Search Results for: "graikai"
Laisvalaikio buriavimo kultūros puoselėtojo, kapitono Egidijaus Nasevičiaus vadovaujama jachta baigė dvi savaites trukusį žygį po svarbesnes Dodekaneso salas. Lietuvių jachtai teko pažinti ne tik Egėjo ir Viduržemio jūrų grožį – staigmenos ir netikėti nutikimai buvo ištikimi lietuvių palydovai.
Aktyvaus laisvalaikio projekto „Borjomi Odisėja“ ambasadorius E. Nasevičius sako, kad pirmiausia, kas krenta į akis atvykus į Graikiją, yra atsipalaidavę vietos gyventojai, kurių dvasia iškart užvaldo ir visus čia atvykstančius keliautojus.
„Graikus suprasti galima – čia yra visiško „relakso“ šalis. Atsipalaidavę, niekur neskubantys žmonės gyvena savo malonumui. Kai viešėjome Simi saloje, automobilį mums išnuomojusi moteris, sudariusi nepilnai dar iš savojo užsitęsusių vizijų pasaulio sugrįžusios Delfų orakulės įspūdį, pasiūlė raktelius ir 10 eurų už kurą palikti jos biure, jei grįšiu anksčiau 16 val. Jai daugiau nerimo kėlė ne finansiniai formalumai, bet tai, kad aš atvykčiau anksčiau laiko. Grįžau, aišku, anksčiau, biurą radau nerakintą. Taip ir palikau raktelius su pinigais po kreditinių kortelių skaitytuvu, kad vėjas pro atvirą balkoną nenupūstų“, – pasakojo E. Nasevičius.
Simi saloje beveik prie šaligatvio prisišvartavusius lietuvius paviliojo iš kitoje gatvės pusėje įsikūrusios senosios graikiškos tavernos atskubėjusi lietuvaitė, pakvietusi aplankyti būtent jos užeigą, iš kurios sklido gardūs kvapai. Bevakarieniaujant, žavioji šviesiaplaukė pasiguodė labiausiai išsiilgusi lietuviškų šaltibarščių, mat reikiamų produktų čia nerasi, ypač – kefyro.
Pasak E. Nasevičiaus, patyrusiems keliautojams Viduržemio jūros bangos ir vėjas nėra pats baisiausias dalykas. Kur kas sunkiau atsilaikyti prieš sirenas, kurios, pasak „Odisėjos“, savo dainomis viliodavusios jūrininkus į pakrantės uolas, kur jų laivai suduždavę. Tiesa, lietuviams teko susidurti ne su mitologinėmis būtybėmis, o su dainingomis latvėmis.
„Nors latvių merginų dainos gretimoje jachtoje buvo gražios ir melodingos, tačiau jos truko iki 3 val. ryto, todėl nesuveikė kaip pati geriausia lopšinė“, – sakė lietuvių jachtos kapitonas.
Keliautojų aplankyta ir turistų dar nelabai atrasta Tilos sala. Čia, nuo žemyno atskilusioje saloje, užsilikę paskutiniai Europos drambliai palaipsniui susitraukė iki mini drambliukų. Jų atrastus kaulus galima apžiūrėti paleontologijos muziejuje. Tiesa, rakto nuo muziejaus reikia ieškoti rotušėje.
Tačiau didžiausią įspūdį lietuvių keliautojams paliko viešnagė Nisyro saloje, kurios centre yra iki šiol veikiantis ugnikalnis. Tiesa, dabar jis nebespjaudo įkaitusios lavos gabalais, o savo mėnulišką peizažą aptraukia iš uolienų kylančiais sieros garais ir iš tolo supuvusių kiaušinių kvapu pasitinka keliautoją.
Pasak E. Nasevičiaus, tikriesiems buriavimo entuziastams jokių salų grožis neatstos jachtos denio, gero vėjo ir bangų.
„Jūra neturi trūkumų: ar bangos, ar vėjas – viską priimi kaip stichijos duotybę, kaip jos suteikiamą begalinę malonę ja plaukti, ja turi visa širdimi ir nuoširdžiai džiaugtis, prie jos nuolankiai prisitaikyti. Jūrai neįdomūs tavo planai ar ketinimai. Negali jos paskubinti. Tai ne tu „įveiki jūrą“, tai ji tau, kvailiui, leido pasijusti išdidžiu. Ir jei to nesuprasi – vėliau ji pasijuoks. Maldauk, kad tik pakikentų“, – sakė „Borjomi Odisėjos“ ambasadorius.
Lietuvių keliautojams Viduržemio jūra buvo itin svetinga – nepaisant keleto dienų stiproko Meltemi vėjo, leidusio atsipūsti ir paiškylauti pačių salų gilumoje, dovanojo ne tik geras bangas ir palankų vėją, bet ir nelauktas dovanas.
„Plaukiant iki Lindo merginos pasvarstė, kad reiktų nusipirkti plaukiojimo ratus ir kamuolį. Ir ką sau manot? Išsigriebėm iš jūros du ratus ir pripučiamą kamuolį! Ar čia vietinis Poseidonas išgirdo prašymus, ar kažkas pasimeldė jūreivių ir keliautojų globėjui Šv. Mikalojui?“, – svarstė E. Nasevičiaus.
Lietuvių jachtos kelionė Viduržemio jūroje yra natūralaus gruziniško mineralinio vandens „Borjomi“ iniciatyva įgyvendinamo aktyvaus laisvalaikio projekto „Borjomi Odisėja“ dalis. „Borjomi Odisėją“ sudaro keturios kelionės, pavadintos pagal gamtos stichijas – Žemę, Vandenį, Orą ir Ugnį. Lietuvių jachtos kelionė Viduržemio jūroje yra Vandens stichijos kelionė.
Siūlome namuose pasigaminti tradicinį rytietišką saldumyną – baklava. Riešutai, sluoksniuota tešla ir daug sirupo. Tikrai saldu, tačiau nenusivilsite!
Nors reakcija į čiaudulį įvairiose kultūrose šiek tiek skiriasi, į didelę dalį aspektų vis dėlto galima pažvelgti universaliai.
Vasaros karštymetį išgyvensime lengviau, jei rinksimės organizmą vėsinantį maistą bei gėrimus. Ir nors lietuviški šaltibarščiai nepabos niekada, vasara – puiki proga išmėginti svečiose šalyse vasarą gaminamus tradicinius patiekalus, kurie vėsina.
Šis tekstas – tai keletas įdomių faktų apie kranus ir trumpa istorinė jų atsiradimo apžvalga.
Artėjant Europos krepšinio čempionatui „Viasat“ jam skirtoje reklamoje kreipiasi į krepšinio sirgalius ir kelia klausimą, ar šis sportas tikrai yra antroji lietuvių religija, jei mūsų tautiečiams įdomus tik Lietuvos komandos pasirodymas. Europos krepšinio čempionatas yra aukščiausio lygio renginys su didžiausiomis šio sporto žvaigždėmis, tad visos varžybos vertos fanų dėmesio ir laiko prie ekranų, nes tikri krepšinio sirgaliai domisi ne tik savo, bet ir kitų komandų žaidimu – tokią žinią nori perduoti reklamos kūrėjai Lietuvos fanus ragindami nepraleisti gražiausių čempionato momentų.
„Graikai gali tau paaiškinti bet ką, net nenaudodami kalbos, o tik gestikuliuodami“, – šypsodamasis sako Lukas Gužauskas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakulteto antrakursis. Praėjusį semestrą Lukas praleido saulėtoje Graikijoje, Tesalijos technologijų ir mokslo institute.
Ar žinote, kodėl Italijos miestas Neapolis garsėja fotogeniškiausiomis panoramomis? Pasirodo, šis graikiškos kilmės miestas ant skardingų uolų yra pastatytas milžiniško amfiteatro principu – net 70 proc. pastatų langų žvelgia į Neapolio įlanką.
Festivalis, augęs kartu su nepriklausoma Lietuva, „Visagino country“ šiemet vyks jau 23 kartą. Miesto simboliu tapęs kantri muzikos renginys per savo gyvavimo laikotarpį nemažai keitėsi, kaip ir keitėsi į jį atvykstantys dalyviai. Aukštakulnius pakeitė kaubojiški batai, atsirado ir daugiau pramogų. Apie šiuos pokyčius kalbėjomės su viena iš pagrindinių renginio organizatorių, ir šiuo metu festivalio prodiuserių – Elena Čekiene.
Nepaisant visuotinės globalizacijos, kiekviena šalis išsaugo savo unikalumą ir yra kitokia nei kitos. Ir labai dažnai tam, kad užsienyje patirtumėme kažką išties įdomaus ir sykiu neįkliūtume į keblią padėtį ar nepasirodytumėme nemandagūs, turime bent šiek tiek išmanyti šalies mentalitetą, istorinį ar kultūrinį kontekstą.