Search Results for: "laimejo cempionata"
Čempionate iš viso dalyvaus 16 geriausių Europos futbolo rinktinių, kurios tarpusavyje sužais 31 rungtynes. Visas čempionato rungtynes tiesiogiai transliuos „Lietuvos televizija“.
Savaitgalį Paryžiuje vykusiame „FIBA Europe“ valdybos posėdyje nuspręsta, kad Lietuva kartu su Latvija 2012-ųjų vasarą rengs Europos jaunučių (iki 16 metų) ir jaunių (iki 18 metų) vaikinų čempionatus. Be to, Lietuvoje vyks ir pasaulio jaunių (iki 17 metų) vaikinų čempionatas.
16-mečių ir 18-mečių čempionatų pirmųjų etapų kovos vyks ir Lietuvoje, ir Latvijoje. 16-mečių finalinis etapas bus surengtas kaimynų šalyje, o 18-mečių – Lietuvoje.
LKF planavo su Latvijos krepšinio federacija rengti ne 16-mečių vaikinų, o 16-mečių merginų B diviziono čempionatą, tačiau palankiai susiklosčius aplinkybėms turnyrus pakeitė.
„Sprendimas priimtas pritariant „FIBA Europe“ ir nacionalinėms federacijoms, – pasakojo LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas. – Organizaciniu atžvilgiu mums vaikinų turnyras yra parankesnis dėl prekybos bilietais, televizijos transliacijų. Būsimi 16-mečiai šiemet laimėjo Olimpinį festivalį, Europos čempionate turėtų pretenduoti į medalius, todėl sutikome rengti šį turnyrą.“
LKF generalinis sekretorius pažymėjo, kad kitą vasarą mūsų šalis kunkuliuos krepšiniu, o trys jaunimo turnyrai leis panaudoti visas didžiąsias arenas.
„FIBA Europe“ visiškai pasitiki Lietuva, nes mūsų šalyje rengiami čempionatai kiekvieną kartą leidžia gerokai kilstelti kokybės kartelę visomis prasmėmis. Mūsų federacijos tikslas – padaryti Lietuvą pasauliniu krepšinio centru. Turime gilias tradicijas ir puikias programas: pradedant tarptautinėmis krepšinio trenerių magistro studijomis ir baigiant tarptautiniais turnyrais. Krepšinio turizmas Lietuvai duos daug naudos ne tik komunikacijos, bet ir finansiniu atžvilgiu. Turime nuostabias arenas, džiaugiamės, kad galime jas naudoti“, – tvirtino M. Balčiūnas.
Vienas LKF vadovų vylėsi, kad mūsų šalis kitą vasarą turės progą surengti ir ketvirtąjį tarptautinį turnyrą – Londono olimpinių žaidynių atrankos varžybas.
Vakar, po įspūdingos Portugalijos pergalės, paaiškėjo paskutinė komanda, patekusi į Europos futbolo čempionato dalyvių sąrašą.
Pagaliau paaiškėjo paskutinė komanda, 2012 m. besivaržysianti dėl Europos futbolo čempiono titulo. Dalyvių skaičius paaiškėjo po vakar įvykusių paskutinių atkrentamųjų varžybų.
Kvalifikacinės rungtynės prasidėjo dar 2010 metų rugpjūčio mėn. ir šį mėnesį buvo išrinktos paskutinės 4 komandos: Kroatija, Čekija, Airija ir Portugalija. Dėl paskutinių vietų varžėsi 8 šalių atstovai.
Šiandien Lietuvos bėgikė Eglė Balčiūnaitė Lietuvos atletikos uždarų patalpų čempionate, vykusiame Klaipėdoje, apgynė 800 metrų distancijos čempionės titulą. Sportininkė pelnė dar vieną pergalę, aplenkusi kitas dalyves ir atstumą įveikusi per 2 min. 5,75 sek. (2:05,75).
„Savo rezultatus vertinu gerai. Esu itin patenkinta, nes varžovių lygis stipriai kyla, tad labai džiaugiuosi galėdama rungtyniauti su mūsų šalies stipriausiomis bėgikėmis“, – teigia E. Balčiūnaitė.
Pasak bėgikės, penktadienį ir šeštadienį vykęs Lietuvos čempionatas – puiki repeticija prieš Europos čempionatą, vyksiantį jau po kelių savaičių Prancūzijos sostinėje. Sportininkė per artimiausias savaites intensyviai rengsis šioms varžyboms.
Vakar Klaipėdoje vykstančiame čempionate 22-ejų metų šiaulietė 400 metrų bėgime irgi finišavo pirmoji.
22 metų jaunoji sportininkė yra laikoma viena perspektyviausių šalies bėgikių visame pasaulyje. Šiaulietė jau ne kartą pagerino šalies rekordus 800 metrų ir 400 metrų bėgimo distancijose, ji užima 8–11 vietas tarptautiniuose lengvosios atletikos reitinguose.
800 metrų nuotolis visuomet buvo olimpinių žaidynių rungtis, į žaidynės buvo įtraukas 1928 metų vasaros olimpinėse žaidynėse, bet vėliau išbrauktas ir atnaujintas tik 1960 metų žaidynėse dėl moterų patirto išsekimo įveikiant distanciją.
26 komandos iš 16 pasaulio šalių susigrūmė dėl greičiausio trumposios žinutės (SMS) rašytojo titulo vakar Niujorke vykusiame „LG Mobile Worldcup” čempionate. Trečius metus organizuojamo čempionato finale nugalėjo ir 100 tūkst. JAV dolerių prizą laimėjo seserys iš Panamos – dvidešimtmetė Cristina ir penkiolikmetė Jennifer Sales Ancines.
„Čempionato finale dalyvavo stiprūs varžovai – geriausi savo šalių atstovai. Vis dar jaučiame didelį jaudulį nugalėję juos. Didžiausia dovana mums buvo galimybė atvykti į Niujorką, susirasti čia naujų draugų – čia patirti įspūdžiai išliks visam gyvenimui”, – sakė greičiausios pasaulyje SMS rašytojos titulą iškovojusi Cristina Sales Ancines.
Iš dviejų asmenų sudarytos komandos čempionate varžėsi dvejose kategorijose: mobiliųjų telefonų su „QWERTY” ir įprastine skaičių klaviatūra. Šiais metais finalo dalyviai atitinkamai naudojo telefonus „LG Town GT350” ir „LG Chocolate BL20”. Čempionato dalyviai buvo vertinami už rašymo greitį ir teksto tikslumą. Laimėtojų komandai atiteko pagrindinis 100 tūkst. JAV dolerių piniginis prizas. Antrą vietą užėmusi Pietų Korėjos komanda laimėjo 20 tūkst. JAV dolerių, trečioje vietoje likusiems Brazilijos atstovams atiteko 10 tūkst. JAV dolerių.
Čempionato dalyviai turėjo galimybę siekti Gineso rekordo ir, pagerinę greičiausiai telefonu su QWERTY klaviatūra surinktos žinutės laiką, laimėti papildomą 3 tūkst. JAV dolerių prizą. Prizą laimėjo ir į Gineso rekordų knygą pateko australas Cheong Kit Au, SMS žinutę surinkęs per 1 minutę ir 17 sekundžių. Jis 43 sekundėmis pagerino praėjusių metų portugalo Pedro Matiaso rezultatą, kuomet 264 angliškais rašmenimis SMS buvo parašyta per dvi minutes.
„Trečius metus vykstantis „LG Mobile Worldcup” tiek dalyviams, tiek organizatoriams palieka neišdildomas akimirkas ir prisiminimus. Šiais metais čempionate dalyvavo rekordinis kiekis šalių, tai įrodo, kad mūsų siekis skatinti mobiliąją kultūrą ir pažangias mobiliąsias technologijas tampa vis labiau populiarus”, – sakė Jong-seok Park, konkurso organizatorės „LG Electronics Mobile Communications Company” prezidentas ir vykdomasis direktorius.
Į Niujorke vykusį čempionato „LG Mobile Worldcup” finalą pateko po vieną komandą iš 16 pasaulio šalių. Čempionato atrankiniai etapai buvo surengti Argentinoje, Australijoje, Brazilijoje, Čilėje, Salvadore, Gvatemaloje, Hondūre, Indonezijoje, Pietų Korėjoje, Nikaragvoje, Panamoje, Portugalijoje, Pietų Afrikos respublikoje, Tailande ir JAV.
2008 metais pirmą kartą surengtas čempionatas tapo vienu populiariausių pasaulyje – per trejus metus konkurse dalyvavo daugiau kaip 13 milijonų žmonių.
Nenumaldomai artėja šokėjų čempionato finalas, kuriame susikaus itin stiprūs dalyviai, o vienas iš jų taps „Power dance“ nugalėtoju.
Frazė „Ir Kaune galima gyventi“ prieš penkerius metus tapo pašaipų ir audringų diskusijų objektu. Laikinoji sostinė, garsėjanti spalvinga tarpukario istorija ir gyvu kultūriniu gyvenimu, regis, šiandien yra vienas nepatraukliausiai piešiamų šalies miestų. Tą tarsi patvirtina vis gausėjantis socialinių reklamų kiekis Kaune – ar tai atspindi bandymus ugdyti aptirpusią kauniečių meilę savam kraštui?
Siaubingo atgarsio sulaukusių reklaminių plakatų, skelbusių, jog ir Kaune galima gyventi (vizualus pateikimas visiškai elementarus – tik tekstas baltame fone), buvo išsižadėta dar 2007 m., tačiau kalbos netyla iki šiol, kaip ir nauji bandymai iškabomis visaip atkreipti dėmesį į miesto teigiamas savybes. Nereikėtų daryti skubotų išvadų – Kaune apskritai padaugėjo socialinių reklamų, kalbančių apie ne tik miestiečiams, bet ir visai šaliai ar pasauliui aktualias problemas. Kauno miesto savivaldybė buvo paskelbusi, jog vien per 2010 m. komerciniuose stenduose leista skelbti 2958 reklamas, iš kurių 837 buvo socialinės. 2009 m. jų buvo kone perpus mažiau – 465.
Miesto problemas deramai atspindi vienas pavyzdys. Kylant į Parodos kalną galėjome pastebėti stendą, kuriame šalia skirtingų rasių atstovų rankų puikuojasi užrašas „Mes skiriamės tik spalva“. Nepakeistas šis užrašas stovėjo neilgai – netrukus kažkas nubraukė „tik“ ir užrašė „net“. Vėliau darsyk pataisyta į senąjį užrašą, tačiau jis buvo išdarkytas ir vėl užrašant „net“… Šiuo metu ten nebėra nei „tik“, nei „net“ – vietoj jų žiojėja gan iškalbinga išplėšta skylė.
Kaip tai vertinti? Akivaizdu, kad reklama pasiekė tik viena – atkreipė dėmesį ir įkvėpė savotišką ginčą, tačiau tikrai nepaskatino tolerancijos. Galima kalbėti apie kultūros stygių, tačiau kartu liūdina ir tai, kad reklama nepasiteisino. Kokios reklamos reikia Kaunui? Viena dažniausiai pasigirstančių kritikų ta, jog socialinėms problemoms skirti stendai mieste yra pernelyg tiesmuki, beveik rodantys nepagarbą gyventojams: „Kaunas yra gražus“, „Kaunieti, nepasiduok“. Socialinės reklamos sukelia įspūdį, lyg kauniečiai būtų visų skriaudžiami ir neapkenčiami, o tai, be abejo, tik dar labiau prislegia.
Atvirai brukama „plika“ pagrindinė mintis prilygsta rėkimui per garsiakalbį tiesiai į ausį. Socialinė reklama turi priversti žmogų galvoti, padėti jam pačiam rasti atsakymą, kodėl kažkas yra svarbu. Daugiau parodyti nei pasakyti. Antai, viena įdomesnių ir tuo pačiu labai paprastų socialinių reklamų, aptinkamų Kaune – veidrodis su užrašu „Ar matei (ne)normalų žmogų?“. Užuot atvirai ragindamas, toks stendas provokuojančiu pateikimu skatina susimąstyti arba bent sukelia susidomėjimą šios akcijos autoriais. Kažko panašiai subtilesnio ir kartu drąsaus reikėtų ir reklamuojant Kauną.
Vienintelės Lietuvoje socialinės reklamos agentūros „Nomoshiti“ direktorius Paulius Rymeikis priminė, kad socialinių reklamų gausėjimas siejamas su prastesne Kauno ekonomine padėtimi – čia apskritai komercinių reklamų užsakoma mažiau, todėl, kad stendai nebūtų tušti, jie užpildomi socialine reklama: „Ar tik nebus taip, kad jas pasidarė stendų savininkai, kad jiems nereiktų mokėti papildomų mokesčių už tuščius stendus? Jeigu tikslas yra užpildyti stendus, tos reklamos puikiai tai atlieka“, – samprotavo specialistas. Taigi, kokybės iš tokių reklamų tikėtis neverta.
P. Rymeikis tikina, kad Kauno reklamose trūksta pamatuotų teiginių. „Kai apie produktą sakai akivaizdžiai (arba stereotipiškai) netiesą, belieka tik juoktis, piktintis, tyčiotis. Jei nusprendei sakyti, jog Kaunas – geriausia vieta gyventi, teigiamos reakcijos nelauk“, – sakė jis, siūlydamas ieškoti ne tokių kategoriškų teiginių, iškelti reklamuojamo produkto tikras, o ne įsivaizduojamas savybes.
„Geros reklamos pavyzdžių apstu – pavyzdžiui, „Cannes Lions“ nugalėtojų duomenų bazėje. Tačiau svarbiausia yra žinojimas, ką nori pasakyti ir kodėl“, – sakė socialinės agentūros vadovas. Jo teigimu, Kaune konceptualių, sėkmingų reklamų buvo nedaug.
Metų pradžioje miestą vėl sudrebino socialinių reklamų antplūdis, šįsyk artėjančio Europos vyrų krepšinio čempionato proga. Reklamų serijoje stendai vaizdavo dvi nuotraukas – vieną 1939 m. (tuomet Lietuva laimėjo čempionatą), o kitą 2011 m., sulyginant laikinosios sostinės pasiekimus ir apeliuodami į sportines šių metų ambicijas. Kaunas nuo seno alsuoja krepšiniu, tad tai veikiausiai ne vieną įtikinusi reklama, sėkmingai priminusi vieną ryškiausių miesto talismanų – krepšinį ir pažadinusi teigiamas emocijas. Piktų liežuvių, plakusių apie keistai pasirinktą pirmąją datą – Antrojo pasaulinio karo pradžią – argumentacija silpna, kadangi čia tiesiog lyginami skirtingų laikotarpių krepšinio čempionatai, o ne politinės aplinkybės.
Verta paminėti ir prieš keletą metų daugelį nustebinusią reklamą, kurioje Kauno įžymios vietos – Soboras, Pažaislio vienuolynas, Vytauto Didžiojo paminklas – vaizduojamos garsiausių pasaulio vietovių fone. Šūkis skelbė: „Kaunas. Tai mano miestas – nesvarbu, kur būčiau“. Prieštaringai vertinta reklama girta už šiuolaikiškumą ir kitoniškumą. Kita vertus, pamatęs tokią reklamą kur nors Panevėžyje (o šie stendai išties išbarstyti visoje Lietuvoje), dažnas gūžtels pečiais arba net išdarkys ją – ir ar verta stebėtis? Jei taip siekiama kažkaip prisivilioti į kitus miestus išsikrausčiusius kauniečius, sėkmės tikėtis naivu. Jei tai tiesiog Kauno reklama kitiems miestams – nori nenori atsiras besipiktinančių laikinosios sostinės „išsišokimu“, kils minčių apie neįveiktus šio miesto kompleksus.
Kaunas – antras pagal dydį šalies miestas, dažnai vadinamas Lietuvos širdimi. Ne vienam tai gimtasis ir labai gerbiamas kraštas. Tačiau daugybė socialinių reklamų jam dažniau pakenkia nei pasitarnauja, sukeldamos mintis, kurios visiškai priešingos brukamoms. Tai nereiškia, kad kauniečiai skuba kraustytis iš savo miesto ir jame viskas negerai – greičiau tai, kad socialinės reklamos čia per dažnai nepataiko į dešimtuką. Gali būti, jog teks imtis rimtesnių priemonių nei socialinės reklamos, siekiant pakeisti sustabarėjusius stereotipus apie Kauną.
Tekstas: Martyno Gedvilos
Nuotraukos: Gyčio Mikėno
Panevėžyje Lietuvos orientavimosi sporto čempionate sprinto varžybose per 600 bėgikų miestelėnams sukūrė tikrą sporto šventę. Po penkerių metų pertraukos ant aukščiausio podiumo laiptelio lipo „Igtisos“ klubo atstovas Vilius Aleliūnas, o pirmą kartą aukso medalį greitoje sprinto distancijoje laimėjo jo sužadėtinė Vesta Ambrazaitė iš Šiaulių „Sako“.
Esame girdėję apie įvairius krepšininkų prietarus. Na kad ir nesiskusti prieš svarbias dvikovas. Jei Lietuva keliaus iki finalo, tuomet tikėtina išvysti Paulių Jankūną su visą Lietuvą sužavėjusiais ūsais.
Lietuvos kiokušin karatė rinktinės treneris, trečiojo dano meistras Ričardas Poška, kad dabartinės kovotojų kartos lietuviai dar tik pakeliui į aukščiausiąją viršūnę. Ir tai, jo manymu, gerai, nes dar yra, ko siekti.