Search Results for: "meska"
Lapkričio 5 dieną, Vilniuje rusų dramos teatre planuojama pristatyti retai Lietuvos scenose skambanti anglų kompozitoriaus Williamo Waltono opera „Meška“, parašyta pagal žymaus rusų dramaturgo Antono Čechovo to paties pavadinimo humoreską.
Agnės Sabulytės ir Jono Sakalausko kūrybinis tendemas, publikai žinomas iš anksčiau sukurtų ir apdovanotų darbų mono spektaklio-operos „Izadora“, haiku operos „Sniegas“, muzikinio spektaklio „Džiokeris“, šokio operos „Dykra“ ir kt., žiūrovų teismui pristato klasikinę anglų kompozitoriaus operą, taip plėsdami savo kūrybos ribas.
Kūrybinė komanda į šį operos pastatymą ypatingai kviečia rusų mokyklų moksleivius, skatindama juos per subtilaus rusų humoro klasiko A.Čechovo garsiąją humoreską, kuri įeina į privalomųjų skaitinių sąrašą, susipažinti su operos žanru. Nuotaikinga fabula, graži muzika, išgrynintos formos, ekstravagantiški kostiumai ir subtilus humoras, – tokiais raktiniais žodžiais būtų galima trumpai apibūdinti operą „Meška“. Tai neilgas, valandos trukmės, puikiai tinkantis pirmiesiems operos žanro prisijaukinimams, spektaklis.
Pagrindinius vaidmenis operoje „Meška“ kuria visiems pažįstamas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas – bosas Egidijus Dauskurdis ir jaunieji operos dainininkai – mecosopranas Agnė Sabulytė ir baritonas Jonas Sakalauskas. Operos režisierius Nerijus Petrokas, originalių kostiumą autorė „Mados infekcijos“ kūrybos vadovė, dizainerė Sandra Straukaitė, scenografai – kūrybinis architektų tendemas, su kiekvienu savo darbu vis mažiau abejingų paliekantys, Sigita Šimkūnaitė ir Arūnas Pašlaitis.
A.Čechovo „Meška“ kalba apie nesenstančius ir turbūt visada išliksiančius aktualiais meilės ir pinigų klausymus. Pjesės veiksmas vystosi aplink našlę Jeleną Ivanovną Popovą (atlikėja – Agnė Sabulytė), gedinčią savo mirusio vyro, kuris paliko jai neatiduotas skolas. Skolų išieškojimas pasibaigia komiškai, dar kartą patvirtinant visiems gerai žinomą tiesą, jog nuo meilės iki neapykantos, ir atvirkščiai, – vienas žingsnis.
Kokybišką arbatą galima atskirti pagal stiprumą, spalvą, skonį, aromatą ir plutelę, užsidedančią ant paviršiaus, kai užpilate žoleles. Kuo kokybiškesnė žaliava, tuo daugiau „plutelės“ plaukios paviršiuje.
Geriausia laikyti arbatą užpylus 4–5 minutes, ne daugiau.
Kiekvienas iš mūsų (nesvarbu, patinka mums tai, ar ne) gimsta po kuriuo nors iš 12 Zodiako ženklų, ir jis, kaip teigiama, visą gyvenimą daro mums stipresnę ar silpnesnę įtaką, paliesdamas pačias įvairiausias gyvenimo sritis. Sveikata ir arbatos gėrimas – ne išimtis.
Baltieji riteriai, anot psichologių Mary Lamia ir Marilyn Krieger, yra tokie žmonės, kurie jaučia nuolatinę pareigą padėti kitiems, juos išgelbėti iš nemalonių situacijų. Tačiau šis siekis toli gražu ne visada būna altruistinis.
Liūdesį melancholiją gali nuvyti… žuvis. Bet ne kažkokia peršaldyta jūros lydeka, o žinoma, tos žuvų rūšys, kuriose gausu riebiųjų Omega-3 rūgščių. Šios rūgštys dalyvauja hormonų apykaitoje, padeda palaikyti emocinį atsparumą ir pasipriešinti depresijai.
Savaitgalio kaimyninės Lenkijos sostinėje gali ir nepakakti. Net ir tuo atveju, jei užsimanysite pasivaikščioti tik po senamiestį ir atsipūsti miesto parkuose bei skveruose.
Pristatome tik dalį to, kur jums siūlo apsilankyti Varšuvos turizmo biuras.
Šviečiančių ir muzikuojančių fontanų parkas (Multimedialny Park Fontann)
Pilies pašonėje, netoli senamiesčio, fontanas įkurtas tik šiemet, tačiau savo grožiu prilygsta garsiausiems pasaulio fontanams Barselonoje (Ispanija), Las Vegase (JAV) ir Osakoje (Japonija).
Pro 367 kiaurymes fontanas per 1 minutę iššauna 30 tūkstančių litrų vandens ir yra apšviestas 300 LED reflektorių. Šviesos lazerių spektaklius čia lydi klaiskinė ir pop muzika. Tarp jų – ir Frederiko Šopeno bei Lady Gaga kūriniai.
Dviejų parko fontanų „Vandens – šviesos – muzikos“ šou galite išvysti kiekvieną penktadienį ir šeštadienį šiltuoju metų periodu. Gegužės ir rugsėjo mėnesiais šou prasideda 21.00 val., o birželį, liepą ir rugpjūtį – 21.30 val.
Varšuvos Praga (Warszawska Praga)
Istorinė Varšuvos širdis – Praga – garsėja menu. 2006-aisiais šioje miesto dalyje išdygo amžinai grosianti tautiškos muzikos grupė. Penketas muzikantų miestelėnams ir turistams primena apie neatsiejamą miesto kiemelių komponentą – muziką. Prie paminklo esantys suoliukai tiesiog „prašosi“ prisėsti.
ageidaujate kokio seniai girdėto gabalo? O gal tarpukario muzikos? Bus! Tereikia iš vietinę SIM kortelę naudojančio mobiliojo telefono numeriu 7141 išsiųsti žinutę su tekstu KAPELA ir pageidaujamo kūrinio numeriu. Visas jų šimpukas išvardintas ant būgno.
Ir tai dar ne viskas Pragoje. Pramoniniai pastatai čia virto meno studijomis, teatrais ar pramogų klubais. Ząbkowska ir Lapkričio 11-osios (11 Listopada) gatvės džiugina ir dabar – net ir po pasaulinių karų joje išsaugotas praeities autentiškumas.
Frederiko Šopeno keliais (Miejsca związane z Fryderykiem Chopinem)
Lenkų pianistas ir kompozitorius yra bene garsiausias Varšuvos gyventojas. Šiame mieste jis praleido pirmuosius 20 savo gyvenimo metų. Per šį laikotarpį Fryderyk Franciszek Chopin studijavo muziką ir net spėjo išgarsėti.
Eidami Lenkijos sostinės gatvėmis pamatysite ne vieną pastatą, kuriame jis lankėsi ar buvo apsistojęs. Jei tingite bastytis, keliaukite tiesiai į muziejų, esantį Ostrogskių rūmuose (pałac Zamoyskich, Okólnik g. 1).
50 kilometrų į vakarus nuo sostinės yra F. Šopeno gimtinė – Żelazowa Wola kaimelis, kurioje jis praleido vos kelis mėnesius. Čia taip pat veikia muziejus (Dom Urodzenia Fryderyka Chopina, Żelazowa Wola 15).
Senamiestis (Stare Miasto)
Pasivaikščiojimas senamiesčio gatvelėmis leis jums pailsėti nuo miesto centro šurmulio. Siauri skersgatviai ir jaukių kavinių apsuptos aikštės leis pasinerti į amžių istoriją. Vasarą ir senamiestyje ir naujamiestyje nuolat girdisi muzika, vyksta teatro spektaklių pasirodymai, po atviru dangumi veikia meno galerijos.
Nepamirškite apsilankyti ar bent praeiti Karalių rūmų, Zigmanto Vazos kolonos, Sapiegų rūmų, Pacų rūmų, Graikų ortodoksų bažnyčios, Šv. Jono Krikštytojo Katedros, Račinskių rūmų, Šv. Martino, Jėzuitų, Šv. Dvasios, Šv. Mergelės Marijos apsireiškimo, Šv. Pranciškaus Asyžiečio, Šv. Kazimiero, Šv. Inocento bažnyčių, Kanauninkų skvero, Senosios ir Naujojo miesto turgaus aikščių, paminklo Varšuvos simboliui Undinei, Istorijos muziejaus, paminklo Varšuvos sukilimui, Keturių vėjų rūmų, gynybinės sienos ir Barbakano, Aukščiausiojo teismo pastato, Krasinskių, Muodzejovskių, Branickių rūmų, Colegium Nobilium, Varšuvos arkyviskupijos namų, Krokuvos vyskupijos rūmų, 1794 m. Kosciuškos sukilimo herojaus Jano Kilińskio paminklo, Nobelio premijos laureatės Marijos Sklodovskos-Kiuri muziejaus, Mažojo kareivėlio statulos.
Taip pat atodangos buvusiame viduramžių laikų sąvartyne Góra Gnojna, kuriame dabar veikia skulptūrų parkas. Pasivaikščiojimas akmeniniais senamiesčio laiptais taip pat išliks atmintyje.
Vandens rūmai ir karališkasis parkas (Zespół pałacowo-ogrodowy Łazienki Królewskie)
Nuostabus parko ir rūmų kompleksas įvardijamas kaip vienas gražiausių Europoje. Pastatytus 17 amžiuje rūmus supa unikalus kraštovaizdis. Šis architektūros paminklas iškilo Abiejų Tautų Respublikos karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio – paskutinio bendros Lenkijos ir Lietuvos valstybės valdovo – dėka. Tuo metu rūmai tarnavo kaip vasaros rezidencija ir garsėjo kaip ketvirtadienio vakarienių vieta.
Povonzkų kapinės (Cmentarz Powązkowski)
Varšuvos senamiesčio Volios (Wola) rajone esančios kapinės užima 43 ha. Palyginkite su Vatikano miestu – 44 ha. Kapinėse laidota nuo 1792 metų. Čia ilsisi daugybė garsių asmenų, o jų paminklai – unikalūs mažosios architektūros šedevrai.
Vilanovo rūmai ir parkas (Zespół pałacowo-parkowy w Wilanowie)
Tuometinis Varšuvos priemiestis Vilanovas buvo Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Jono III Sobieskio ir Augusto II bei aristokratijos vasaros rezidencija. Tai puikus Europos baroko pavyzdys. Rūmus supaitališko baroko stiliaus sodas ir angliško stiliaus parkas. Šiuo metu Vilanovas tarnauja kaip svarbių kultūros renginių ir koncertų vieta. Buvusiose arklidėse veikia Plakatų muziejus.
Kultūros ir mokslo rūmai (Pałac Kultury i Nauki)
pastatas iškilęs 1955 metais kaip „tarybinių žmonių dovana“. Tai socialistinio realizmo architektūros pavyzdys ir iki šiol aukščiausias pastatas Lenkijoje. Rūmuose įsikūrę teatrai, muziejai, kino ir koncertų salė. Iš 31-ojo pastato aukšto atsiveria nuostabi Lenkijos sostinės panorama.
Varšuvos sukilimo muziejus (Muzeum Powstania Warszawskiego)
Minint 60-ąsias Varšuvos sukilimo metines ir visiems kovojusiems ir žuvusiems už šalies nepriklausomybę atminti, 2004 m. atidarytas šiuos įvykius įamžinęs muziejus. Lankytojus buvusiame tramvajaus elektros stoties patalpose įrengti interaktyvūs ekranai, rodoma vaizdo ir grafinė medžiaga.
Nacionalinis muziejus (Muzeum Narodowe)
Šiame muziejuje sukaupta turtinga eksponatų kolekcija – nuo antikos iki moderniųjų laikų. Pastatas iškilo tarpukario laikotarpiu. Antrojo Pasaulinio karo metais čia slapta saugoti Karališkosios pilies lobiai. Šiuo metu muziejuje lankytojams pristatomos ne tik nuolatinės, bet ir kilnojamos parodos iš viso pasaulio. Muziejaus kieme pristatoma Lenkijos kariuomenės muziejaus paroda.
Koperniko mokslo centras (Centrum Nauki Kopernik)
Tai bene naujausias pramogų centras Varšuvoje, duris atvėręs vos praėjusių metų lapkritį. Centro misija – kelti lankytojų žingeidumą, padėti geriau pažinti pasaulį. Čia galima atlikti įvairius bandymus ir pagaliau suprasti, dėl kokių priežasčių kyla vienas ar kitas gamtos reiškinys. Lankytojų čia laukia šimtai atrakcijų, tarp kurių poemų kūrimo mašina, žemės drebėjimo simuliatorius, viesulas ir skraidantis kilimas. Mokslo centras įsikūręs Wybrzeże Kościuszkowskie g. 20.
Varšuvos zoologijos sodas (Warszawski Ogród Zoologiczny)
Įkurtas dar tarpukariu, 1928 metais. Dabar sode gyvena keli tūkstančiai gyvūnų. Norint pamatyti rudąsias meškas meškas, net nebūtina užsukti į patį Zoologijos sodą. Jis įkurdintos gerai praeiviams matomoje vietoje šalia Solidarumo alėjos. Zoologijos sodas yra Ratuszowa g. 1/3.
Varšuvos universiteto biblioteka (Biblioteka Uniwersytetu Warszawskiego)
Pastato fasadas kiek primena atverstą knygą ir yra vienas iš įdomiausių šiuolaikinės architektūros sprendimų Lenkijos sostinėje. Po ant pastato stogo įrengtą sodą galima pasivaikščioti bet kuriam.
Sunku išsirinkti?
Visada padės Varšuvos turizmo biuras, turintis specialių pasiūlymų vaikams, parkų ir gėlynų mylėtojams, norintiems pakeliauti Frederiko Šopeno maršrutu. Čia taip pat rasite įvairiausių renginių tvarkaraštį.
2016 metais Varšuva taps Europos kultūros sostine.
Parengė Nerijus Drochneris
Nuotraukos: WarsawTour.pl
Debiutinis A. Blaževičiaus filmas „Šventasis“ – prestižiniuose Varšuvos ir Busano kino festivaliuose
Vieno perspektyviausių jaunosios kartos režisieriaus Andriaus Blaževičiaus vardas kino pasaulyje įsitvirtino 2011 m. Tuomet jo debiutinis trumpametražis filmas „Dešimt priežasčių“ pelnė pagrindinį prizą festivalio „Scanorama“ konkursinėje programoje „Jauna Lietuva trumpai“, o kitąmet buvo apdovanotas „Sidabrine gerve“ kaip geriausias trumpametražis vaidybinis filmas. Už pagrindinį vaidmenį šiame trumpuke „Sidabrine gerve“ įvertintas ir Marius Repšys. Vidutinio gyventojų sluoksnio problemas su šiuo aktoriumi priešakyje A. Blaževičius narplioja ir savo pirmajame pilnametražiame filme „Šventasis“ („The Saint“). Nors šios dramos premjera Lietuvoje įvyks tik 2017 m. rudenį, šiemet ją į savo konkursines programas suskubo įtraukti didieji Varšuvos ir Busano kino festivaliai.
Didžiausio TV3 muzikinio projekto „X Faktorius“ nugalėtoja Monika Pundziūtė pirmą kartą koncertavo savo gerbėjams ne projekto scenoje. Mergina surengė du koncertus populiariuose naktiniuose klubuose Šiauliuose ir Klaipėdoje. Pasiklausyti trečiojo sezono „X Faktoriaus“ nugalėtojos susirinko pilnos salės.
Ką pagalvojate išgirdę „pirmasis pasaulyje išmanusis telefonas su 4 GB atmintimi“? Net ir nesigaudantys GB skaičiuje pasakytų, kad jis turėtų būti kiek brangesnis nei rinkoje jau esantys flagmanai. Vis dėlto „Asus“ įrodytų, kad klystate.
Dainininkas Saulius Prūsaitis pristato naują dainą „Pasaka be galo“ ir stilingą vintažinį jos vaizdo klipą.