Search Results for: "maistas maisto gaminimas"
Lietuvių mitybos įpročiai vis dar atsilieka nuo pasaulinių tendencijų, tačiau specialistai pripažįsta, kad ir čia jau prigyja svetur paplitusios gastronominės mados – žmonės darosi drąsesni ir išrankesni, norima kokybiškų ir natūralių produktų.
Mėgstantiems nepriekaištingą maistą ir profesionalų kiną festivalis „Kino pavasaris“ pristatė programą „Kulinariniai filmai“. Programos partneris „Santa Maria“ kviečia žiūrovą mėgautis keturiomis skaniomis juostomis. Maisto gaminimo virtuozai festivalio lankytoją lydės po įvairiausių šalių virtuves – nuo Prancūzijos iki Indijos.
Mada egzistuoja visur, net ir restoranų ir maisto gaminimo namuose pasaulyje, kuriame per paskutinį dešimtmetį įvyko išties daug pokyčių. Ir ne visi pasikeitimai greitai ateis į mūsų šalies gyventojų širdis bei skrandžius, nes bent jau mes, lietuvaičiai, vis dar esame pakankamai konservatyvūs. Tačiau visgi, kodėl neįsileidus burokėlių, grikių ir netradicinių sprendimų tiek restorano, tiek savo virtuvėje?
Ką reiškia virtuvės skaidrumas, kokie yra naujosios prabangos atributai, kuo šiandien paremtas statusas, kaip pasikeitė vaišių etiketas, su kokiais iššūkiais susidurs ateities virtuvė ir t.t.? Į visus šiuo klausimus antradienio vakarą „Kulinarijos studijos“ virtuvėje kartu su “Electrolux atstovais atsakė šefai Darius Dabrovolskas ir Donatas Dabrovolskas.
Valgyk tai, kas auga aplink
Kaip paaiškėjo po “Electrolux” apklausos, kurios metu apklausti 285 garsiausi pasaulio virtuvės šefai bei kulinarijos kritikai, svarbiausia tendencija restoranų pasaulyje yra lokališkumas. Anne-Sophie Pic, šių metų geriausios pasaulio šefės (moters) apdovanojimo laimėtoja, teigia, kad reikia priartėti prie gamtos ir netransformuoti produktų skonio ar nesistengti jo pakeisti.
Taip pat pamažu pradeda vyrauti požiūris, kad naujoji prabanga – pagaminti patiekalą ne iš kuo brangesnių, bet iš kuo paprastesnių produktų. Kaip teigia restoranų žinovai – naujoji prabanga yra šviežumas ir natūralumas. Tad jei pietums užsisakysite burokėlių desertą su sūriu – tikrai būsite suprastas teisingai, nes šie produktai randami Lietuvoje ir tikrai nėra tik kaimiečių vartojami. Taip, taip, burokėliai pamažu grįžta į madą, nes tai išties skani ir įvairiuose patiekaluose vartojama daržovė.
Darius Dabrovolskas ir Donatas Dabrovolskas dar kartą pabrėžė, kad pats laikas iš naujo atrasti kai kuriuos produktus. “Lietuviškas kuskusas – sorų kruopos, o grikiai, išties kokybiškas maistas, kodėl jis vis dar asocijuosi su mokyklos valgyklomis. Jau nekalbant apie valgomuosius runkelius…”, – retoriškai pasakojo virėjai.
Etiketas
Pamažu keičiasi ir pats valgymo ir maisto gaminimo etiketas. Jei seniau pakviestas į svečius jau rasdavai ant stalo garuojančius patiekalus, tai dabar laikai keičiasi: visiški normalu, kad atėjus vakarienė dar bus neparuošta ir ją teks gaminti kartu. O jei prieš pradedant gaminti nežinomas receptas – nereiktų vakaro šeimininkų kaltinti užmaršumu, nes receptą galima sukurti bendromis jėgomis, taip skatinant tarpusavio bendravimą. Nes beveik 60 proc. Europiečių maisto gaminimas – socialinis procesas, tad kitą kartą prieš eidami vakarienės nepamirškite paklausti, ar nereikia atsinešti papildomo peilio.
Praktiškumas prieš grožį
Dar vienas labai svarbus maisto gaminimo aspektas – aplinka ir įrankiai. Jei seniau, pripažinkime, mums buvo svarbiausia turėti gražią virtuvę, dabar pamažu atsigręžiama į praktiškumą: aštrūs ir tik labai aštrūs peiliai, funkcionalus virtuvės baldų išdėstymas, gera viryklė ir šaldytuvas.
Maistas atvirai
Kita labai svarbi tendencija – atviros erdvės, t.y., restoranuose virtuvės atviros, klientai gali matyti, kaip gaminami patiekalai. Kai kada net atsiranda prašymų staliuką rezervuoti ne prie lango, o prie virtuvės. Lietuvoje galima rasti keletą tokio tipo restoranų, neskaitant rytietiškų virtuvių, kuriose atviras maisto gaminimas yra norma ir tradicija.
Tiek trumpai apie naujausias maisto gaminimo tendencijas. Skanaus vakaro.
Pirmiausia, nebūsime kuklūs ir pasveiksime Laikas.lt žurnalą su vienerių metų gimtadieniu. Beveik prieš metus, spalio 13 dieną, išėjo pirmasis numeris. Ta proga skaitytojams dovanojame skanias vaišes – numerį apie maistą. Ir ne tik todėl, kad gimtadienis, bet ir dėl spalio, kuris daugeliui asocijuojasi su neseniai į rūsius nuneštomis uogienėmis, raugintais agurkais, su džiovintais baravykais ar gurmaniška vakariene, kuriai, trumpėjant ir šalant dienoms, lieka vis daugiau laiko.
Tikimės, kad ir Jus įkvėps mūsų kalbinti ir dėl maisto pamišę „Tasty life“ vaikinai. Pagrindinis šefas Reinaldas pripažįsta, kad gaminti jį išmokė močiutė ir teigia, kad skonis yra įgimtas dalykas. Jie nesivadovauja receptais, o pagrindinis kūrybos moto – improvizacija. Tad nesitikėkite, kad atėję pietų į „Tasty life“ rasite valgiaraštį.
Kitas netradinis maisto kultūros atstovas – Aidas Mačiulis, atstovaujantis vegetarizmu pagrįstai Vedų virtuvei. Daugumai žodis krišnos asocijuojasi su gatvėse dažnai matomais šokančiais ir dainuojančiais šio tikėjimo atstovais, tačiau jų maisto kultūra – išties sveika, o mėsos nevalgymas traktuojamas paprastai: mūsų organizme neužsilaiko pūvanti nesuvirškinta mėsa, kuri nuodija organizmą.
Tačiau gurmaniškos pamokos ir virtuvės slepia tamsiąsias puses: vis daugiau maisto gauname iš šalių, kuriose ir taip jaučiamas didžiulis vandens stygius. Tai reiškia, kad maisto išmetimas lauk daro milžinišką, tačiau užslėptą žalą visame pasaulyje esantiems geriamojo vandens išteklių klodams. Žinome, negąsdiname Jūsų vandens stygiumi, tačiau susimąstyti tikrai verta.
Taip pat pakalbinome kulinarines knygas išleidusias garsias asmenybes ir paklausėme: maisto gaminimas ir knygų leidimas – iš mados kilęs asmeninis pomėgis? Kodėl žmonės perka tokias knygas? Kad būtų kur akis paganyti – daugumos mėgstami stiliaus perliukai iš rudeniško Vilniaus gatvių. Sutikti stilingi praeiviai papasakojo, kur jie pietauja ir už kiek. O spalio muzikinis fonas – iš daržovių padarytais instrumentais grojantys „The Vegetable Orchestra“.
Vyr. redaktorė: Rasa Barčaitė
Redaktorė: Dovilė Raustytė
Numerį ruošė: Goda Raibytė, Nerijus Drochneris, Dovilė Raustytė, Lina Sabaitytė, Mindaugas Peleckis, Ieva Varkojytė
Kalbos redaktorė: Aušra Trasauskaitė
Dizaineris: Vykintas Characiejus
Viršelio nuotrauka:
Idėja – Laikas.lt,
Fotografas: M.Janušaitis
Modeliai: Rugilė ir Markas
Norėtumėte savo šeimos narius ar draugus pradžiuginti paties pagamintu patiekalu? O gal nusprendėte keisti gyvenimo įpročius ir pradėti sveikai maitintis, tačiau maisto gaminimas jums atrodo mistika? Štai ką reikėtų žinoti visiems, norintiems išmokti gaminti.
Biuras ir kompiuteris – tai įprasta daugumos šiuolaikinių žmonių darbo aplinka. Net jei esate kūrybinės specialybės atstovas, tikėtina, kad vis tiek didžiąją dalį laiko praleidžiate prie kompiuterio. Dar daugiau, kompiuteris tapo pagrindiniu ne tik darbo, bet ir pramogų įrankiu, todėl dalis žmonių prie jo praleidžia kone ištisą dieną. Tuo tarpu mokslininkai ir sveikatos specialistai jau senokai skambina pavojaus varpais – ilgas sėdėjimas ne ką mažiau pavojingas sveikatai nei rūkymas ir jis ne tik augina papildomus kilogramus, bet ir trumpina gyvenimo trukmę.
Pirkinių krepšelyje guli šviežia žuvis, brokoliai, morkos, paprikos ir smidrai. Vakarienė suplanuota – kepta maistinga žuvis su virtomis, o paskui švelniai apskrudintomis daržovėmis. Prieš akis jau matote vaizdą, mintyse jaučiate skonį. O kiek maistingų medžiagų pavyks išsaugoti kepant tefloninėje keptuvėje ir užpilant, pavyzdžiui, saulėgražų aliejumi, nesusimąstote.
Kažkada buvęs tik amerikiečių skiriamuoju ženklu, mėsainis „išaugo“ greito maisto restoranų meniu rėmus ir, paplitęs visame pasaulyje, tapo atskiru, netgi gurmanų mėgstamu, patiekalu. Mėsainių bumas neaplenkė ir Lietuvos, tad dabar daugumoje restoranų galima paragauti įvairių norimų šio patiekalo variantų, kai skiriasi ir mėsos apdorojimo būdas, ir kaina. Tačiau kartais norisi pasigaminti savo mėgstamą mėsainį namuose, kad jame būtų visi mėgstami ingredientai. Jais mėgautis patiems ir pavaišinti savo artimuosius gali bet kuris pradedantis kepėjas, tačiau svarbu išvengti klaidų, kurios gali ne tik pakenkti tobulam patiekalo skoniui, bet ir visiškai jį sugadinti.
Augantis restoranų Lietuvoje skaičius ir didėjantis gyventojų poreikis specializuotiems restoranams ir išskirtiniam maistui tik parodo, jog ši rinka – gyva ir reikalinga. Skonį išlavinę gurmanai linkę rinktis profesionalių virėjų ruoštus šedevrus. Mintimis apie maisto kultūrą Lietuvoje ir jaunosios virėjų kartos bruožus dalijasi virtuvės šefas Liutauras Čeprackas, kuris jau balandžio pabaigoje teisėjaus jaunųjų virėjų konkurse „San Pellegrino Young Chef 2016“.
Vieno didžiausių Lietuvos prekybos centrų atlikta apklausa parodė, kad 49 proc. tautiečių į savo mitybą įtraukia grūdinius produktus ir pusryčiams dažnai renkasi košes (27,3 proc.). Dietologai taip pat rekomenduoja košes valgyti ryte, nes jose esantys lėtai įsisavinami angliavandeniai ilgai palaiko reikiamą gliukozės kiekį kraujyje ir išsaugo darbingumą. Viena iš populiariausių rytinių košių – manų košė. Išnagrinėjus užsienio literatūrą, apie manų kruopas galima sužinoti daug naujų netikėtų faktų. Turbūt retas iš mūsų žino, iš kur atsirado manų kruopos, kas pirmieji pradėjo jas naudoti? Taip pat, kad manų kruopose gausu vitaminų, mineralų ir jos turi gydomųjų savybių.