Search Results for: "ivanauskas"
Rugsėjį naujajame TV3 televizijos rudens sezone prasideda lenktynės, kokių dar nesate matę. Geriausiu pasaulyje pripažinto kulinarinio žurnalo redaktorius Alfas Ivanauskas pristato nuotykių ir atradimų kupiną kulinarinę laidą „Skonio lenktynės“.
Polinkį į piromaniją turinčio paauglio Kurto vaidmuo spektaklyje „Ugnies veidas“ tapo aktoriaus Gyčio Ivanausko debiutu teatro scenoje. Ankstyvu, ir, dabar jau galima teigti, jog tikrai sėkmingu, atvedusiu prie Romeo vaidmens „Įstabiojoje ir graudžiojoje Romeo ir Džuljetos istorijoje“. Gyčio Ivanausko Kurtas skaičiuoja jau tryliktus metus, Romeo – dešimtus. Laikas brandina ar graužia vaidmenis – apie tai ir kalbamės su pačiu Gyčiu.
Aktorius, savo vardo šokio teatro įkūrėjas, režisierius, choreografas Gytis Ivanauskas, neseniai pasirodęs „Auksinių scenos kryžių“ ceremonijos vedėjo amplua, šiuo metu kuria linksmą pasirodymą Lietuvos kino ir televizinio kino apdovanojimams „Sidabrinė gervė 2011“, kurie jau gegužės 27 d., 21.10 val. Vilniaus Kongresų rūmuose suburs ryškiausius ir talentingiausius šalies kūrėjus. Norintys drauge su žvaigždėmis stebėti iškilmingą ceremoniją, pirmą kartą šių apdovanojimų istorijoje į renginį gali įsigyti bilietus.
Įdomiai pateiktu moderniuoju šokiu garsėjantis G.Ivanauskas šiemet pakviestas dirbti „Sidabrinė gervė 2011“ kūrybinėje grupėje kartu su tokiais savo srities asais kaip žurnalistas, scenaristas Marijus Mikutavičius, scenografas Marius Puskunigis, kostiumų dailininkas Kęstutis Rimdžius, aktorius, režisierius Kęstutis Jakštas ir kt.
G.Ivanauskui „Sidabrinės gervės“ apdovanojimai – ne naujiena, jis stovėjo prie šio renginio ištakų dar 2008-aisiais, kūrė įsimintiną renginio choreografiją. Šiemet G.Ivanauskas taip pat pakviestas prižiūrėti judrųjį ceremonijos vyksmą ir sava kūryba praturtinti muzikinę renginio dalį.
„Galiu pasakyti, kad komanda puikiai susidirbusi, aiškiai susikalba tarpusavyje, kiekvienas žino, ko nori , – sakė G.Ivanauskas. – Aš esu įpareigotas sukurti regtaimo numerį. Taigi, kelsimės į 1920-uosius ir bandysime įnešti gūsį geros nuotaikos, linksmai atspindėti nebylųjį amierikietišką kiną. Juk bendra šių metų apdovanojimų tema turi šmaikščių pretenzijų į amerikietiškąjį kiną ir „Oskarus“.
Aktorius nė neabejoja, kad lietuviško kino kūrėjui būtini savi apdovanojimai, įvertinantys jo sunkų ir vis dar gana prastai apmokamą darbą. „„Sidabrinės gervės“ apdovanojimai jau yra prestižiniai, jie vyksta ketvirtus metus ir kasmet išauga į vis didesnį renginį ir reginį. Aš labai džiaugiuosi, kad tai daroma, – teigė G.Ivanauskas. – Lietuviško kino nėra daug, biudžetai – maži, viskas suspausta, vyksta tam tikra Lietuvos kino tragedija. O „Sidabrinės gervės“ apdovanojimų rengėjai bando prablaškyti šią situaciją ir nuoširdžiai pagerbti tuos, kurie net ir už labai mažus pinigus daro labai gražius darbus. Tai pagarba tiems, kurie dirba dėl Lietuvos valstybės karūnos. O toji karūna, mano galva, turi būti kultūra.“
„Sidabrinė gervė 2011“ ceremonijoje savo pasirodymais publiką džiugins ne tik G.Ivanausko šokėjai, bet ir populiariausi šalies atlikėjai: Evelina Sašenko, Mantas Jankavičius, Erica Jennings, Edmundas Seilius, Kristina Zmailaitė, Justinas Lapatinskas ir kt. Muzikinius kūrinius jie atliks gyvai, pritariant nuotaikingam Kauno bigbendui . Įsigijusių bilietą laukia išskirtinė proga tai pamatyti plika akimi ir išgirsti savo ausimis.
Prie buriuotojo Lino Ivanausko pavardės būtų galima pridėti – kaunietis. Bet tai, ko gero, būtų ne visai tiesa. L. Ivanausko namai – visas pasaulis. O konkrečiai šiandien – garsioji greitaeigė jachta „Ambersail“, garsinusi Lietuvos vardą kelionėje aplink pasaulį „Tūkstantmečio odisėja“. Tačiau mažai kas žino, kad trejus metus kapitono namais buvo tapęs mažas šiaurės vakarų Anglijos miestelis Morkamas.
Baisiausia gyvenime – štilis
L. Ivanauską, buriuotojų įprastai vadinamą tiesiog Linkumi, galima sutikti ten, kur jo jachtą nuneša vėjas ir burės. Šiandien jis Klaipėdos uoste, po kelių dienų greičiausiai jau raižys Anglijos pakrantes regatoje „Sevenstar Round Britain & Ireland Race“, o tada su „Ambersail“ trauks žiemoti ten, kur šilta – gal į Ispaniją, gal į Italiją.
Labiausiai jūroje, o greičiausiai – ir gyvenime, Linas bijo štilio. Jis, vienintelis iš visų „Tūkstantmečio odisėjos“ dalyvių, įveikė visus 12 kelionės etapų. Kad Žemė apvali, įsitikino jau antrą kartą – prieš du dešimtmečius į kelionę aplink pasaulį leidosi jachta „Lietuva“. Antrą kartą įveikė ir buriuotojų Everestą – atšiaurųjį Horno ragą.
Tad kas jį nubloškė į Palangos dydžio kurortinį Lankašyro grafystės miestelį Morkamą? „Išvažiavau, nes norėjau pasigerinti buitį, užsidirbti pinigų, – pasakoja Linas. – Tais laikais Anglijoje mokėjo gal keturis kartus daugiau nei Lietuvoje. Be to, namie būdavo kur kas daugiau pramogų, pagundų – pinigai daug greičiau ištirpdavo. O ten – dirbi, dirbi, dirbi…“
Niekada nepasijuto savas
Trejus metus Anglijoje L. Ivanauskas vairavo krovininį automobilį. Prieš tai šį darbą keliolika metų dirbo ir Lietuvoje. Tiesa, kartais būdavo – viską meta ir išplaukia. Po metų grįžta ir vėl sėda prie vairo. Tolimas keliones vandenynais pakeisdavo tolimieji reisai po Europą. Galiausiai ryžosi išbandyti laimę svetur.
„Darbas Anglijoje buvo kaip visur, juk bet kokį darbą reikia dirbti. Skirtumas tik tas, kad Anglijoje, jei jau esi vairuotojas, tai ir dirbi tik savo darbą. Ten tau nereikia pačiam dar ir automobilio remontuoti. Lietuvoje, būdavo, nutinka kas kelyje, išsikvieti pagalbą, o viršininkas vėliau vis bamba, kodėl ne pats tvarkei. Anglijoje vos lemputė perdega ir jau kvieti meistrą“, – šypsosi Linkus, prisimindamas beveik idealias darbo sąlygas.
Į Angliją jis išvyko pakviestas bičiulio. Linui atvykus, toje pačioje Morkamo kompanijoje jau dirbo penki lietuviai ir keli lenkai. Pamažu tautiečių vis daugėjo, darbštūs rytų europiečiai vis stūmė iš darbo vietų tingesnius anglus. Galiausiai čia jau dirbo 20 lietuvių ir dar daugiau lenkų. Vis dėlto net tokioje „savoje“ kompanijoje Linas pasakoja visada jautęsis svetimas.
„Anglijoje sunku pritapti. Vietiniai tave vis tiek laikys trečiarūšiu. Tai oi kaip jaučiama… Anglai padirbę porą valandų gaudavo dvigubai daugiau nei mes. O mes buvome pratę dirbti kiek kitaip ir jiems tai, aišku, labai nepatiko“, – pamena L. Ivanauskas.
Per savaitę vairuotojams priklausydavo 24 valandų poilsis. Tačiau laisvą sekmadienį daugelis lietuvių ieškodavo papildomo darbelio. Linas jo dairydavosi Morkamo uoste.
Kompanija savo darbuotojams iš pradžių nuomavo nedidelį viešbutuką. Kiekvienas turėjo atskirą kambarį. Apačioje – bendra virtuvė. „Sąlygos buvo visai neblogos, nereikėjo, kaip daugumai lietuvių, grūstis dvidešimčiai žmonių viename name, – pasakoja Linas. – Kai atvažiavo daugiau lietuvių, kompanija paprašė, kad už viešbutį mokėtume patys. Bet kaina nebuvo labai didelė.“
Neverta aukoti gyvenimo
Gyvendamas Anglijos provincijoje L. Ivanauskas pastebėjo, kad dauguma anglų dar didesni kaimiečiai nei lietuviai. Ir tikrai ne patys tvarkingiausi pasaulyje. „Būdavo, gauni anglo mašiną, o joje – toks mėšlynas, kad pas mus fermoje švariau… – stebisi Linas. – Užeini į svečius – dar baisiau. Net buvau padaręs nuotraukų, kaip mes viešbutyje gyvenome, o kaip anglai. Patikėkite – skirtumas akivaizdus.“
Dar vienas dalykas, kritęs į akis Linui, – tai lietuvių nenoras bičiuliautis su lietuviais. Tie, kurie į Angliją emigravo tais laikais, kai tai dar buvo nelegalu, apskritai vengia bendrauti su naujaisiais imigrantais. Jie – tikri atsiskyrėliai. Linas spėja, kad dėl to labiausiai kaltas žmogiškas pavydas, baimė, jog kitas uždirbs daugiau, nusipirks geresnį namą, vairuos gražesnę mašiną. „Iš tiesų labai skiriasi žmonės, iš Lietuvos suvažiavę dirbti į Angliją, Airiją, ir tie, kurie dirba Švedijoje ar Norvegijoje. Vis dėlto pastarieji dažnai būna malonesni, kiek aukštesnio intelekto“, – savo patirtimi dalijosi Linas, kadaise uždarbiavęs ir Jungtinėse Valstijose.
Aplankęs daugumą pasaulio šalių, bendravęs su pačių įvairiausių kultūrų žmonėmis, Linkus tvirtai žino, kad jam arčiausiai širdies – lietuviškas gyvenimas. Svetimi papročiai ir įpročiai visada ir liks svetimi. Nes tik Lietuvoje – tikri draugai, suprantantys tave iš pusės žodžio, čia viskas, rodos, gerokai paprasčiau.
„Tiek Anglijoje, tiek Amerikoje niekada nebūsi savas. Daugybė žmonių, svetur baigusių gerus universitetus, vis tiek pasakoja, kad jie ten laikomi žmonėmis ir trečiųjų šalių, – sako L. Ivanauskas. – Išvažiuoji, dirbi, dirbi, pamiegi keturias valandas ir vėl dirbi. Stengiesi išnaudoti kiekvieną minutę. Paskui pasižiūri – o kam? Neverta, ne piniguose iš tikrųjų laimė. Ne vien tik pinigai viską lemia.“
„Gyčio Ivanausko teatro“ trupei ši vasara buvo itin turininga. Aktoriai – šokėjai buvo pakviesti į du masinius lauko festivalius, kur pasirodymai vyko netradicinėse erdvėse. Birželio mėnesį vykusiame tarptautiniame festivalyje „B2g“, „Gyčio Ivanausko teatras“ pasirodė po atviru dangumi įrengtoje „Meno scenoje“. Rugpjūčio mėnesį Karklėje vykusiame festivalyje „Karklė 2010”, Gytis Ivanauskas, kartu su savo trupės šokėjais, turėjo galimybę parodyti spektaklį “8m²„ paplūdimyje įrengtoje scenoje. Taip pat, pats Gytis Ivanauskas buvo išvykęs gastrolių į Islandiją.
Ankstyvą gegužės 15 d. rytą Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) lektorė Renata Mackevičienė kartu su vyru, Lietuvos ornitologų draugijos nariu Marijonu vykdydama paukščių stebėseną (monitoringą) Trakų rajono apylinkėse sutiko Lietuvoje labai retą svečia – rudąjį lokį (Ursus arctos), kuris yra įtrauktas į Lietuvos Raudonąją knygą.
Nors tradicija uždegti žvakių ant mirusiųjų artimųjų kapų atrodo giliai įsišaknijusi mūsų visuomenėje, iš tiesų ji nėra tokia sena, kaip gali pasirodyti. O tai, kas mums šiandien gali atrodyti tiesiog gražu ar pagarbos mirusiems ženklams, žvelgiant iš krikščioniškosios pozicijos, turi ir gilesnių prasmių.
Legendos „Jūratė ir Kastytis“ gerbėjų 2016 metais laukia naujas, profesionalus, naujomis arijomis papildytas roko operos pastatymas. Po ilgos pertraukos scenoje vėl bus galima matyti švelniąją Jūratę – Aistę Smilgevičiūtę ir pirmą kartą Kastytį įkūnysiantį Vaidą Baumilą. O taip pat: Kostą Smoriginą (Kopų Senis), Olegą Ditkovskį (Perkūnas), Povilą Meškėlą (Neptūnas) ir Eveliną Sašenko (Kastyčio motina).
Vasariška nuotaika spinduliuojančiame TV3 televizijos klipe „Gera kartu. Meilės vasara!“ nusifilmavo modelis, TV3 projektų dalyvė Jolanta Leonavičiūtė, Martynas Starkus, Vytaras Radzevičius, Raimundas Bingelis, Monika Šalčiūtė, Mindaugas Rainys, Linas Kunigėlis, Rokas Petkevičius, Ingrida Navickaitė, Alfas Ivanauskas, Akvilina Ubartaitė, Gabija Urniežiūtė ir Paulius Tamolė.
Spektaklis „Vyrų laiškai (elektrikui, tėvynei ir krepšiniui)“ žiūrovams ruošia ne tik žaismingą ir subtiliu humoru persmelktą pjesę, bet ir išskirtinius, abejingų nepaliksiančius muzikinius kūrinius. Vieną jų – perdainuotą garsųjį grupės „69 Danguje“ hitą „Skrisim“ jau galima išgirsti internete.