Search Results for: "gandrai"
Kovo 25 diena jau nuo seno buvo minima kaip Gandro diena. Panašiu laiku į Lietuvą parskrenda gandrai. Ši data beveik sutampa su pavasario lygiadieniu ir astronominiu pavasariu. Gandras – buvo laikomas lietuvių mėgiamiausiu paukščiu, šylančių orų simboliu.
Labai seniai Gandrinės mūsų šalyje netgi buvo švenčiamos kaip Naujieji metai. Tad neveltui iki šiol šią dieną svarbūs spėjimai ir tikima, kad kokios pirmos naujų metų dienos, tokie ir visi metai.
Lietuviai yra prigalvoję daug su gandru susijusių prietarų. Vienas pagrindinių – tikima, kad gandras išvaiko paskutinius žiemos ledus arba kad pirmą kartą pamatytas gandras gali daug nulemti visiems metams. Taip pat būdavo manoma, jei pirmą kartą pamatai gandrą skrendantį – viskas puikiai ir sparčiai seksis, o jei tupintį – viskas klostytis lėtai. Netekėjusioms merginoms pamatytas skrendantis gandras ženklas, kad jos šiemet ištekės, o jei tupintis – teks dar vestuvių palaukti. Mokiniui skrendantis gandras reiškė sėkmingą mokslų užbaigimą, o stovintis – pasilikimą toje pačioje klasėje antriems metams.
Vyrai ir moterys turėdavo atskirus prietarus. Norinčiosios visus metus būti sveikos ir stiprios, atsikeldavo Gandrinių proga anksti ir ruošdavo ypatingus pavakarius. Vyrai atvirkščiai – vengdavo kai kurių darbų, pavyzdžiui, taisyti tvoras, vežti malkas ar pagalius iš miško, kad kartu neprisivežtų gyvačių ir pan.
Žinoma, dabar mums dauguma šių papročių atrodo keisti, kai kurie gal net juokingi… Tačiau smagu prisiminti, kad sugrįžus gandrams, vasara jau visai nebe toli!
Laikas.lt
Simboliška, bet tądien, kai gandrai žiemoti skrido į šiltus kraštus, keturi šaunūs katinėliai iš sodų, padedami geros močiutės, keliavo sostinėn namų sau ieškoti. Prašėsi jie prieglaudų pagalbos, moterytė dovanojimo skelbimus lentose kabino, siūlė geriems žmonėms katinukus, bet sekėsi sunkiai. O jeigu rimtai, nesisekė visai. Niekas tada nepastebėjo šių grožių, niekas nesiūlė jiems savo namų ir pagalbos. Taip ir peržiemojo visi kartu pas gerąją bobulytę.
Lietuviai, šalį užklupus didesnei audrai, uraganui ar pakilus bangavimui jūroje, pamėgo gamtos šėlsmą stebėti tiesiogiai savo išmaniuosiuose įrenginiuose, rodo projekto „Lietuva Tavo delne“ statistika. Šis projektas jau ilgiau nei metus tiesiogiai transliuoja vaizdus iš gražiausių ir įdomiausių šalies vietų.
Tęsiame naują „Laikas.lt“ rubriką „Globotinio pusryčiai“. Joje kiekvieną trečiadienį bendradarbiaudami su socialinės iniciatyvos grupe „Padėk man surasti tave“ pristatome namų bei mylinčių šeimininkų ieškančius gyvūnus. Visgi šiandien ne tik patys globotiniai, bet publikacija nestandartinė: viešiname Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugijos mums ir jums skirtą laišką laišką.
Tolumoje nusidriekęs miškas. Tykią dieną gali išgirsti kaip medžių viršūnėmis prabėga lengvutis vėjelis, taip tyliai, jog turi gerai įsiklausyti, kad jį išgirstum.Vėjelio prabėgimas lyg svaiginanti muzika – tikras gamtos stebuklas…
Kanibalizmu vadinamas tos pačios rūšies individų naudojimas maistui. Gamtoje kanibalizmas senas kaip pats pasaulis, nors vargu ar jis kada nors buvo svarbus evoliuciniu ar populiacijų formavimosi požiūriais. Galvojant paprastai, galime rasti tik vieną šio reiškinio įvertinimą: tai kokių nors ypatingų sąlygų iššaukta mitybos forma, tikrai neduodanti jokios naudos nei atskiroms populiacijoms, nei rūšiai. Tačiau ar kanibalizmas yra žalingas, pavojingas rūšiai?Ar galima suprasti jo reikšmę gamtai ir rūšims?
Milane esanti architektų studija AtelierFORTE gavo užsakymą sukurti sauną šiaurės Italijos kaime. Ir, atrodo, ką galima naujo sugalvoti kuriant saunos architektūrą? Pasirodo galima išrasti ne tik kažką naujo, bet ir netikėto.
Visai neseniai rašėme apie Čekijoje esančią Gandro lizdo pavidalo fermą, kurią sukurti įkvėpė fermoje gyvenę gandrai. Šį kartą saunos, pavadinimu Huginn&Muninn, formas sukurti architektus įkvėpė senovės skandinavų mitologijoje esantys krankliai Huginas ir Muninas, lydintys karo dievą Odiną.
Nemuno deltos regioninis parkas įkurtas tam, kad saugotų šį unikalų kraštovaizdį, kurį metams bėgant dar pakeitė žmonių sukurta polderių sistema su pylimais ir kanalais. Parke yra unikali Aukštumalos aukštapelkė su įstabaus grožio ežerokšniais, taip pat vienintelis Lietuvoje lagūninės kilmės ežeras – Krokų lanka. Kitas išskirtinis dalykas, kad Nemuno delta garsėja kaip paukščių rojus.
Šis pastatas iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip gigantiškas paukščių lizdas, tačiau išties tai – Čekijoje dideliame laisvalaikio centre esantis žirgynas.
Šį keistos formos statinį 2006 metais suprojektavo ir pastatė architektų iš Prahos studija SGL Projekt. Taip vadinamoje Gandro lizdo fermos teritorijoje taip pat yra viešbutis, konferencijų salė ir laisvalaikio centras. Ferma stovi 50 km nuo Čekijos sostinės ir pastatyta pagal vienos didelės kompanijos, kuri norėjo čia turėti nuosavą lasivalaikio bazę, užsakymą.
Gandro lizdo ferma šį vardą ir pastato formą gavo dėl prieš tai ant buvusio pastato kamino gyvenusių gandrų. „Gandrai – ne vien formalus simbolis ar pastato įvaizdis. Beveik 90 metų gandrai sugrįždavo ir sugrįžta į šią fermą, ir mes norime, kad ir žmonės, kurie atvažiuoja čia pailsėti, sugrįžtų čia kasmet”, – teigia pastatų kompeksą projektavę architektai. Kaip teigia kūrėjai, netgi šis, XIX a. buvusios fermos žemės ir apgriuvusių pastatų kompleksas, buvo pasirinktas ir nusipirktas dėl čia ant kamino lizdą susisukusių gandrų.
Neįprastos koncepcijos pastato stoge (jei galima jį taip pavadinti), yra 8 metrų pločio stoglangis, pro kurį į žirgų maniežą patenka pakankamas kiekis šviesos. Gandro lizdo formos žirgynas esant reikalui tampa ir konferencijų sale, ir kitos funkcijos pastatu.