Search Results for: "gražus raštas"
Jis paprastas ir nuoširdus. Filmavimo aikštelėje jį pažinti galima tik todėl, kad jis nuolat prie kameros.
Kruopščiai ir profesionaliai dirba savo darbą.
Andrius Bartkus – filmo “Pavergtųjų sukilimas“ operatorius ir montažo režisierius.
Ilgą laiką kartu su tėčiu, žinomu šalyje prodiuseriu Sauliumi Bartkumi kūręs ir prodiusavęs TV laidas, praėjusiais metais iš esmės pakeitė savo veiklos profilį: studijoje E2K filmuoja ir montuoja istorinius, dokumentinius filmus.
Kalbiname Andrių likus mažiau nei savaitei iki filmo „Pavergtųjų sukilimas“, skirto 1941-ųjų metų birželio įvykių septyniasdešimtmečiui, PREMJEROS.
Andriau, koks bus filmas?
Dažnai juokaujame: „Koks, koks!? Aišku, kad gražus“. O jei rimtai, tikrai gražus. Jautrus ir paliečiantis, labai tikras. Montuojant man pačiam kartkartėmis akyse susikaupia ašaros. Svarbiausia, kad turėsim ką vaikams ir šiandieninei kartai parodyti.
Ar tiesa, kad Jūs rekonstravote dalį to meto įvykių?
Taip, tiesa. Kartu su Karo paveldo centro ir karo istorijos klubu „Grenadierius“ atkūrėme nemažai scenų. Jos labai papildo ir pagyvina filmą, darosi įdomu žiūrėti. Buvo išskirtinai įdomu filmuoti ir stebėti, kaip istorija atgyja, nebelieka vadovėliniais faktais.
Tavo tėtis, Saulius, Bartkus, yra šio filmo prodiuseris. Ar nesunku dirbti kartu?
Mes pratę. Aiškiai skiriame darbą ir šeimos reikalus. Iš manęs prodiuseris reikalauja lygiai taip pat, kaip ir iš kitų. Negaliu vėluoti, nespėti, nepadaryti, arba padaryti blogai.
Tiesa, dirbdamas su tėčiu jaučiu milžinišką atsakomybę. Neturiu teisės jo pavesti.
Dar anksti kalbėti apie įsimintiniausias akimirkas filmavimo metu, bet vis tik, gal kažkas labai įstrigo?
Iš tiesų, išliko žmonės, kuriuos pamatėme ir pažinome. Filmavimų JAV metu mums gelbėjo Rožė Šomkaitė. Moteris, besirūpinusi profesoriumi Brazaičiu iki pat jo mirties (1941-ųjų metų sukilimo metu Juozas Ambrazevičius – Brazaitis gavo Laikinosios vyriausybės ministro pirmininko pareigas ir sėkmingai jas vykdė. Aut.pastaba). Jos pasakojimų apie tuos laikus klausydavomis iki vėlyvos nakties.
Gaila, kad dalis filmo dalyvių: Jonas Urbonas, Nerijus Vegys jų paliko šį pasaulį netikėtai, neperspėję, kad premjeroje dalyvauti nebegalės. Tokiomis akimirkomis supranti, kaip viskas laikina ir suvoki savo atliekamo darbo prasmę ir išliekamąją vertę.
Pažvelgę į veidrodį esate patenkinti savo išvaizda, bet pamatę savo atvaizdą nuotraukoje nemaloniai nustembate: nuotraukoje atrodote visai kitaip nei veidrodyje. Mokslininkai atrado paaiškinimą, kodėl mūsų atvaizdas veidrodyje ir nuotraukoje skiriasi.
Planuojantiems savo atostogas siūlome susipažinti su šiomis šešiomis pasaulio valstybėmis, į kurias galima keliauti pigiai. Turkija, Graikija, Bulgarija, Ispanija, Tailandas, Egiptas – tai puikių atostogų, naujų kultūrų, egzotikos ar senų Europos tradicijų kraštai, kuriuose užburs maistas, viešbučiai, pramogos, gamta ir aktyvios veiklos. Ieškantiems, kur pigiai ir kokybiškai pakeliauti, šis sąrašas tikrai tiks.
Tarp Anykščių ir Kupiškio besidriekianti Šimonių giria XX a. viduryje buvo tapusi kovotojų už laisvę prieglobsčiu. Čia veikė bene reikšmingiausia Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities Algimanto apygarda, kurios būriai kartais pasiekdavo net Šiaulių bei Utenos apskričių teritorijas. Šimonių girios priedanga naudojosi Rytų Lietuvos partizanai: Algimanto apygardos vadas Antanas Starkus – Montė, bei visos Rytų Lietuvos srities vadas Antanas Slučka – Šarūnas. Tokią teritoriją 2017 metų renginiui pasirinko nuotykių lenktynių „Nykštietiškas Triatlonas“ organizatoriai. Šių nestandartinių varžybų sumanytojai žada, kad pats renginys taip pat nestokos partizanų tematikos, o kad būsimos lenktynių trasos būtų ne tik įdomios, bet ir reikšmingos jas rengti padėjo šio krašto partizanų veiklos žinovas, kraštotyrininkas Raimondas Guobis.
Instinktyviai žmonės savo partnerius renkasi vertindami vienas kito išvaizdą. Smegenys akimirksiu įvertina, ar žmogus mums tinka į poras fiziškai, seksualiai, socialiai ir ekonomiškai. Šis procesas vyksta antros pusės ieškant tiek realiame, tiek virtualiuose gyvenimuose, tik pažinčių svetainėse mes turime daugiau nei vieną šansą sužavėti mums patikusį žmogų.
Izraelio mokslininkai paskelbė naujus tyrimus: medžioti senovės žmogus pradėjo maždaug prieš 400 tūkstančių metų, o ne prieš 200 tūkstančių, kaip kad manyta anksčiau. Bet kokiu atveju – medžioklė seniausias žmogaus darbas, verslas ir pomėgis, plačiai paplitęs pasaulyje ir tuo pačiu keliantis bene daugiausia aistrų. Į kokias medžiokles leidžiasi lietuviai? Kokių nuotykių ir trofėjų jie ieško savuose miškuose ir pasaulyje?
Visi žinome, kad fiziškai aktyvus žmogus yra sveikas, tačiau ne visi ryžtasi sportuoti. Nuo stadiono, dviračio ar sporto klubo gali atgrasyti stereotipai – tai jauniems, sveikiems, sportiškiems žmonėms. Ar tikrai kiekvienas gali būti fiziškai aktyvus? Kaip pasirinkti tinkamą veiklą ir nuo ko pradėti?
Šiandien skaitytojams norime pristatyti tris šaunius katinėlius, svajojančius apie tikrus namus ir vis dar neprarandančius vilties būti pastebėti tų, kurie mylės ilgai ir besąlygiškai. Nepasididžiuokite, paskaitykite, gal kaip tik čia atrasite savo svajonių augintinį.
Pūkis – gatvės veteranas, gyvenantis prie vienos iš Viršuliškių mikrorajono namo laiptinės. Seniai jis ten, septynis metus tai tikrai, o gal ir daugiau, kas dabar pasakys… Kai šilta, įsitaiso ant suoliuko, kai lyja – lenda po laiptais, vedančiais į laiptinę. Ir taip ištisus metus: be jokio guolio, be namelio, be nieko savo.
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla ką tik išleido Rimvydo Stankevičiaus eseistikos knygą „Betliejaus avytė“. Knygoje autorius kalba apie literatūrą, gamtą, dievoiešką, atsiskleidžia susirūpinimas dabartinės visuomenės moraline sveikata ir kultūrine branda, svarbios idealizmo ir patriotizmo temos. Tai – antroji rašytojo knyga, sudaryta iš spaudoje skelbtų publicistikos skilčių (pratęsia anksčiau išėjusią „Diktantai sielai“), ir aštuntoji autoriaus knyga apskritai. Į klausimą, kokia tai knyga, ir į kitus bičiulio rašytojo, literatūros kritiko Arno Ališausko klausimus atsakė „Betliejaus avytės“ autorius.