Search Results for: "gyvunu teises"
Spalio 4-ąją, minint Pasaulinę gyvūnų globos dieną, visuomeninė organizacija (VO) „Gelbėkit vaikus“, Lietuvos kinologų draugija ir judėjimo „Žmonės už gyvūnus“ atstovai skelbia konkursą vaikams „Sukurk gyvūnų teises“. Konkurse gali dalyvauti visi šalyje veikiančių vaikų globos namų auklėtiniai iki 18 metų bei jiems vadovaujantys auklėtojai.
Gyvūnų teisių sukūrimo konkursą skatina dviejų pagrindinių minėtų organizatorių idėjų įgyvendinimas. Kūrybine iniciatyva vaikus, visų pirma, siekiama supažindinti su vaiko teisėmis bei pareigomis, paskatinti jų saviraišką, drąsias mintis. Kita vertus, vaiko teisių ir pareigų pagrindu primenama, kad gyvūnai, gyvenantys šalia žmonių, taip pat turi teises: turi gyventi mylimi, saugomi ir prižiūrėti.
Anot VO „Gelbėkit vaikus“ generalinės sekretorės Rasos Dičpetrienės, gyvūnų teisių sukūrimą adresuojant vaikų globos namuose augantiems vaikams, buvo galvojama, kad iki šiol lauktų gyvūnų teisių aprašymą galėtų sukurti tie, kurie puikiai žino, ką reiškia rūpinimosi, šilumos, priežiūros ir meilės stoka. Socialiai jautresnė vaikų grupė, galvodama apie mažesnius už save, bus ugdoma išsamiau suprasti ir įsisavinti pagrindinius gyvybės saugojimo ir globos principus. Tuo pačiu toks kūrybinis darbas taptų ir prevencine sąmoningo elgesio su gyvūnais priemone.
Konkursas vyks iki spalio 19-osios – Tarptautinės dienos be smurto prieš vaikus. Vertinant laisvos formos vaikų kūrybinius darbus, konkurso organizatoriai ketina atsižvelgti į darbų originalumą bei minties tikslumą. Konkurso rezultatai bus paskelbti spalio 20-ąją interneto svetainėje www.gelbekitvaikus.lt, o nugalėtojams pranešta asmeniškai.
I vietos nugalėtojams dovanojama 1 dienos ekskursija į Vilnių, II vietos – speciali Lietuvos kinologų draugijos paskaita apie gyvūnus, o III vietos – VO „Gelbėkit vaikus“ suvenyrai. Visų trijų laimėtojų grupių vadovai taip pat sulauks paskatinamųjų prizų.
Prieš ketverius metus, ji diskutuodama su draugu nusprendė kardinaliai pakeisti mitybą ir tapti veganiškos mitybos šalininke. Kadangi individuali maisto vartojimo kultūra yra neatsiejamas kiekvieno kasdieninio gyvenimo pagrindas, dvidešimtmetei merginai tai buvo tik pirmas žingsinis link dabartinio tikslo… Kuris veda į nuožmią ir principinę kovą už gyvūnų teises.
Šiandien pasaulis mini gyvūnų dieną. Ši diena ypač svarbi tiems, kurie nuolat kovoja už mūsų mažųjų draugų teises, siekdami, kad kosmetikos gamintojai ir įvairių sričių mokslininkai nutrauktų testavimus su gyvūnais, kad žmonės atsisakytų kailinių ir pradėtų jausti atsakomybę už savo augintinius, kad susimastytų apie globalinį atšilimą, taip pavojingą laukinės gamtos gyventojams.
Liepos pradžioje Liucija Domkutė, nurungusi daugiau nei 20 pretendentų, tapo „Jaunojo dizainerio prizo 2013” laimėtoja mados kategorijoje. Vilniaus dailės akademijos Kostiumo dizaino katedros bakalaurei sėkmę atnešė „Scala“ (liet. žvynelis) pavadinta kolekcija, išsiskirianti inovatyviu „žvynuotu“ trikotažiniu audiniu. Apie prizo vertą kolekcijos idėją ir dizainerės planus paklausėme pačios Liucijos Domkutės.
Tikriausiai ne kartą esate matę gyvūnų mylėtojų „Peta“ reklamas, skatinančias nevalgyti mėsos, neišnaudoti gyvūnų pramogai ir nepirkti kailių ar natūralios odos drabužių bei avalynės.
„Girdėjau, kaip antroji mama kalbėjo su teisininku. Išgirdau, jog mirus mano pirmajai mamai, turėsiu palikti savo kambarį…. ir keliauti į vaikų namus, ar kitą šeimą, gal netgi pas tėtį, su kuriuo beveik nebendrauju“, – tokios mintys yra ne fantazijos vaisius, o reali situacija parodanti, kaip neapsaugotos vaiko, gyvenančio homoseksualioje šeimoje, teisės. Tačiau viešojoje erdvėje apie tai nekalbama, nes egzistuoja įsitikinimas, jog tokių šeimų apskritai nėra. Žurnalistų ugdymo programoje dalyvaujančios Evelina, Akvilė ir Miglė nusprendė išsiaiškinti, koks likimas lauktų tokių vaikų ir su kokiomis problemomis jie JAU susiduria gyvendami homoseksualiose šeimose.
Nors Vilniaus miestas bene vienintelis Lietuvoje turi legalias gyvūnų kapines, vilniečiai kol kas savo augintinių jose nelaidoja: neseniai jose apsilankę gyvūnų globos organizacijos „Lesė” atstovai nerado nė vieno kapo.
Dažnai klaidingai manoma, jog avims natūraliai užauga vilnos perteklius, kad dėl jos gavybos gyvūnai nekenčia, gyvena geromis sąlygomis, nėra žudomi. Tačiau kokia yra tikrovė? Kaip atsiranda vilnoniai gaminiai ir kokį poveikį visa tai turi pačioms avims?
Visų pirma, dabartinės avys stipriai skiriasi nuo laukinių savo giminaičių, kurioms vilna sutankėja tik šaltuoju metų laiku, o vasarą nusišeria. Dabartinėms avių veislėms, kurias tikslingai išvedė žmonės, vilna auga greičiau, ištisus metus ir yra tankesnė. Dėl jos pertekliaus šiems gyvūnams būtina nuolatinė priežiūra ir reguliarus kirpimas, nes to nepadarius avys gali rimtai susirgti.
Vilnos kirpimas nėra paprasta procedūra. Dideliuose ūkiuose tai vyksta greitai, avys patiria stresą, sužeidimus, gali susirgti arba mirti nuo peršalimo, jeigu nukerpamos netinkamu oru. Australijos, kuri garsėja avių auginimu, veterinarai teigia, kad dėl vilnos nukirpimo sukeltų komplikacijų kasmet miršta apie 0,8 mln. avių.
Daugiausiai vilnos užauginančios avių veislės (pavyzdžiui, merino) turi raukšlėtą odą, kurioje, ypač prie uodegos, šiltuoju metų laiku yra linkę veistis musių lervos. Kad to išvengti, daugelis avių turi iškęsti skausmingas operacijas, kurių metu išpjaunami ištisi odos plotai (angl. mulesing). Visa tai daugiausiai praktikuojama Australijos ir Naujosios Zelandijos ūkiuose, kurie pagamina didžiąją dalį visos pasaulio vilnos, galiausiai atkeliaujančios ir į Lietuvą. Be to, avys, kaip ir kiti gyvūnai, turi patirti kastravimą, žymėjimą, dirbtinius apvaisinimus bei kitas modernių ūkių procedūras.
Paskutinė su vilna susijusi „detalė“ yra tai, kad vilna neretai tėra šalutinis produktas šalia mėsos. Visos avys savo gyvenimus baigia skerdyklose, tik labai retas ūkis jas laiko iki senatvės. Pavyzdžiui, Australija, būdama didžiausia vilnos gamintoja, tuo pačiu yra ir didžiausia avienos eksportuotoja pasaulyje (milijonai avių kasmet net kelias savaites plukdomos gyvos laivais į kitas valstybes). Pas Lietuvos avių augintojus šie gyvūnai taip pat nelaksto po pievas iki natūralios mirties, ūkininkai yra sudarę sutartis su restoranais, kebabinėmis. Todėl vilna negali būti atskiriama nuo avies nužudymo.
Pirkdami vilną mes galime prisiimti atsakomybę už visą šią tikrovę, kokia ji yra, arba galime nepalaikyti gyvūnų išnaudojimo ir vietoje vilnos rinktis augalinio arba sintetinio pluošto gaminius, kurie ne prasčiau apsaugo nuo šalčio. Rinktis jums.
Jau 13 metus iš eilės gruodžio 10-toji pasaulyje minima kaip gyvūnų teisių diena. Jos metu visi kviečiami skirti bent truputį laiko gyvūnų problemoms, pagalvoti apie savo elgesį su kitomis gyvomis būtybėmis ir pasvarstyti, ar nereikėtų kažko keisti.
Rugpjūčio 7 d., šeštadienį, pirmą kartą Lietuvoje vyko „Gyvūnų diena“. Renginys buvo skirtas atkreipti dėmesį į šalia mūsų esančias gyvas būtybes: kenčiančias ir žudomas mėsos, pieno, kiaušinių, kailių ūkiuose, bandymų laboratorijose, įkalintas zoologijos soduose, delfinariumuose ar leidžiančias paskutines dienas globos namuose.