Search Results for: "kūčių tradicijos"
Kalėdos – tai metas, kai susitinka visa šeima, kai atleidžiama, kai keliamasi anksti ryte, ieškant po eglute dovanų, kai namuose didžiuliai vaišių stalai…Tačiau pasaulyje yra žmonių, kurie laikosi ir kitokių, neįprastų, galbūt netgi labai keistų tradicijų…
Slėpkit šluotas!
Gali skambėti keistai, tačiau ilgą laiką Norvegijoje Kūčių vakarą žmonės slėpė šluotas. Neaišku, kada ši tradicija įsigalėjo, bet seniau žmonės tikėjo, jog Kūčių vakarą pasirodo blogosios dvasios ir raganos, kurios norėdamos skristi, vagia šluotas iš namų. Šiandien Kūčių vakarą žmonės šluotas deda į saugiausią namo vietą, o drąsieji norvegų vyrai netgi išeina į lauką ir iššauna šūvį į naktinį dangų, norėdami atbaidyti blogąsias dvasias…
Netrukus didžioji dalis Lietuvos šeimų vėl švęs Velykas – marginsime kiaušinius, susėdę prie stalo tikrinsime jų tvirtumą, ragausime gardžius patiekalus ir, tikėkimės, pagaliau galėsime pasidžiaugti prasidėjusiu pavasariu. Daugelis žinome ir Velykų simbolius – kiškučius, Velykų bobutę, žinome ir tai, kad šios šventės tradicijos atėjusios dar iš pagonybės. Šiandien siūlome kiek plačiau susipažinti su tuo, kaip šia gražią šventę švęsdavo mūsų protėviai. Gal ką ir patys prisitaikysite ar gražiai papasakosite vaikams.
Ne tik sniegas, eglutės ar mandarinų kvapas namuose primena Kalėdas – didžiosios žiemos šventės neapsieitų be tradicinio jų akcento – riešutų. Švieži riešutai yra neatsiejamas metų pabaigos simbolis: iš jų gaminami patiekalai, namų dekoracijos, eglutės žaisliukai, o Šv. Kūčių naktį – buriama. Net ir bėgant laikui žmonės nepamiršta tradicijų bei randa daugybę naujų riešutų panaudojimo būdų.
Kūrybinio dueto „ŠaŠa“ narė Viktorija Šaulytė šį mėnesį laukia net kelių svarbių įvykių – iš varžybų, vykstančių Kinijoje, grįžtančio mylimojo, Lietuvos kovotojo Julius Mockos, Šv. Kalėdų ir giminių susirinkimo per didžiąsias metų šventes.
Įvairiausiais žaisliukais svetainėje išpuošta žaliaskarė ir dovanos yra tai, be ko Kalėdų neįsivaizduojame. Vaiskiai žalios šakos bei nuostabus miško kvapas sukuria tą šventinę nuotaiką, kuri lydi visus iki pat Naujųjų Metų. Net ir papuošus dirbtinę eglutę, ją galima išpurkšti specialiu eglutės kvapu, taip sukuriant iliuziją, jog tai kone tikra eglutė. Tačiau nors ir esame įpratę puošti namuose žaliaskares Kalėdų proga, tačiau nesusimąstome, kokios būta šios tradicijos pradžios bei kokios kitos tradicijos naudojamos Lietuvoje iki šių dienų.
Šventos Kalėdos – tai metas, kai visi šeimos nariai ir artimieji susirenka pabūti kartu, juk tai šeimos šventė. Po paslaptingo Kūčių vakaro ir mėnesį trukusio pasninko, per Kalėdas stalą nuklojame gardžiais patiekalais. Nors kiekviena šeima turi savas tradicijas, kai kurie Kalėdų patiekalai panašūs: tai įvairūs mėsos vyniotiniai ar keptos paukštienos patiekalai, kepamas ir visas paukštis.
Tuomet, kai vieni lakstys po parduotuves pirkdami paskutines dovanas artimiesiems, kiti, kurie tuo jau pasirūpino, galės smagiai laiką leisti kino teatruose. Prieš šventes didžiuosiuose ekranuose pasirodys net dvi iš koto verčiančios kalėdinę dvasią kurstančios komedijos, kurių viena skirta tik suaugusiems.
Jau puošiamos parduotuvių vitrinos, įstaigos ir mūsų namai skelbs artėjančias šventes. Apie švenčių laukimą, karštligišką ikišventinį šurmulį ir šventes Afrikoje kalbamės su poliglotu, Vilniaus universiteto dėstytoju dr. Gediminu Degėsiu, kuris netrukus su savo ekspedicija „Septynios Afrikos“ aplankys septynis skurdžiausius Juodojo žemyno regionus.
Kalėdiniai pietūs, skirtingose pasaulio šalyse, turi ir skirtumų, ir panašumų. Tradicijos, ruošiant šventinius pietus atspinti tos šalies, kurioje švenčiama, kultūrą.
Daugumoje valstybių kalėdiniai pietūs asocijuojasi su kalakutu, tačiau tai anaiptol ne vienintelis patiekalas, atsiduriantis ant šventinio stalo…
Jeigu per Kalėdas ir Naujuosius svajojate išvykti iš Lietuvos, tačiau negalite apsispręsti, siūlome jums pasaulio miestus, kurie turi giliausias Kalėdines tradicijas.