Search Results for: "mokesčių inspekcija"
Studentai aiškino nežinoję, kad parduodant alkoholinius gėrimus reikia ne tik registruoti veiklą, bet ir turėti licenciją bei kasos aparatą. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI) specialistai kartu su Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotojais apsilankę vienose aukštajai mokyklai priklausančiose patalpose studentų surengtoje diskotekoje išsiaiškino, jog bilietų į renginį ir alkoholinių gėrimų prekyba jame buvo vykdomi nelegaliai.
Rinkimų kampanijas pradėjusios politinės partijos ir pavieniai kandidatai turėtų atkreipti dėmesį ir į mokesčių voratinklius, kuriuose įvelti kūrybos žmonės, ragina atlikėjų ir fonogramų gamintojų asociacijos AGATA direktorė Agnė Masalskytė.
Atlikus daugiašalį patikrinimą atskleistos mokesčių vengimo bei slėpimo schemos, kuriomis naudojosi ultralengvųjų lėktuvų gamintoja Vokietijoje bei jos produkciją perpardavinėjusios įmonės Europoje, tarp jų, ir Lietuvoje.
2011 m. vasario 10 d., Kaunas. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija (toliau – Kauno AVMI) informuoja, kad atlikus daugiašalį patikrinimą buvo atskleistos mokesčių vengimo ir slėpimo schemos. Jose dalyvavo ir viena Kauno viešoji įstaiga: prisidengusi aviacijos sporto renginių organizavimo, orlaivių populiarinimo, pilotų mokymo bei kita švietėjiška ir kultūrine veikla, ji pirko 12 lėktuvų bei vieno jų dalis už 4 mln.Lt., ir per fiktyvius jų tiekimo sandorius, bandė išvengti mokesčių. Daugiašalį patikrinimą kartu su Vokietijos, Danijos, Suomijos, Maltos, Švedijos ir Latvijos mokesčių administratoriais, inicijavo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau-VMI prie FM). Oro sportą neva populiarinusi Lietuvos įstaiga į valstybės biudžetą privalės sumokėti beveik milijoną litų mokesčių, delspinigių bei baudų.
Šio patikrinimo metu surinktų įrodymų pagrindu nustatytos tikrosios lėktuvų pirkimo aplinkybės: pirkėjai skirtingose ES valstybėse realiai įsigijo orlaivius iš gamintojo Vokietijoje, tačiau siekdami mokestinės naudos, sąmoningai klastojo transportavimo duomenis bei kitus dokumentus ir fiktyviai įformino sandorius per įmones tarpininkes Maltoje, Danijoje bei Lietuvoje. Atlikus tyrimą konstatuota, kad orlaiviai ir jų komplektų dalys niekada nebuvo atgabentos minėtų šalių įmonėms tarpininkėms, bet tiesiogiai tiektos Europos Sąjungos valstybių pirkėjams.
Tarptautinėje orlaivių prekybos aferoje dalyvavusi Kaune registruota viešoji įstaiga (toliau-VŠĮ) pardavė Vokietijoje pagamintus orlaivius iš kurių 11 įsigijo pirkėjai Lietuvoje, o 1 nusipirko Latvijoje gyvenantis asmuo. Siekdama suklaidinti mokesčių administratorių ir išvengti mokesčių biudžetui VŠĮ lėktuvų pirkimo pardavimo sandorius fiktyviai įformino per Maltos, Danijos bei Lietuvos įmones sudariusi su jomis formalias bendradarbiavimo sutartis.
Daugiašalio patikrinimo metu išsiaiškinta, kad ultralengvųjų orlaivių gamintoja Vokietijos bendrovė pardavė daugybę lėktuvų naudodamasi įmonių tarpininkių priedanga. Dažniausiai jai paslaugas teikė Amerikos ofšorinės kompanijos įsteigta įmone Maltoje. Asmenys, vykdę orlaivių pirkimo pardavimo sandorius Maltoje neegzistavo, banko operacijos vykdytos internetu. Su kontaktiniais asmenimis Lietuvoje bendravo ir reikiamus popierius „parūpindavo” ofšorinės įmonės Amerikoje darbuotojai.
Per tarpininkę Danijoje sandorius apsimokėjo „forminti”, kadangi pagal šios šalies nacionalinių teisės aktų nuostatas, galiojusias iki 2010 m., ultralengvuosius orlaivius fiziniams asmenims buvo galima parduoti be PVM su sąlyga, kad šie orlaiviai yra Danijos teritorijoje. Pagal Danijos mokesčių administratoriaus pateiktą informaciją, įmonė tarpininkė realios veiklos vykdymo vietos neturėjo, o ją įsteigęs asmuo veikė Suomijoje. Visos ryšio priemonės taip pat buvo Suomijoje. Danijoje nebuvo nei sandėliavimo, nei kitų patalpų, tad orlaiviai čia niekada nebuvo atgabenami.
Atlikus Lietuvoje registruotos tarpininkės mokestinį patikrinimą, konstatuota, kad neįmanoma nustatyti šios bendrovės veiklos tuo laikotarpiu, kai buvo pirktas orlaivis. Įmonė buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikė – esą jų nerandama po vieno iš akcininkų, kuris tvarkė reikalus dėl lėktuvo pirkimo, mirties. „Nurašyti nuodėmių” anapilin išėjusiam akcininkui nepavyko, nes išsiaiškinta, jog užsakymas Vokietijos įmonei dėl orlaivio įsigijimo pateiktas jau po šio akcininko mirties.
„Jeigu oro sportą populiarinusi Kauno įmonė lėktuvus bei jų detales būtų pirkusi savo vardu, tai Lietuvoje būtų turėjusi sumokėti PVM, pelno ir socialinį mokesčius. Siekdama jų išvengti, įstaiga pasinaudojo minėtais tarpininkais. Daugiašalio patikrinimo metu išaiškintos tikrosios vykdytos prekybos orlaiviais aplinkybės tarp ES valstybių ir identifikuotos mokesčių vengimo schemos. Vokietijos atsakingi pareigūnai, atlikę kratas ultralengvuosius orlaivius gaminančios įmonės vadovo ir vienintelio akcininko patalpose, konfiskavo daugybę dokumentų, elektroninių laiškų, kompiuterio failų, kurie įrodė, kad realūs orlaivių pirkimo sandoriai bei įvairūs „popierių” derinimai vyko tarp juos gaminančios įmonės ir, kalbant apie Lietuvą, VŠĮ darbuotojų Kaune, o Maltoje, Danijoje bei Lietuvoje įsteigtos įmonės jokių ryšių su lėktuvų pardavėju neturėjo,” – sako Kauno AVMI viršininko pavaduotojas Raimondas Ramanauskas.
VMI prie FM bei Mokestinių ginčų komisija prie LR vyriausybės, išnagrinėję VŠĮ skundus, patvirtino mokestinio patikrinimo rezultatus. Oro sportą populiarinusi įstaiga į valstybės biudžetą privalės sumokėti beveik milijoną litų mokesčių, delspinigių bei baudų.
Kauno AVMI primena, kad, kad apie pastebėtus mokestinius pažeidimus galima pranešti trumpuoju pasitikėjimo telefonu 1882, užpildžius anketą interneto svetainėje www.vmi.lt arba apsilankius savo gyvenamosios vietos mokesčių inspekcijoje.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apskrities skyrius kartu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą. Sostinėje veikiančios bendrovės, užsiimančios gyvenamosios ir komercinės paskirties statybos projektų valdymu, nekilnojamojo turto vertinimu, prekyba, konsultacijomis ir statybos objektų technine priežiūra, generalinis direktorius A. S. kaltinamas vengęs į valstybės biudžetą sumokėti daugiau nei 2 mln. 200 tūkstančių litų mokesčių.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apskrities skyrius ikiteisminį tyrimą pradėjo gavęs Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimą, kad įmonės „J” generalinis direktorius A. S., pateikęs Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai bendrovės deklaracijas ir gavęs Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos priminimą apie pareigą sumokėti mokesčius, kurių bendra suma 2 204 385 Lt, apskaičiuotų ir deklaruotų mokesčių laiku nesumokėjo.
Tyrimą atliekantys FNTT Vilniaus apskrities skyrius pareigūnai nustatė, kad įmonės „J” generalinis direktorius A. S., nuo 2008 m. birželio mėn. iki 2009 m. kovo mėn. pateikęs Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, nekilnojamojo turto deklaraciją ir kitus duomenis bei 2009 metų gegužės mėnesį gavęs Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos priminimą apie pareigą sumokėti minėtose deklaracijose apskaičiuotus ir į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius, jų laiku nesumokėjo.
Atlikus ikiteisminio veiksmus bei gavus specialisto išvadą byla buvo perduota Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai. Prokurorai, susipažinę su ikiteisminio tyrimo medžiaga, įvertino, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai įrodymų, kad bendrovė „J”, tiriamuoju laikotarpiu nesilaikė Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo reikalavimų, nors turėjo galimybę laiku sumokėti mokesčius valstybinei mokesčių inspekcijai, gavęs jos pranešimą apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Baudžiamojo kodekso 219 str. 2 d. (Mokesčių nesumokėjimas).
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas nustato, kad asmuo, pateikęs deklaraciją ir laiku nesumokėjęs pagal ją apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki šešerių metų.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad parengė ir su Lietuvos Respublikos finansų ministerija suderino paaiškinimą apie Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme įvestą „laisvosios profesijos“ sąvoką. Atkreiptinas dėmesys, kad pajamos iš laisvųjų profesijų veiklos apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčio tarifu, o kitoms individualios veiklos pajamoms taikomas 5 proc. pajamų mokesčio tarifas, apskaičiuojant 2010 ir vėlesniais metais gautas pajamas. Šis įstatymo komentaras išsiųstas „laisvųjų profesijų“ atstovus vienijančioms asocijuotoms struktūroms.
VMI paaiškina, kad „laisvoji profesija“ – tai profesija, kuria reikiamą kvalifikaciją turintys gyventojai verčiasi asmeniškai, atsakingai ir profesiniu atžvilgiu nepriklausomai, teikdami intelektines paslaugas klientams ir visuomenei, įskaitant teisinę (advokato, advokato padėjėjo, notaro, notaro padėjėjo, antstolio, antstolio padėjėjo, konsultanto teisiniais klausimais ir kita teisinė veikla), apskaitininko, auditoriaus, buhalterio, lobisto, finansų konsultanto, mokesčių konsultanto, architekto, inžinieriaus, dizainerio, gydytojo, psichologo, žurnalisto, maklerio, brokerio ir panašią veiklą.
Vykdančiais laisvosios profesijos veiklą laikytini:
1) teisines paslaugas savarankiškai teikiantys asmenys: advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, notarų padėjėjai, antstoliai, antstolių padėjėjai, konsultantai teisiniais klausimais ir kiti teisines paslaugas teikiantys gyventojai;
2) ekonomikos srityje savarankišką veiklą vykdantys gyventojai: apskaitininkai, auditoriai, buhalteriai, finansų konsultantai, mokesčių konsultantai, ekonominių vertinimų ekspertai (nekilnojamojo turto vertintojai, juvelyrinių ir antikvarinių dirbinių vertintojai ir pan.), makleriai, brokeriai (asmenys – kaip nepriklausomi tarpininkai vykdantys prekių ir vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sandorius prekių ir vertybinių popierių biržose) ir kiti panašią veiklą vykdantys gyventojai;
3) medicinos bei sveikatos apsaugos srityje savarankiškai paslaugas teikiantys asmenys: gydytojai, bendrosios praktikos slaugytojai, akušeriai, psichologai, vaistininkai, veterinarai ir kiti panašias paslaugas teikiantys gyventojai;
4) švietimo bei mokymo savarankišką veiklą vykdantys asmenys: dėstytojai, mokytojai, lektoriai, repetitoriai, konsultantai ir kiti panašią veiklą vykdantys gyventojai;
5) kitas intelektines paslaugas savarankiškai teikiantys asmenys: lobistai, architektai, inžinieriai, dizaineriai, žurnalistai, fotoreporteriai, stilistai, redaktoriai, vertėjai, programuotojai, sistemų projektuotojai, projektų administratoriai, taip pat kiti gyventojai, savarankiškai teikiantys intelektines paslaugas.
VMI komentare paaiškinta, kurie gyventojai, vykdantys individualią veiklą, nėra „laisvosios profesijos“ atstovai: tai ir savarankišką komercinę ar gamybinę veiklą vykdantys gyventojai (pvz., žemės ūkio veikla užsiimantys gyventojai, prekybininkai, įvairių prekių gamintojai); savarankišką sporto ir atlikėjo veiklą vykdantys asmenys (pvz., šokėjai, dainininkai, cirko artistai, aktoriai, muzikantai, šachmatininkai, kultūristai); savarankišką kūrybinę veiklą vykdantys asmenys (pvz., dailininkai, skulptoriai, kompozitoriai, rašytojai, poetai, režisieriai, kinematografininkai, choreografai); savarankišką mokslinę veiklą vykdantys asmenys (pvz., mokslininkai, mokslo darbus atliekantys asmenys); kita savarankiška veikla užsiimantys asmenys (pvz., priklausomi draudimo tarpininkai (draudimo agentai), prekybos bei reklamos agentai, nekilnojamojo turto agentai, vairuotojai, siuvėjai, kirpėjai, kosmetologai, įvairių sporto šakų instruktoriai ar teisėjai, treneriai, restauratoriai, gidai).
VMI primena, kad „laisvosios profesijos“ atstovai, kaip ir kiti individualią veiklą vykdantys gyventojai, Privalomojo sveikatos draudimo įmokas moka į SODROS sąskaitą. Tačiau jei gyventojas kažkuriuo metu individualios veiklos nevykdo ir nėra draustas kitomis lėšomis, jis privalo draustis savarankiškai, t.y. PSD įmokas mokėti į VMI sąskaitą.
Šiandien Vyriausybė pasitarime pritarė nutarimo projektui, kad nuo š.m. gegužės 1 d. kasos aparatai turės būti naudojami gyventojams maisto produktais prekiaujant pastatuose, patalpose, kioskuose ir autoparduotuvėse, o be kasos aparatų prekiauti bus leidžiama tik ten, kur nėra fizinių sąlygų – lauke. Taip pat numatyta kompensuoti visas arba dalį kasos aparato įsigijimo išlaidų, priklausomai nuo kasos aparato įsigijimo laikotarpio, o dėl to artimiausiu metu bus parengtas atskiras sprendimas.
Taip pat nutarta, kad Finansų ministerija iki balandžio mėnesio priims supaprastintą gyventojų, besiverčiančių individualia veikla ir naudojančių kasos aparatus buhalterinės apskaitos tvarką ir įvertins kitas galimybes dar labiau sumažinti administracinę naštą kasos aparatų eksploatavimo srityje.
Nauja kasos aparatų naudojimo tvarka, pagal kurią panaikinus buvusias išimtis išplėstas privalomo naudojimo atvejų sąrašas, užtikrina didesnį verslo skaidrumą, geresnę pajamų apskaitos kontrolę, sudaro galimybę tiksliai fiksuoti gautas pajamas ir kartu užkerta kelią nereglamentuotai, šešėlinei veiklai. Kasos aparatų naudojimas taip pat užtikrina geresnį mokesčių administravimą, stiprina pasitikėjimą pardavėju bei geriau apsaugo vartotojų teises.
Atkreipiame dėmesį, jog nuogąstavimai, kad dėl privalomo kasos aparatų naudojimo prekiautojai patirs nuostolių ar tai sukels jiems kitų neigiamų pasekmių, neturi pagrindo. Priešingai, taikant naująją kasos aparatų tvarką, individualia veikla besiverčiantiems gyventojams sumažės administracinė našta. Be to, bus taikomi supaprastinti reikalavimai – dėl ne savo vardu registruotų aparatų naudojimo, jų registravimo, kasos operacijų žurnalo ir pinigų laikymo, ir numatyta dar paprastinti šią tvarką.
Nutarimo projektą Vyriausybė tvirtins šį trečiadienį posėdyje.
***
Kas bus įvedus naują kasos aparatų naudojimo tvarką? Pateikiame atsakymus į pagrindinius klausimus:
Ar pradėjus naudoti kasos aparatą, reikės mokėti PVM?
Kasos aparatai savaime nesukuria prievolės mokėti PVM. PVM mokėtoju tampama pasiekus 100 tūkst. litų ribą, o statistiniai deklaracijų duomenys teigia, kad gyventojų, kurie pagal verslo liudijimą užsiima prekyba prekyvietėse, vidutinės deklaruojamos pajamos iš prekybos nesiekia 25 tūkst. litų per metus. Taigi, jiems iki šios PVM mokėtojo registracijos ribos dar toli, ir žinoma, dėlto jiems nereikės mokėti PVM.
Ar bus privaloma papildoma sudėtinga apskaita?
Priešingai, Finansų ministerija parengs supaprastintą gyventojų, kurie naudoja kasos aparatus pajamų ir išlaidų apskaitos tvarką – jiems nebereiks ranka pildyti pajamų ir išlaidų žurnalų, o pakaks kasos aparato atspausdintos dienos ataskaitos
Kokie bus supaprastinimai prekiautojams, naudojantiems kasos aparatus?
Siekiant sumažinti administracinę naštą, individualia veikla besiverčiantis gyventojas, sudaręs rašytinę naudojimosi kasos aparatu sutartį, galės naudoti kito ūkio subjekto vardu užregistruotą kasos aparatą, kurio nereikės perregistruoti, tik reikės apie sudaryta sutartį informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją. O iki šiol kasos aparatą galėjo naudoti tik tas ūkio subjektas, kurio vardu jis užregistruotas. Be to, bus taikomi ir kiti supaprastinti reikalavimai – dėl kasos operacijų žurnalo ir pinigų laikymo kasos operacijų vietoje. Taip pat mokesčių inspekcijai suteikiama teisė nustatyti dar liberalesnę tvarką dėl kasos operacijų žurnalo ir pinigų laikymo kasos operacijų atlikimo vietoje.
Ar turguje bus galima derėtis?
Kasos aparatas skirtas tik paimtų grynų pinigų fiksavimui, tad jokiu būdu negalima teigti, kad turguose nebebus galima derėtis – tiesiog pardavėjas atspausdins kasos čekį tik tokiai sumai, kiek realiai gavo pinigų.
Ar reikės steigti individualias įmones bei mokėti kitus mokesčius?
Dėl kasos aparato naudojimo nekeičia jokios mokestinės prievolės ar veiklos formos – pajamų mokestis, socialinio ir sveikatos draudimo įmokos ir toliau bus fiksuotų dydžių, nes kaip jau minėta, daugumos gyventojų, kurie pagal verslo liudijimą užsiima prekyba prekyvietėse, vidutinės deklaruojamos pajamos iš prekybos nesiekia 25 tūkst. litų per metus.
Ar bus taikomos išimtys?
Ir toliau bus taikoma išimtis žmonėms, kurie prekiauja smulkiame ūkyje ar namų valdoje išaugintais žemės ūkio produktais.
Kasos aparatai neveikia šaltame ore, tai kaip reikės juos naudoti?
Dėl to neverta nuogąstauti, techninės charakteristikos garantuoja, kad kasos aparatai gali būti naudojami esant -100C temperatūrai, tuo tarpu pagal taisykles reikalaujama juos naudoti tik patalpose, o ne lauko sąlygom.
Dėl kasos aparatų naudojimo, pabrangs produkcija ir smulkūs prekiautojai negalės konkuruoti su stambiaisiais?
Kasos aparatų įsigijimas bus kompensuojamas, o jų naudojimas neturi įtakos prekių kainodarai, nes tai tik priemonė, kuri registruoja grynųjų pinigų gavimą ir taip suteikia skaidrumo verslui bei naudos pirkėjui. Jokių naujų mokestinių pasekmių prekiautojams maisto produktais neatsiranda.
Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis vis dar nėra labai populiarus dalykas Lietuvoje. Nuomotojai šios sutarties vengia, nes nenori mokėti mokesčių valstybei, nuomininkai- nes nori mokėti mažesnį nuomos mokestį. Tačiau nesudariusios nuomos sutarties abi šalys gali patirti tam tikrą riziką. Todėl toliau trumpai aptarsime pagrindines šios sutarties sudarymo problemas bei teigiamas puses.
Turbūt daug kam teko girdėti, kad tik maža dalis užpatentuotų išradimų yra komerciškai sėkmingi. Vienais duomenimis, save atperka 10%, kitais – žymią grąžą sukuria tik 5% patentų. Ką daryti, kad patentai būtų sėkmingi?
Naktimis (ypač savaitgaliais) visą parą dirbančius kebabų kioskus apgula išalkę klubų ir barų lankytojai. Nežinia, ar dėl lengvo pasiekiamumo, ar dėl prieinamos kainos, o gal tiesiog todėl, kad mėsainiai ima atsibosti, kebabai tampa vis populiaresniu „greituoju“ maistu Lietuvoje.