Search Results for: "kas per istorija"
Lietuvos vokalinės perkusijos čempionai Gon ir Nonzo bando padaryti tai, kas dar nė vienam Baltijos šalių atstovui nepavyko. Vaikinai bando patekti į vieną didžiausių beatbox turnyrų pasaulyje, „Grand Beat Box Battle 2014“, kuris kovo 1-ąją įvyks Šveicarijoje. Akivaizdu, kad jau turime ką parodyti, o kad turnyre būtų reprezentuota Lietuva dabar tetrūksta tik vieno žingsnelio, tik vieno Tavo balso! Būtent dabar pasitaikė nuostabi proga, kai dalyviai paruošė tikrai vertus dėmesio atrankinius video klipus, o organizatoriai nusprendė suteikti žiūrovams visame pasaulyje galimybę išrinkti vertą paskutiniosios laisvos vietos finale patiems.
Ne kartą spaudos puslapiuose mirgėjo žvaigždžių nuotraukos su nepavykusių plastinių operacijų padariniais. Tarp jų atsidūrė ir aktorė Lara Flynn Boyle.
Iš „Flamingo“ į „Mark Fiction“ persivadinęs Lietuvos indie roko kolektyvas pristato dar vieną naują dainą. Kūrinys „Time Sense“ tapo antruoju būsimo albumo singlu, sekančiu po prieš pusantro mėnesio pristatytos grupės dainos „Perfect Song“.
Kol kas neatskleidžiantys nei savo naujojo albumo pavadinimo, nei jo pasirodymo laiko, „Mark Fiction” nariai, kalbėdami apie šiandien pristatomą dainą, sakė, kad tai kūrinys apie meilę, kurią įkvėpė eksperimentas.
„Mes visuomet kažką slepiame ir nepasakome visko iki galo. Netgi jei labai mylime – nuolat apsimetame tuo, kuo nesame ir galvojame, jog tai darome objekto, kuriuo žavimės, naudai. Tačiau eksperimentas rodo, kad yra priešingai ir šis „veidmainiavimas” vyksta dėl savęs. Susiduriame su kurioziška situacija, mat abu žmonės myli vienas kitą, tačiau visiškai skirtingai suvokia tuos pačius dalykus,” – savo filosofinį požiūrį į naują buvusių „Flamingo” vyrukų dainą „Time Sense” dėstė grupės lyderis Žilvinas Sebeika.
Paklaustas, kas yra kūrinyje minimas Ričardas, „Mark Fiction” vokalistas teigė, kad šis žmogus – tai XX a. JAV fizikas Richardas Feynmanas, išgarsėjęs eksperimentu, kurio tikslas ištirti kaip žmogus suvokia laiką.
Antrąjį singlą pristatanti grupė „Mark Fiction” jau šį ketvirtadienį (balandžio 12 dieną) sostinės muzikos klube „Tamsta” surengs savo pirmąjį koncertą, kuriame be naujų grupės dainų bus galima išgirsti ir senosios „Flamingo” kūrybos. Norintys patekti į debiutinį „Mark Fiction” koncertą, bilietus gali įsigyti klube „Tamsta”. Bilietų skaičius labai ribotas.
Europos vyrų krepšinio čempionato („EuroBasket 2011“) Lietuvoje pavyko! Arba bent jau taip teigia Tarptautinės krepšinio federacijos FIBA Europos padalinys. Tad džiaugiamės kartu ir tikimės, kad panašių renginių Lietuvoje dar sulauksime.
REŽISIERIUS Pip Chodorov Prancūzija 2010 82’ T Originalo kalba: prancūzų Subtitrai: lietuvių Specialioji programa „(Ne)realybės dokumentika” Kino menininkai ir poetai…
316 puslapių knyga „Vilnius“ – naujausias 1956 m. Zalcburge gimusio humanitaro Kornelijaus Helio darbas. Kitiems jo nuopelnams surašyti neužtektų ir visos jaučio odos – vokiečių kalbos ir literatūros, austrų literatūros dėstytojas, rašytojas, publicistas, radijo laidų rengėjas, vertėjas.
Gegužės 31 d. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Austrų, šveicarų ir Lichtenšteino kunigaikštystės literatūros skaitykloje susirinko visi humanitaro Kornelijaus Helio kūrybos ir lietuviškos veiklos gerbėjai, bičiuliai. Čia pristatyta jo autorinė knyga „Vilnius“. Jaudinančiai skambėjo pirmieji svečio žodžiai: „Šiandien man ypatinga diena – atiduoti Vilniui, ką gavau iš Vilniaus“.
Lietuviams K. Helis ypač brangus dėl gausybės lietuvių literatūros vertimų, dėl lietuvių kalbos ir kultūros sklaidos vokiškai skaitančioje Europoje. Jis yra parengęs dvi lietuvių literatūros antologijas, kuriose yra nemažai jo paties verstų tekstų. Skaitančią Europą supažindino su A. Vienuolio, M. Katiliškio, R.Gavelio, J.Ivanauskaitės, M. Ivaškevičiaus, A. Marčėno, V. Bložės, J. Kunčino, V. Juknaitės, K. Platelio ir daugelio kitų autorių kūryba.
K. Helis abiem 2009 m. Europos kultūros sostinėms rengė literatūrinius projektus: „Lincas skaito Vilnių“ (Lince) ir „Vilnius skaito Lincą“ (Vilniuje). 2009 m. išleista autoriaus knyga apie bundantį Vilnių „Der eiserne Wolf im barocken Labyrinth. Erwachendes Vilnius“.
Domėtis Lietuva ir Vilniumi Kornelijus Helis pradėjo netikėtai: 1984 – 1986 m. jis Vilniaus universitete dėstė vokiečių kalbą ir austrų literatūrą. Būdamas tikras humanitaras, jis ėmė mokytis ir kalbos tos šalies, kurioje gyveno. Jo lietuvių kalbos mokytoja buvo germanistė, dr. Jūratė Dikšaitė, iki šiol ištikima jo vertimų konsultantė. Kalbėdamas apie pirmąją pažintį su Lietuva, bibliotekos svečias žaismingai papasakojo, kaip vykdamas į Vilnių, šį miestą matė J. Bobrowskio eilėraščių vaizdais – kitokios informacijos neturėjo, juk interneto nebuvo.
Minėtoje knygoje apie bundantį Vilnių autorius kalba apie groteskiškus „realiai egzistuojančio siurrealizmo“ – to meto sovietinio gyvenimo – vaizdus: kaip per dvejus metus jam nepavyko nusipirkti tualetinio popieriaus, kaip pasidarė bloga paragavus vienintelės rūšies dešrą iš parduotuvės, kaip per Kalėdas nebuvo šventinio apšvietimo. Po dvejų metų, praleistų Sovietų Sąjungoje jam buvo aišku – ieškantieji politinių alternatyvų ir pokyčių šioje šalyje neras nieko.
Ir vis dėlto Kornelijus Helis nuolat grįždavo į Vilnių. Minėtoje knygoje jis supažindino su svarbiausiais miesto istorijos momentais, prisodrindamas juos savo išgyvenimais ar įspūdžiais. Nepamiršo geranoriškai pakritikuoti lietuvių gebėjimo „improvizuoti paskutiniąją minutę“, bet vis dėlto prisipažino, kad Vilnius yra mylimiausias jo miestas – po trumpų „flirtų“ su Roma, Venecija, Praha ar Tiubingenu. Jis myli Vilnių tokį, koks jis yra.
Naujojoje savo knygoje, kuri išleista rinktinių Europos miestų serijoje „Europa erlesen“, K. Helis suteikia žodį 83 autoriams, tekstų originalai parašyti 13 kalbų. Daugelį tekstų išvertė pats sudarytojas. Jis taip parinko poeziją ir prozą, kad būtų papasakota miesto istorija – literatūriniais tekstais, dienoraščiais, laiškais. Antras tikslas buvo atskleisti miesto topografiją. Knyga gimė iš medžiagos, kauptos beveik du dešimtmečius – pats ieškojo, klausinėjo kolegų lietuvių.
Knyga pradedama austrų poeto H.C. Artmanno eilėraščiu, kuriame autorius dar sovietų okupacijos metais, žiūrėdamas pro „Lietuvos“ viešbučio langą, siekė atkreipti europiečių dėmesį į Vilnių: /negi neturite akių kaktoje/jūs europiečiai, žiūrėkite.
Taip vokiškai skaitantys europiečiai pakviečiami į beveik 700 metų truksiančią literatūrinę kelionę: nuo legendos apie geležinį vilką, kurios veiksmas vyksta XIV a., iki Tomo Venclovos minčių apie Vilnių, kuris gražesnis už Florenciją. Tiesa, tik keli eilėraščiai skiria legendą nuo istorinio Gedimino laiško, kurį jis pasiuntė keliems Europos miestams, kviesdamas į Vilnių krikščionis amatininkus, pirklius ir karius.
K. Helis kalbėjo, jog nemažai aptiktų tekstų jam pačiam buvo malonus siurprizas. Toks siurprizas jam buvo Georgo Forsterio įspūdžiai apie Vilnių, rašyti 1784 m. – „prieš 100 metų Vilniuje buvo 80 tūkstančių gyventojų, o dabar, kartu su 12 tūkst. žydų, vos 22 tūkst.“ Pateikęs liūdną nusiaubto miesto vaizdą, G. Forsteris vis dėlto mano, jog Vilniaus apylinkės yra gražiausia, ką jis matęs Lenkijoje ir Lietuvoje. Kliūva netvarkai Vilniaus universitete, ypač lenkių apsileidimui, purvui mieste. Bet autorius pastebi religinę toleranciją. K. Helio nuomone, G. Forsterio laiškai rodo, kaip Apšvietos amžiaus atstovui jam nepažįstamas pasaulis kėlė fobijų.
K. Helis pabrėžė į lietuvių kalbą išverstų Vilniaus universiteto medicinos profesoriaus Josefo Franko atsiminimų reikšmę (vertė Genovaitė Dručkutė). Beje, ištrauka iš šios knygos yra vienintelė, versta ne iš originalo, o iš vertimo. Sudarytojas parinko tekstą, kuriame taip pat kalbama apie religinę toleranciją: per kviestinius pietus generalgubernatoriaus rūmuose maloniai šnekučiavosi greta sėdėję katalikų vyskupas, stačiatikių archimandritas, liuteronų ir reformatų kunigai.
Autorius atkreipė dėmesį į tai, kad jis parinktais tekstais siekė parodyti, jog Vilnius kartais tapdavo lyg ir pasaulio istorijos centru. Tad Vilniuje sutinkame ne tik Napoleoną, bet ir „Vilniaus koriką“ Muravjovą, kurio XIX a. į vokiečių kalbą išverstus memuarus pavyko aptikti Vienos bibliotekoje: iš parinktos ištraukos sužinome apie Muravjovo žiaurumą, neapykantą „maištininkams“. Sudarytojas pastebėjo, kad Muravjovo terminologija panaši į tą, kurią sovietai vartojo kalbėdami apie Lietuvos partizanus.
Knygoje stengtasi pateikti skirtingus to paties momento vertinimus. Antai, Antanas Škėma 1944 m. liepos mėn. pradžioje mato žiaurius vaizdus Vilniaus gatvėse, būdamas tarp susijaudinusių lietuvių, kurie stengiasi kaip nors pasitraukti į Vakarus, kad ir su kariniais vokiečių traukiniais. Po kelių dienų tą patį Vilnių, bet kitomis akimis, mato su sovietais atėjęs Ilja Erenburgas.
Vilniečiai gali knygą paskaityti Adomo Mickevičiaus bibliotekoje. O paskaityti tikrai verta – knyga skaitytojui dovanoja daugiataučio Vilniaus mozaiką, poetiškais vaizdais lydi miesto istorijos vingiais, verčia stabtelėti ir kitu žvilgsniu pamatyti pažįstamas vietas.
Be minėtųjų autorių, susitiksime su Johanu Bobrowskiu, Wladislawu Syrokomle, Georgu Braunu, Fadejumi Bulgarinu, Stendaliu, Adomu Mickevičiumi, Tarasu Ševčenka, Alfredu Döblinu, Simonu Dubnovu, Francišaku Aliachnovičiumi, Czeslawu Miloszu, Natalja Arsenjeva, Moiše Kulbaku, Grigorijumi Kanovičiu, Aksinija Michailova, Jurgiu Kunčinu, Maksimu Tanku, Sigitu Geda, Kaziu Bradūnu, Paulina Pukyte ir kitais autoriais, kurių kūryba, dienoraščiai ar dokumentiniai tekstai kalbina Vilniaus praeitį ar dabartį, žymias asmenybes.
Irena Tumavičiūtė
Šerlokas Holmsas yra žymiausias visų laikų detektyvas, kurį pasauliui pristatė Britų rašytojas Seras Arturas Konanas Doilis. Knygos apie šį seklį yra nuolatos perleidžiamos, o kiekvienais metais sukuriamas bent vienas filmas A.K. Doilio apsakymų motyvais.
Žmonių atmintyje lieka istorijos ne tik apie drąsius herojus, bet ir apie bailius. Ko tik nepadaroma iš baimės… O pasimokyti yra ko ir iš vienų, ir iš kitų.
Didžiosios Britanijos simboliu tapęs meškiukas Padingtonas sugrįžta į kino teatrus. Kino teatruose galime pamatyti naujus jo nuotykius lietuviškai dubliuotame filme visai šeimai „Meškiukas Padingtonas 2“. Kviečiame artimiau susipažinti su šiuo mielu herojumi.
Jau lapkričio 16 dieną grupė BIX savo gerbėjus pakvies į nepamirštamą roko fiestą. Vilniuje, „Siemens“ arenoje, legendinė grupė paminės savo trisdešimtąjį gimtadienį. Vieninteliame jubiliejiniame šou #XXX skambės geriausios grupės dainos, o kartu su BIX’ais į sceną lips ryškiausios Lietuvos muzikos žvaigždės. Grupės nariai įsitikinę – jubiliejus švęsti būtina, o šis žada būti viena ryškiausių metų švenčių.