konsultuoja psichologė Evelina Globė
Miela Ingrida, iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog Jus užpuolė rudeniška depresiška nuotaika. Tokiu atveju dažniausiai siūloma stengtis jai nepasiduoti, nesustingti, užsiimti kokia nors prasminga veikla. Atrodo, kad Jūs visa tai ir darote: mokotės, ruošiatės egzaminams, užsiimate kita veikla, bendraujate su artimaisiais ir turbūt su draugais. Ir nors Jums šiuo metu atrodo, kad visa tai beprasmiška, ištikrųjų tai yra prasminga Jūsų amžių atitinkanti veikla.
Manau Jūs protu tai pati suvokiate, tačiau nebegalite to kaip anksčiau patirti širdimi, siela – visa savo esybe, ir tai Jus liūdina ir verčia jaustis beviltiškai. Jūs nebeapažįstate pati savęs, Jums norisi kažkokių pokyčių savo gyvenime ir savo asmenybėje, tačiau dar pati nesuprantate kokių ir kaip tai padaryti. Tačiau Jūs jau suvokiate, kad kažkas turi keistis, kad, kaip Jūs sakote, nebegalite būti ilgiau visiems padedanti, užjaučianti ir apskritai optimištiška mergina. Jei šiuo metu negalite, tai ir nebūkite. Galbūt dabar metas padėti pačiai sau, galbūt metas patirti kitų rūpestį Jumis ir optimizmo pasisemti iš kitų?
Pradžioje minėjau, kad iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad kaltas apniukęs ruduo, tačiau, giliau pažvelgus, atrodo, jog veikla Jums greičiau yra bėgimas nuo savo problemų, nei bandymas jas spęsti. Taip dažniausiai būna tuomet, kuomet žmogų ištinka vdinė krizė – asmenybinė ar egzistencinė krizė, kuomet žmogus nebegali ar nebenori gyventi kaip anksčiau, būti toks, koks buvo anksčiau, kuomet nustoja matyti ir jausti gyvenimo prasmę, tačiau dar nesupranta, kokio naujo gyvenimo jis nori, koks jis pats norėtų būti ir kur ieškoti naujos ar senos, bet prarastos gyvenimo prasmės.
Šią stadiją, kuomet žmogus yra tarsi pakibęs tarp „seno“ ir „naujo“ psichologai vadina dezoorientacijos stadija, kuri gali būti labai skausminga ir pilna vidinės įtampos bei liūdesio.
Bet turite, miela Ingrida, žinoti, kad tai natūrali žmogaus brendimo stadija, kurią jis turi praeiti, iškentėti, išlaukti, kad atrastų naują save, naują gyvenimo prasmę ir naujus gyvenimo iššūkius. Todėl Jums norisi pabūti vienai ir viską apmąstyti, nors kartu tokia galimybė Jus ir gąsdina – Jūs patiriate prieštaringus jausmus, ir tai vėlgi yra „sąlyginai“ normalu šioje stadijoje. Žinote, kas nenormalu ir nesveika šioje stadijoje – ogi slėpti savo išgyvenimus nuo savo artimųjų ir pasilikti juos sau vienai. Tuomet tikrai galima, kaip sakoma, užsidepresuoti.
Nepalikite savo artmųjų spėlioti, kas su Jumis vyksta. Taigi,
• Pasikalbėkite su tais, kuriais labiausiai pasitikite ( gal su sesėm, broliu ar draugais), atskeiskite savo būseną, pasidalinkite išgyvenimais. Priimkite jų rūpestį Jumis ir pagalbą. Labai siūlyčiau pasikalbėti su tėvais ar bent jau su vienu iš jų. Jie geriau supras, kas su Jumis darosi, galbūt galės Jums padėti suorganizuoti savo kampą ar ras kokį kitą sprendimą.
• Neapleiskite savo mėgstamų ir įprastų veiklų, nors Jums galbūt jos nebeteikia tiek malonumo, kiek anksčiau. Į kasdieninę veiklą įtraukite ką nors naujo ir malonaus, tačiau neapleiskite ir kasdieninių pareigų.
• Pasivaikščiokite, pakvėpuokite rudeniniu oru. Vėjas kartais turi galią išpūsti slogias mintis iš galvos ir niūrius jausmus iš širdies.
• Paskaitykite literatūros depresijos ar krizių temomis – galbūt rasite vertingų patarimų ar įžvalgų, kurios tiks Jūsų situacijai.
• Užsiimkite fizine veikla:mankšta, sportu ar buities darbais. Fizinis krūvis išjudina nuslopusią energiją.
• Pabandykite paanalizuoti, ar Jūsų depresiška nuotaika turi kokią konkrečią priežastį (gal koks įvykis, gal koks sukrėtimas, gal perdidelis krūvis), ar ji tiesiog atsėlino lyg be priežasties. Tokia analizė padeda geriau ją pažinti, o pažinus lengviau įveikti, pvz.: Gal Jūs esate pervargusi dėl per didelio krūvio ir Jums pirmiausia reikia poilsio. O gal priežastys kitos ?
• Jei vis tik matytumėt, jog jėgos nelygios, ir depresiška nuotaika ima viršų, tuomet patarčiau kreiptis pas profesionalus – pas mokyklos psichologą ar gydymo įstaigose dirbančius specialistus. Tam mes ir esame, kad mus, kaip Jūs sakote, trukdytumėte dėl savo problemų. Ir atsiprašinėti už tai tikrai nereikia.
Baigdama noriu Jums, miela Ingrida, palinkėti drąsos ir vilties, žengiant nelengvu brendimo ir savęs atradimo keliu. Sėkmės!
Permainingi orai, vėjas ir drėgmė lemia didėjantį peršalimo ligomis sergančių asmenų skaičių. Vieni kosėja, čiaudo, kitiems pakyla temperatūra, skauda galvą – tai peršalimo ligoms būdingi simptomai. Šių ligų galima išvengti ir išlikti sveikiems bei žvaliems. Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad geriausias būdas apsisaugoti nuo gripo ir jo komplikacijų yra skiepai.
Tačiau šiuo metų laiku galima užsikrėsti ir kitais virusais, sukeliančiais kvėpavimo takų ligas, kurias lydi daugiau ar mažiau į gripą panašūs simptomai. Nuo šių ligų patariama saugotis ir kitais būdais, pasirenkant paprastas, tačiau gana efektyvias priemones.
Svarbiausios jų yra:
• Imuniteto stiprinimas. Daugelis virusų ir bakterijų, sukeliančių įvairias peršalimo ligas, gyvena žmogaus organizme, dažniausiai nosiaryklėje ir ryklėje. Tačiau nuolatos nesergame, nes mūsų imuninė sistema riboja bakterijų ir virusų dauginimąsi. Žiemą ji susilpnėja, tad sergama dažniau. Kad taip neatsitiktų, reikia stiprinti imunitetą kasmet skiepijantis arba pastoviai vartojant įvairias imunitetą stiprinančias priemones: česnaką, ežiuolę, imbiero preparatus, vitaminą C, medų. Be to reikėtų valgyti daugiau vaisių, daržovių, kitų vitaminų turinčių produktų, gerti šiltas žolelių arbatas. Geriausiai, jeigu imunitetą stiprinsime nuolatos.
• Organizmo grūdinimas. Išvengti peršalimo ligų padeda organizmo grūdinimas. Naudinga kasdien pasivaikščioti gryname ore. Patariama daugiau judėti ar reguliariai užsiimti aktyvia fizine veikla. Tačiau organizmas turi būti grūdinamas nuolatos ir įvairiais būdais. Jeigu grūdinimu susirūpinsite tik atšalus orams, atsparumo nebesusistiprinsite, nebent išlaikysite jau suformuotą.
• Atsparumą ligoms mažinančių situacijų išvengimas. Labai svarbu neperšalti, vengti didelių oro temperatūros skirtumų ir skersvėjų, ypač, jei esate sušilę.
• Geras patalpų mikroklimatas. Patalpose turėtų būti ne per šalta ir ne per šilta – tinkamas mikroklimatas taip pat gali padėti išvengti peršalimo. Optimaliausia kambario temperatūra, kurioje yra ikimokyklinio amžiaus vaikų, turėtų būti 20–22?C, vyresniems vaikams ir suaugusiems, pakanka – 18–19?C. Patalpų oro drėgnis turėtų būti 40–60 %, o oro judėjimo greitis šaltuoju metų laikotarpiu turi būti ne didesnis kaip 0,15 m/sek, šiltuoju – ne didesnis kaip 0,25 m/sek. Negalima pamiršti natūralaus patalpų vėdinimo, net ir šaltuoju metų laiku. Vėdinti rekomenduojama sudarant skersvėjį, t.y. atidarius langus nors 10 min. Dažnas vėdinimas ir patalpų bei kitų paviršių valymas drėgnu būdu, užkerta kelią patalpose esančių virusų plitimui.
• Tinkama apranga. Drabužiai, liečiantys kūną, turėtų būti iš natūralaus pluošto, nes tik tokie geriausiai padeda išsaugoti šilumą. Reikėtų dėvėti sezonui tinkamus rūbus, bei apavą. Geriausiai tiktų drėgmei nepralaidi avalynė. Jei vis dėlto sušlapote kojas, būtina kuo greičiau pasikeisti avalynę. Šaltu oru, net ir trumpam išbėgant į lauką, reikėtų apsivilkti šiltais drabužiais ir apsiauti tinkama avalyne.
• Asmens higiena. Geriausia priemonė, norint išvengti ligų, plintančių oru, yra rankų plovimas. Virusus gali platinti sergantys arba užsikrėtę, bet dar nesusirgę asmenys.
Todėl patariama vengti čiaudinčių ar kosėjančių asmenų, kurie gali užkrėsti jau turimu virusu. Svarbu nepamiršti kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo ir žinoti, kad saugus atstumas nuo sergančiojo yra apie 1 m.