Search Results for: "knygų lentynos"
Stephan Biesty „Milžiniškos transporto priemonės“ atverčiamų langelių knygoje smalsių vaikų laukia net aštuonios milžiniškos transporto priemonės. Tarp jų – dviaukštis lėktuvas „Airbus“, masyviausias planetos savivartis, didžiausias pasaulyje povandeninis laivas, milžiniškas sraigtasparnis!
„Genialumas slypi paprastume“ – vadovaujamės šia idėja ir šiandien jums siūlome pasigaminti knygų laikiklius iš… plytų! Taip, perskaitėte teisingai – būtent paprastos ir (kol kas) neišvaizdžios plytos gali puikiai papuošti jūsų interjerą.
Rašytojo Eduardo Petiškos knygelė „Kurmis ir automobilis“ pretenduoja tapti visų mažųjų automobilininkų pradžiamoksliu. Joje pristatomi pagrindiniai dalykai, kuriuos privalu išmanyti kiekvienam vairuotojui: kokios dalys, pasak Kurmio, pačios svarbiausios, kur „gydomi“ sulaužyti ir sudaužyti automobiliai, kaip dera elgtis kelyje ir, kad niekada niekada negalima laužyti savo automobiliukų, nors jie tebūtų tik žaisliniai, prisukami rakteliu.
Leidykla „Obuolys“ vasaros atostogas siūlo praleisti su knyga ir pristato kišeninių knygų seriją poilsiautojams.
Kišeninio formato knygos puikiai tinka laisvalaikio praleidimui, keliaujant ir atostogaujant. Jos lengvos, telpa į lagaminą ar kuprinę ir puikiai praskaidrina nuotaiką laukiant lėktuvo ar autobuso, lepinantis paplūdimyje ar mėgaujantis vasarišku oru gamtoje.
Kišeninių knygų serijoje – žinomiausi ir populiariausi kūriniai, šluote šluojami iš knygynų lentynų. Pasirinkimas gausus: nuo populiariausių romanų, klasikos iki motyvacinės liteartūros ir praktinių patarimų vadovų.
Susiruošusiems į gamtą itin pravers Johno Wisemano „Išlikimo vadovas“. Autorius su skaitytojais paprastai ir praktiškai dalijasi patirtimi bei patarimais, kaip išgyventi atsidūrus nepavydėtinoje situacijoje laukinėje gamtoje. Pavyzdžiui, kaip pasiklydus apsieiti be žemėlapių ir kompasų.
Patarimai, kaip išgyventi ekstremaliose situacijose – ne teoriniai pamąstymai, parašyti jaukiai įsitaisius prie patogaus rašomojo stalo. Viskas patikrinta ir išbandyta atšiauriausiomis sąlygomis, savo kailiu, nes knygos autorius 26 metus tarnavo elitiniame britų dalinyje, vykdančiame slaptas operacijas priešo teritorijoje.
Klasikos perlų kolekcijoje – iki šiol skaitomiausi Honore de Balzaco romanai „Kurtizanių spindesys ir skurdas“, „Tėvas Gorijo“, Emilio Zola „Moterų laimė“ ir daug kitų.
Pasirinkti iš ko yra ir motyvacinės literatūros gerbėjams – kišeninių knygų serijoje – Dale Cernagie knygos „Kaip kalbėti ir elgtis, kad visada pasiektum, ko trokšti“, „Kaip užmegzti vertingus santykius“ ir karšta naujiena „Kaip gyventi turtingą ir turiningą gyvenimą“.
D. Carnegie knygos iš esmės supurtė ir pakeitė ne vieno gyvenimą, padėjo pakilti karjeros laiptais, įgyti draugų ir tapti patraukliausia asmenybe. Daugelio pasaulio galingųjų lentynose guli bent vienas šio bendravimo ir saviugdos specialisto vadovėlis.
Kišeninių knygų seriją galima rasti visose knygų pardavimo vietose.
Jei vaikštinėdami po Vilniaus senamiestį pasuktumėt į Dominikonų gatvę, priėję jos sankirtą su šv. Ignoto gatve, išvystumėt ryškiai žalią iškabą su plunksnomis apsikaišiusiu indėnu ir neįprastu pavadinimu „MintVinetu“. „Skaitytos knygos“ skelbia užrašas virš durų.
Šiandien, balandžio 15 d., daugybėje pasaulio valstybių pakeliamos Taikos vėliavos. Taip minima pasaulinė Kultūros diena. Ši tradicija gyva nuo 1935 metų, kai Vašingtone JAV prezidentas F. Ruzveltas ir dvidešimt Lotynų Amerikos šalių atstovų pasirašė sutartį dėl meno ir mokslo įstaigų ir istorinių paminklų išsaugojimo – Rericho paktą.
Pasaulinė kultūros diena švenčiama ir Lietuvoje. Šiandien šalyje iškilmingai prie miestų savivaldybių keliamos Taikos vėliavos, įvairiuose renginiuose pagerbiami šalies menininkai, kultūros įstaigų darbuotojai, kultūros vertybių saugotojai, pedagogai, mokslininku ir kiti kultūros propaguotojai bei puoselėtojai.
Jau nuo seno biblioteka buvo laikoma kultūros ir švietimo židiniu, ypač mažesnių miestų ir miestelių. Tačiau smarkiai modernėjančioje visuomenėje internetas, įvairiausių pramogų gausa pašalina bibliotekas iš dažnai lankytinų vietų sąrašo. O gal atvirkščiai?
Pasaulinę kultūros dieną apie šiandieninę biblioteką kalbamės su folkloro dainininke ir atlikėja, etnomuzikologe, etninės kultūros puoselėtoja, visiems gerai pažįstama kaip TV laidų „Duokim garo!, „Kulinarinė kelionės“ ir „Gero ūpo!“ vedėja Loreta Mukaite-Sungailiene.
Ar dažnai jums, Loreta, tenka lankytis mūsų šalies bibliotekose?
Taip, pakankamai dažnai. Deja, ne kaip skaitytojai, o kaip įvairių jose vykstančių renginių dalyve, žiūrove… Kažkada, kai rašiau savo daktaro disertacijos darbą, tiesiog gyvenau bibliotekose. Dabar bibliotekoje, kaip jau minėjau, dažniau lankausi kitais tikslais.
O kokie renginiai dažniausiai vyksta bibliotekose?
Įvairiausi – folkloriniai, etnologiniai… Dažnai čia vyksta knygų pristatymai, parodos, seminarai, koncertai ir kt. Kalbu apie regionų bibliotekas. Jose lankausi dažniau nei didžiųjų miestų bibliotekose.
Na, ir koks įspūdis susidaro lankantis bibliotekose? Ar joms užtenka skaitytojų?
Džiugina tai, kad čia kas kartą sutinku daug jaunimo. Tiek tarp darbuotojų, tiek tarp skaitytojų. Nemaniau, kad bibliotekininkystės studijos labai populiarios. Tačiau bibliotekose matau dirbančius jaunus žmones, atėjusius čia iš karto po studijų baigimo. Taip pat labai smagu dėl jaunųjų skaitytojų, matyti, kad juos taip pat vis dar traukia kultūrą puoselėjančios vietos.
O ką galite pasakyti apie pačias bibliotekas – ar užtenka jose knygų, ypač naujų, ir pan.?
Galiu pasakyti, kad jos modernėja, kaip ir viskas aplinkui. Keičiasi tiek patys pastatai, tiek knygų lentynos, technologijos, darbuotojai ir kt. Žinoma, ta kaita vyksta į gerąją pusę.
Vyrauja tendencija, kad provincijoje dažnai tiesiog uždaromi Kultūros centrai. Gal tada visas kultūrinis gyvenimas persikelia į bibliotekas?
Kiek teko matyti, tai iš tikro vyksta. Biblioteka kai kuriuose vietose tampa vieninteliu kultūros ir švietimo centru. Tokiais atvejais jai atitenka itin svarbus vaidmuo. Biblioteka tampa ne tik įvairių renginių, bet ir vietinių bendruomenių susibūrimų vieta. Pavyzdžiui, bibliotekos priglaudžia vietos savo susitikimams neturinčius būrelius, bendraminčių ratelius…
Ar galima daryti išvadą, kad kultūros fondams skirti pinigai panaudojami teisingai?
Būna visaip. Galiu pasidžiaugti Varėnos, Lazdijų bibliotekomis, kurios tą finansavimą tikrai gavo ir išnaudojo. Tačiau, kaip jau minėjau, yra visokiausių atvejų. Mažesniuose miesteliuose bibliotekos atgaivinamos rečiau. Bet būtent nuo jų ir reikia pradėti, nes jaunimas iš provincijos bėga dažniausiai. Bibliotekos, kad ir labai nežymiai, tačiau vis vien gali tą migraciją nors truputį pristabdyti.
Prasidėjus naujiesiems metams jau pradeda ryškėti šių metų namų interjero dekoravimo tendencijos. Planuojantys įsirengti ar atsinaujinti savo namus ir ieškantys šiuolaikinių sprendimų, turėtų žinoti, jog šiais metais interjero dizaino olimpe karaliaus modernaus, klasikinio ir Art deco stiliaus sprendimai.
Ostine (Teksasas, JAV) gyvenanti 23-ejų metų amerikietė Lizė Velaskez (Lizzie Velasquez) priversta taikstytis su gyvenimu psichologiniame pragare. Merginą gatvėje pasibaisėtinais žvilgsniais nulydi praeiviai, o nepraustaburniai interneto menkystos ją talžo įžeidinėjimais bei tituluoja „atgrasiausia pasaulio moterimi“. Nepaisant to, kad per dieną ji valgo ar užkandžiauja net 60 kartų, Lizė sveria vos 28 kg. Taip yra dėl retos ligos: mergina nuo pat gimimo neturi kūno riebalų.
Elektroninių knygų atsiradimas tikrai padarė didelį perversmą pasaulyje. Tačiau kiek kartų straipsnio autorė bandydavo suvokti, kodėl ji niekada neskaitys elektroninių knygų, tiek kartų draugai jai beveik įrodydavo, kad ji tiesiog per sena naujovėms (nors 30-ies metų pakopos dar neperžengta), arba tingi priimti naujoves (irgi tikėtinas variantas).
Hitlerio 1924 metais parašytas manifestas „Mano kova“ („Mein Kampf“) labai ilgai buvo pasiekiamas nebent internetu arba randamas senuose leidimuose. Po Antrojo pasaulinio karo šios knygos autorines teises turinti Bavarija nenorėjo knygos pakartotinai spausdinti, tačiau mistika, apgaubusi šią knygą, pagaliau bus nutraukta ir Miuncheno istorijos institutas paskelbė iš naujo išleidžiąs „Mano kova“ leidimą – pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.