Laikas.lt
Parengta pagal Spiegel.de
Hitlerio 1924 metais parašytas manifestas „Mano kova“ („Mein Kampf“) labai ilgai buvo pasiekiamas nebent internetu arba randamas senuose leidimuose. Po Antrojo pasaulinio karo šios knygos autorines teises turinti Bavarija nenorėjo jos pakartotinai spausdinti, tačiau mistika, apgaubusi manifestą, pagaliau bus nutraukta ir Miuncheno istorijos institutas paskelbė iš naujo išleidžiąs „Mano kova“ – pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Interviu Spiegel.de, Miuncheno istorijos insituto atstovas, „Mano kova“ naujo leidimo vadovas Christianas Hartmannas papasakojo, kodėl buvo priimtas šis kontraversiškas spendimas ir kokios jo pasekmės.
Hitlerio manifestas „Mano kova“ iki Antrojo pasaulinio karo buvo išplatintas 12 milijonų kopijų tiražu ir seniai figūruoja geriausiai parduotų knygų sąraše. Manifesto tekstas ir dabar visiems laisvai prieinamas internete nemokamai. Ko Jūs siekiate dar kartą išleisdami komentarais papildytą „Mano kovą“?
Mes save (Miuncheno istorijos institutą, – aut. pastaba) laikome kaip bombų pašalinimo tarnybą. „Mano kova“ yra kaip senas surūdijęs artilerijos sviedinys, kuriam mes tiesiog išimame saugiklį ir jį nukenksminame. Kaip? Norime išleisti šį manifestą su nauja įžanga ir moksliniais komentarais, nes nauji papildymai panaikina knygos simbolinę vertę ir pateikia ją kaip istorinį dokumentą. Ir nieko daugiau.
Buvęs Berlyno Technologijų universiteto Antisemitistinių tyrimų centro vadovas Wolfgangas Benzas teigia, jog naujas leidimas tikrai nebūtinas, nes jis mato Hitlerio knygą nieko daugiau kaip asmeninį, neapykantos pilną tiradą be dėmesio vertų įžvalgų.
Aš visgi matau ir suvokiu „Mano kovą“ visiškai kitaip. Ši knyga – tai raktas, kuris padeda suvokti Hitlerio politiką. Knygoje jis vertina savo gyvenimą ir beskaitant suvoki, koks Hitleris buvo silpnas diktatorius.
Ar manote, jog vokiečiams po 67 metų, kuomet baigėsi karas, vis dar bus įdomu skaityti Jūsų pakomentuotą „Mano kova“ leidimą?
Mes siekiame sukelti intelektualių diskusijų judėjimą, todėl visuomenei ir nepateikiama dar vieno žalio „Mano kova“ leidimo. Mums rūpi žmonėms paaiškinti, iš kur kilo Hitlerio idėjos, kiek jose tiesos, kiek jo idėjos paveikė nacių ideologiją bei politiką. Pavyzdžiui, palyginome Hitlerio rasės teorijas su mokslininkų tyrinėjimais žmonių genetikos srityje.
Bavarijos valdžia „Mano kova“ leidimo teises turėjo nuo pat Antrojo pasaulinio karo, ir nors knyga oficialiai niekur nebuvo uždrausta leisti, Bavarija vis tiek niekam nedavė leidimo ją perleisti iš naujo. Nors kiekvienas, norintis paskaityti manifestą, jį lengvai gali susirasti internete ar nusipirkti sendaikčių parduotuvėse. Tad klausimas – kiek pavojinga ši knyga yra šių dienų visuomenei?
Neneigiu, kad dalis manifesto teiginių yra išties pavojingi dėl kliedesių apie antisemitizmą. Ten yra ir daug agitacijos prieš parlamentinę sistemą, monarchiją, viduriniąją klasę ir bažnyčią.
Ar faktas, kad ilgai buvo neduotos teisės iš naujo perleisti knygą „Mano kova“ Vokietijoje nesukėlė dar didesnio susidomėjimo ja?
Kaip teigė Wolfas Biermannas, mes labiau norime tų dalykų, kurie draudžiami.
Vienoje manifesto vietoje rašoma: „Šimtai tūkstančių Kolumbo kiaušinio pavyzdžių guli aplink mus; tačiau stebėtojai kaip Kolumbas yra labai reti“. Kaip tokia nesąmonė galėjo turėti tokį pasisekimą skaitytojų tarpe?
Hitleris buvo savamokslis ir ši knyga bei jos stilistika yra fundamentaliai ydinga, nuobodi, tuščia ir prasta. Bet nereikia nuvertinti Hitlerio intelekto, taip kaip nacionalinio socializmo istorija visuomet buvo nesusipratimų istorija. Būtent „Mano kovoje“ Hitleris atrado savo vizijas, kurias tik vėliau galutinai suvokė ir įvykdė. Pagaliau, ši knyga buvo labai svarbi pačiam autoriui, o ne knygos skaitytojams.
Nors mokyklos Hitleris nebaigė, manifeste jis mini ir Schopenhauerį ir Goethe. Tad kyla klausimas, ar jis knygą parašė vienas?
Nemanau, jog Hitleris turbūt vargu ar turėjo kokį asistentą ir manifestą spausdino pats. Hitleris taip pat daug skaitė, tačiau jo šaltiniai buvo padriki ir nepatikimi. Pas jį buvo keletas originalių minčių, kurias kombinavo su skaitytomis nuotrupomis.
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, „Mano kova“ jau buvo parduota 12 mln. tiražu. Tuo metu per vestuves sutuoktiniams „Mano kova“ būdavo atsiunčiama nemokamai. Tačiau kiek žmonių realiai šią knygą skaitė, ne vien turėjo savo knygų lentynose?
Šis klausimas iki šių dienų kelia dideles diskusijas. Senesnioji istorikų karta skeptiškai žiūri į šios knygos skaitomumą anuo metu, tačiau naujesni tyrimai parodo, jog žmonės ją dažnai skolindavosi iš bibliotekų ar pirkdavo per išpardavimus. Tačiau bent jau aš tuo netikiu. Bet koks asmuo, pradėjęs skaityti šią knygą, suvoks, kokia ji padrika ir sunkiai įveikiama. Paprastai skaitytojai sunkai įveikia daugiau nei 30 „Mano kova“ puslapių.
Nacių partijos lyderiai, kaip kad Alfredas Rosenbergas arba Josephas Goebbelsas labai didelio dėmesio savo rašytuose samprotavimuose į „Mano kovą“ nekreipė. Tad kodėl teigiama, jog knygą vaidino didelę rolę nacių partijoje?
Pačioje pradžioje pagrindiniai nacių partijos veikėjai turėjo skirtingas nacionalinio socializmo suvokimo ir įgyvendinimo idėjas. Pabaigoje visgi įsivyravo Hitlerio skelbtos mintys, ir „Mano kova“ puikiai jas parodo. Teisingai pasakė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Winstonas Churchilis, jog nuo pat pasirodymo, ši knyga turėjo būti atidžiai perskaityta ir išnagrinėta kovojant prieš nacius, nes joje buvo galima nuspėti Hitlerio veiksmus ir planus.
Nuo 1933 metų Mano kova buvo išversta ir į kitas kalbas. Kokį poveikį ji turėjo užsienyje?
Ribotą. Naciai netgi šiek tiek pakeitė užsienio leidimus. Pavyzdžiui, atakos prieš didžiuosius vokiečių priešus buvo sušvelnintos prancūziškame vertime.
Jūsų perleidžiamame ir papildytame „Mano kova“ leidime taip pat užsimenama, jog planuojate Mano kovą pristatyti ir mokiniams. Šis siekis iškart buvo užprotestuotas Bavarijos mokytojų asociacijos, kuri teigia, jog tai tas pats, kaip norint apsaugoti vaikus nuo alkoholio, jiems leidžiama gerti alkoholį.
Tai pagrindinis nacionalinio socializmo dokumentas, iš kurio gali pasimokyti, kokių nesąmonių ir melų naudojo Hitleris savo valdžioje. Tad nemanau, kad jį reikia ignoruoti.