Lapkričio 5 dieną, Vilniuje rusų dramos teatre planuojama pristatyti retai Lietuvos scenose skambanti anglų kompozitoriaus Williamo Waltono opera „Meška“, parašyta pagal žymaus rusų dramaturgo Antono Čechovo to paties pavadinimo humoreską.
Agnės Sabulytės ir Jono Sakalausko kūrybinis tendemas, publikai žinomas iš anksčiau sukurtų ir apdovanotų darbų mono spektaklio-operos „Izadora“, haiku operos „Sniegas“, muzikinio spektaklio „Džiokeris“, šokio operos „Dykra“ ir kt., žiūrovų teismui pristato klasikinę anglų kompozitoriaus operą, taip plėsdami savo kūrybos ribas.
Kūrybinė komanda į šį operos pastatymą ypatingai kviečia rusų mokyklų moksleivius, skatindama juos per subtilaus rusų humoro klasiko A.Čechovo garsiąją humoreską, kuri įeina į privalomųjų skaitinių sąrašą, susipažinti su operos žanru. Nuotaikinga fabula, graži muzika, išgrynintos formos, ekstravagantiški kostiumai ir subtilus humoras, – tokiais raktiniais žodžiais būtų galima trumpai apibūdinti operą „Meška“. Tai neilgas, valandos trukmės, puikiai tinkantis pirmiesiems operos žanro prisijaukinimams, spektaklis.
Pagrindinius vaidmenis operoje „Meška“ kuria visiems pažįstamas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas – bosas Egidijus Dauskurdis ir jaunieji operos dainininkai – mecosopranas Agnė Sabulytė ir baritonas Jonas Sakalauskas. Operos režisierius Nerijus Petrokas, originalių kostiumą autorė „Mados infekcijos“ kūrybos vadovė, dizainerė Sandra Straukaitė, scenografai – kūrybinis architektų tendemas, su kiekvienu savo darbu vis mažiau abejingų paliekantys, Sigita Šimkūnaitė ir Arūnas Pašlaitis.
A.Čechovo „Meška“ kalba apie nesenstančius ir turbūt visada išliksiančius aktualiais meilės ir pinigų klausymus. Pjesės veiksmas vystosi aplink našlę Jeleną Ivanovną Popovą (atlikėja – Agnė Sabulytė), gedinčią savo mirusio vyro, kuris paliko jai neatiduotas skolas. Skolų išieškojimas pasibaigia komiškai, dar kartą patvirtinant visiems gerai žinomą tiesą, jog nuo meilės iki neapykantos, ir atvirkščiai, – vienas žingsnis.