Search Results for: "fotografe ruta"
Motinos dienos proga mintimis apie neplanuotos motinystės vargus bei džiaugsmus dalijasi fotografė Rūta Rylaitė. Jauna mama yra įsitikinusi, jog netikėtas dukters Adelės atėjimas į šį pasaulį ne tik kad nesugriovė jai gyvenimo, bet priešingai – tik sutvirtino jo pamatus.
Koks jausmas aplankė, kai sužinojai, jog laukiesi?
Pradžioje buvo šokas, kadangi turėjau visiškai kitų planų, bet tikrai vaiko tarp jų ten nebuvo. Tuo metu buvau trečiame kurse ir gyvenau „ant lagaminų“. Ruošiausi studijuoti Portugalijoje pagal „Erasmus“ mainų programą. Tiesą sakant, ne tik dokumentai, bet ir bilietai jau buvo mano kišenėje. Nepaisant to, dabar visiškai dėl to nesigailiu, netgi priešingai – esu labai dėl to laiminga.
Kaip pasikeitė tavo gyvenimas tapus mama?
Atsirado nauji išbandymai, pasikeitė darbotvarkė ir gyvenimo tempas. Prieš nėštumą mano gyvenimas buvo labai aktyvus: studijos, mokslai, fotografavimas, studentiški renginiai bei vakarėliai, savanoriška veikla studentų atstovybėje, trumpai tariant, veiklos sočiai. Pirmieji metai buvo ganėtinai sudėtingi. Kuriam laikui susistabdžiau studijas, išvykau pusmečiui gyventi pas tėvus į Kėdainius, nes reikėjo pagalbos ir tuo labai džiaugiuosi.
Ar be tėvų būtum išsivertusi?
Tikrai ne. Man labai pasisekė, nes tėvai visada buvo šalia ir padėjo kuo galėjo. Išleisdavo mane ir pafotografuoti ir susitikti su draugais, juk gyvenimas nesibaigė, o tarp keturių sienų nesinorėjo užsidaryti.
Kokių dar naujovių į tavo gyvenimą atnešė dukros gimimas?
Oi, ji mane pakeitė ir gera. Susilaukusi Adelytės tapau daug atsakingesnė. Vaiko atėjimas į šį pasaulį atneša daug naujovių. Visų pirma, tu pradedi daug labiau rūpintis ne tik buitimi, bet ir mityba. Dar besilaukdama pradėjau skaityti produktų etiketes, nors iki tol niekada to nedarydavau. Kai studijavau, nerūpėjo nei ką aš valgau, nei kaip valgau, o kai atsirado Adelė, pradėjau rūpintis ne tik jos, bet ir savo sveikata. Didelis atradimas buvo ir tas, kad supratau, kad esu daug stipresnė, nei maniau.
Ką tau reiškia būti mama?
Tiesą pasakius, niekada nebuvau susimąsčiusi, ką tai reiškia…Tiesiog esu mama, rūpinuosi savo vaiku. Stengiuosi visapusiškai auklėti ir kuo daugiau laiko skirti vaikui, kad jis mokytųsi, tobulėtų. Tiesą pasakius, būti mama – didelis džiaugsmas. Jokiu būdu nekeisčiau nieko gyvenime ir tai nėra tik žodžiai.
Ar sunkios bemiegės naktys prie vaiko?
Pirmi dveji metai buvo bemiegiai, bet tai tik motiniški džiaugsmai. Keliesi su šypsena, žiūri į savo vaiką ir tau gera. Būdavo ir taip, kad naktį prabundi ir nebegali užmigti, nes tau gera stebėti, kaip dukra miega. Žinai, tos mamos…
Ar nebuvo minčių, jog vaikas – stabdis karjerai?
Jokiu būdu. Adelės gimimas man suteikė dar daugiau jėgų siekti užsibrėžtų tikslų gyvenime. Kai tapau mama, aplankė begalinis noras tobulėti, nes norisi, kad tavo vaikas didžiuotųsi tavimi ir matytų gerą pavyzdį. Iškreiptas mąstymas, kad vaikas sugriauna tavo gyvenimą. Manau, kad kuo esi jaunesnė, tuo daugiau kantrybės tu turi auklėdama vaiką. Turi jaunatviško polėkio bei noro pažinti, o tai gali daryti ir su vaiku. Būti jauna mama – privalumas.
O kaip su draugais, ar jie nepabėgo tau tapus mama?
Vaiko atėjimas į šį pasaulį „išgrynino“ draugus. Kai kurie žmonės pasimatė visai kitoje šviesoje ir ryšiai nutrūko, o kai kurie labai nustebino ir yra iki šiol mano gyvenime. Visoms jaunoms merginoms galiu pasakyti, kad nereikia bijoti, jog susilaukus vaiko, dings draugai, sugrius karjeros planai, tai – visiška nesąmonė.
Kaip nusprendei tapti fotografe, juk baigei istorijos studijas?
Tai ir Adelės nuopelnas. Galiu pasakyti, kad kai augini vaiką, daugiau laiko gali skirti ne tik vaikui, bet ir sau. Kai pagimdžiau, laikas sustojo, pradėjau skaityti knygas, daryti tai, kas man patinka, be jokios sąžinės graužaties, kad laukia neužbaigti darbai. Fotografavimas iki Adelės gimimo buvo tik hobis. Jai gimus, turėjau nemažai laiko sau ir taip pasinėriau į fotografiją, jog supratau, kad aš nenoriu daryti nieko kito gyvenime.
Ar auklėdama dukrą vadovaujiesi kažkokiomis taisyklėmis?
Nėra konkrečių taisyklių, tačiau turiu įsitikinimą, kad vaiko auklėjimas prasideda tada, kai tu jį įtrauki į savo laisvalaikį. Norint išauginti asmenybę, manau, jok vien darželio ar kiemo vaikui neužtenka.
Kokią reikšmę tau turi Motinos diena?
Mamos diena visą laiką buvo labai svarbi šventė mūsų šeimoje. Nuo vaikystės prieš ją sukdavau galvą, kaip nustebinti mamą. Dabar ji – dar svarbesnė. Gimus Adelei, ši diena įgavo naują atspalvį. Tai – mūsų trijų diena.
Savo pašnekovės mintis apie motinystę galėtume įprasminti Marion C. Garretty žodžiais: „Motinos meilė yra kuras, kuris suteikia žmogui galimybę padaryti tai, kas neįmanoma“.
Rūta Jankauskaitė – mūsų 7 žurnaliuko numerio Laikas.lt herojė, kurios daryta fotografija puošia viršelį. Pateikiame trumpą dosjė apie Rūta (interviu su ja galite skaityti ČIA), kurią visada galite rasti adresu marla.lt
Retas kuris gali džiaugtis radęs pašaukimą anksčiau nei leidosi jo ieškoti. Rūtai Jankauskaitei (22) pasisekė: dar mokykloje buvo grupės „Sheezanova“ vokaliste, o šiandien jau „prie profesionalų“ save laikanti fotografė. Ar ne per daug vienam žmogui? „Dviejų kėdžių vienu užpakaliu neapsėsi“ šypsosi jaukioje kavinukėje kavą gurkšnojanti raudonplaukė, o pokalbio eigoje prasitaria, kad nuo mažumės ji daug piešia.
Tačiau nebuvo viskas taip paprasta, kaip gali iš pirmo žvilgsnio pasirodyti: grupės ji nepaliko dėl fotografijos, nes svajojo tapti režisiere, o šia negali būti dėl, kaip ji pati sako, išsiblaškymo ir kantrybės stokos: nuotrauką gali padaryti per kelias valandas, o filmui prireikia ir kelių metų.
Taigi, kaip vis dėl to atėjai į fotografijos pasaulį?
Su fotografija niekad neturėjau santykio. Mano tėtis tuo intensyviai užsiimdavo, fotografuodavo daug, pats ryškindavo juostas. Ir mane nuo vaikystės bandė sudominti ja, bet aš kažkaip nesusidomėjau. Tik prieš kelis metus dėl mokslų ir vidinio poreikio save išreikšti pradėjau fotografuoti, vėliau pasisekė dirbti fotografo Gedmanto Kropio asistente. Kai nustojau asistuoti jam, pradėjau fotografuoti pati. Nusistačiau sau, kad per savaitę turiu padaryti tris fotosesijas. Tai taip ir dariau: kiekvieną savaitę vis kažką galvodavau ir darydavau, praktikuodavausi pati. Daug skaičiau, daug žiūrėjau kitų nuotraukų…
Vadinasi fotografuoti nepradėjai organiškai iš aistros pačiai fotografijai?
Aš visada jaučiau didelę aistrą madai. Kai pradėjau fotografuoti, pati buvau ir stilistė, ir grimuotoja… ir dabar kai pasižiūriu tai tos pirmos nuotraukos tikrai geros, aš jas ir dabar kai kur panaudoju ir aplinkiniai retai supranta, kad tai buvo vienos pirmųjų mano nuotraukų.
Man patiko mada ir norėjosi kažkaip tai išreikšti, ne tiek kuriant drabužius, kiek vaizdus, siužetus. Taip prisidedu prie jos, kurdama madai asociatyvius vaizdus.
Žvelgiant į tavo portfolio išryškėja pagrindiniai tavo stilistikos elementai: švelnūs tonai, subtilus siužetas… Ar nesinorėtų pereiti į kitą pusę ir, pavyzdžiui, šokiruoti žiūrovą?
Sąmoningai to nesiekiu. Aš pati nelabai moku į savo nuotraukas žiūrėti iš šalies, kartais man jos atrodo visiškai skirtingos, o kartais labai panašios. Dažniausiai vaizdas gimsta retušuojant – kai jau suspurda širdis, tai reiškia, kad nuotrauka artėja prie galutinio vaizdo. O savo nuotraukomis kažko šokiruoti aš visiškai neturiu nei noro, nei įkvėpimo. Manau, kad kiekvienas kadras privalo būti išdirbtas spalviškai ir idėjiškai. Šokiruojančios nuotraukos praranda savo estetiškumą tuo, kad nieko nebelieka kaip tik nuogumas ar šokiruojantis elementas.
Kokius uždavinius sau keli prieš fotosesiją?
Mano pagrindinė užduotis visada yra gerai kontroliuoti situaciją ir dar – paisyti savo nuomonės. Jei matau, kad modelis pozuoja ne taip, tai drąsiai jai tai ir pasakau, nes priešingu atveju kadras bus negeras ir niekas nebus patenkintas.
Bet būna kada nepasiseka?
Būna… Bet kartais tai gali būti tiesiog nuomonių skirtumas. Pavyzdžiui, jei darau fotosesiją pagal užsakymą, tai jo užsakovui gali atrodyti visai kitaip nei man. Kai fotosesija stringa, tenka ją ilgai daryti tol, kol matau, kad gausis bent vienas geras kadras.
Tenka priimti ir užsakymus. Ar būna sunku, kai reikalaujama visai kito, nei norisi pačiai?
Man patinka tokie iššūkiai, nes tai padeda profesionalėti. Jei gali daryti ir madą, ir reklamą, tai jau gali save laikyti profesionalu. Su tokiais projektais aš profesionalėju.
Dažnai jaunam sunku peržengti tą ribą, kada jau gali save „įrėminti“ į profesiją. O tu ar jau laikai save fotografe?
Aš tai suvokiau tik dabar, kai dalyvavau „Ievos“ fotografijos konkurse „Madamorfozės 2010”. Pernai registravausi kaip mėgėja, o šiemet paraiškoje jau užpildžiau, kad esu profesionalė. Pagalvojau – jei jau žurnalo viršelyje yra mano daryta nuotrauka, tai jau galiu save laikyti fotografe, nebe mėgėja. Tą akimirką aš supratau, kiek aš padariau, kiek nuėjau ir kur esu dabar… Žinoma, tobulumui ribų nėra ir man reikia dar labai tobulėti.
O ar prireikia atostogų nuo fotoaparato?
Būna… Būna. Kai tai nutiko pirmą kartą, tai net išsigandau – nejau jau atsibodo fotografija ir taip baigsiu? Bet dvi savaitės praėjo ir vėl sugrįžau. Ir kartojasi taip man tos atostogos. Dabar jau mėnuo kaip nieko nefotografavau dėl sesijos (studijuoja fotografiją), bet jau jaučiu, matau daiktus, gimsta idėjos ir net niežti rankas.
O kaip kinas?
Mėgstu žiūrėti filmus, ypač kai sergu. Labai stebiu filmų kadruotes, kompizicijas, vaizdus, spalvas… tai man padeda fotosesijose. Norėčiau kada pabandyti filmo dailininkės duoną.
Nors tai buvo pirmos pažinties susitikimas, nuoširdus pokalbis su Rūta mezgėsi ir sužinojau dar daugiau apie šią talentingąją personą:
Dar šiek tiek apie Rūtą:
Užsakymus priima atsakingai rimtai apsvarsčiusi.
Vestuvių fotografuoti nesikrato.
Gamtos, miesto, reportažų nefotografuoja.
Mėgsta fantastinę literatūrą, labai patinka Haris Poteris.
Mylimiausias fotografas – Tim Walker.
Beje,
…Rūtos tėtis dabar ja labai didžiuojasi!
Kalbino ir parengė Dainora Remeza
Fotografė Rūta Rylaitė stvėrė į rankas fotoaparatą ir pasinėrė į saulėtas Vilniaus gatves, kiemelius bei skersgatvius, kuriuose siautė „Gatvės muzikos diena“ bei festivalis „Skamba skamba kankliai“, įamžinti miestiečių šypsenų.
Minėdami Tėvo dieną kalbamės su Kasparu, kurio didelę gyvenimo dalį užima (dabar jau paaugęs) Vincentas – apie tėvystę paprastai ir kasdieniškai.
Pirmadienio muzikiniams pusryčiams siūlome paklausyti naują lietuvaitės Marlos Singer dainą „Music Of The Night”.Marla Singer arba Rūta Jankauskaitė mums žinoma ne tik kaip dainininkė, bet ir fotografė, kuri šiuo metu gyvena ir kuria Paryžiuje.
Magiški ateinančio penktadienio skaičiai II.II.II į Vilnių prišaukė Islandiškos dvasios bei šventinės nuotaikos, mat jau visą šią savaitę sostinėje vyks Islandijos fotografijų paroda, dokumentinių filmų peržiūros bei elektroninės muzikos grupių pasirodymai. Penktadienio vakarą ant Tauro kalno esančiame klube įvyks finalinis renginys “Inspiring Iceland”, kuriame muzikinių stilių įvairovė, atlikėjų gausa, specialios vizualizacijos bei tarptautinį pripažinimą turinčios menininkės Kajos Þrastardottir darbų paroda praskaidrins išrankiausių melomanų širdis.
Scenoje islandai gali elgtis lyg išprotėję
Dueto PLX skiriamasis ženklas scenoje – triušiuko ir tigro kaukės. Jų vaiduokliški pasirodymai prasideda pakankamai tyliai, tačiau jau po kelių minučių virsta beprotišku „drum and base“ šėlsmu. Nusimesdamas triušiuko kaukę, Marlonas atskleidžia savo žmogiškąjį identitetą ir „jungle“ kakofinojos metu pradeda šokti kaip išprotėjęs. Jų elgesys scenoje primena kaukėtų pagonių ritualus iš 1973 metų jau klasika tapusio filmo „Karklų žmogus“.
Grupė „Quadruplos“ yra viena iš daugiausiai žadančių grupių tarp kitų Reikjaviko elektroninės muzikos atlikėjų. Jų įsimintinas debiutas įvyko 2010 metais ir sulaukė daug įspūdingų atsiliepimų. Nuo tada kiekvienas gyvas jų pasirodymas yra absoliučiai nerealus ir išprotėjęs. Jie groja brutalią ir triukšmingą techno stiliaus muziką, kuri skamba taip, lyg būtų įrašyta priešdujinės slėptuvės kameroje.
Stiprus Lietuvos atlikėjų palaikymas
Lapkričio 11-osios dienos vakarą renginį gerokai sustiprins Lietuvos eletroninės muzikos genijai, atstovaujantys “hip-hop”, „beats”, „drum’n’bass” ir „techno” pašvaistes – Justicious, Calli, Nightjar, Astralas ir MC Messiah, Mettisco, grupės ”Tie geresni” ir “Shiaure”. O artėjančio Lietuvos beatbox čempionato proga scenoje pasirodys trys “beatbox” meistrai“ – Beep, MrSwitch ir dar vienas svečias iš Islandijos – Kiddi Bangz.
Islandijos fotografijų paroda bei dokumentinių filmų peržiūra
Prisijungti prie Lietuvos ir Islandijos meninės draugystės maloniai sutiko tarptautinį pripažinimą pelniusi fotografė Kaja Þrastardottir, kurios darytos meninės vulkanų, vandenynų, kalnų, geizerių ir pastatų nuotraukos jau yra eksponuojamos Vilniaus “Coffe Inn” kavinėse Gedimino pr. 2 bei Trakų g. 7, o lapkričio 11 dieną persikels į renginio vietą klube “Propaganda” ant Tauro kalno.
Lapkričio 10-osios dienos ketvirtadienio vakarą, vilniečiai bei miesto svečiai kavinėje Coffe Inn (Vilniaus g. 17) galės patys pabendrauti su atvykusiais atlikėjais, pasiklausyti jų specialiai paruoštos ramesnės muzikos, pavartyti islandišką spaudą bei pasižiūrėti 4 dokumentinius filmus apie ugnikalnius ir elektroninės muzikos ištakas: “Eyjafjallajokull”, “Thingvellir”, “The Vestmannayjar volcanic eruption” ir “Electronica Reykjavik”.
Pirmiesiems lankytojams – ugnikalnio Eyjafjallajökull pelenai
Renginio organizatoriai “IAL” ir “BeatClub Iceland” pirmiesiems renginio “Inspiring Iceland” lankytojams žada ne tik daug garso, šviesų bei neišblėstančios muzikinės programos, tačiau ir ugnikalnio Eyjafjallajökull pelenų. “Šiuo renginiu siekiame, kad pas mus apsilankęs žmogus pajustų savitą Islandijos gamtą, kultūrą bei, žinoma, muziką.” – kalbėjo renginio organizatorius Ramūnas Baranauskas. Bilietus į renginį bus galima įsigyti renginio vietoje.
Laikas.lt kviečia visus dalyvauti MOVEMBERD Lietuva kampanijoje ir siųsti savo ūsuotas nuotraukas. Šį kartą dalyvių neribojame – siųskite tik pradėtų auginti ūsų nuotraukas, siųskite dirbtinių, siųskite senas, siųskite prifotošopintas. Mums svarbiausia – kad siųstumėte ir skleistumėte šią žinią kitiems. Taigi, trumpai drūtai:
1. Nusifotografuok, prirašyk, kodėl palaikai MOVEMBER, ir siųsk [email protected]
2. Kur viskas vyks? Laikas.lt ir MOVEMBER „Facebook’e“.
3. Dalyvių amžius, lytis ir saviraiška neribojama.
4. Kas ūsams iš to? Patys įdomiausi laimės kampanijos rėmėjų padėkas: vyriškų drabužių parduotuvė CELIO sušildys, ONE.LT nuotykių parkas sukels adrenalino, o CSC TELECOM pastatys ant nerealiai čiuožiančios SNIEGLENTĖS.
Žemaitijos nacionaliniame parke gyvena ir kuria meistras kalvis, per dešimtį medžio drožėjų, ne vienas tapytojas, atgimsta senosios audimo tradicijos. Kai kurie liaudies meistrai ir profesionalūs menininkai kuria keliose srityse: drožia iš medžio, kala akmenį, tapo.
Didžiulio dėmesio sulaukusių romanų perkėlimas į kino ekraną visada rizikingas – nieko nėra sunkiau nei pranokti skaitytojo vaizduotėje jau susikurtą savitą knygos ekranizaciją. Šiais metais „Kino pavasaris“ pristato žiūrovams 7 kino kūrinius, kuriems pavyko geras knygas paversti dar geresniais filmais.