Search Results for: "mokslas užsienyje"
Apie studijas ir studentus Lietuvoje kalbama jau daug ir seniai. Studijų kainoms pasiekus neregėtas aukštumas, studentai turi sukti galvas, kaip susimokėti už mokslą ir dar pragyventi. Dažniausiai žiūrima į tėvus arba ieškoma galimybių užsidirbti patiems. Dažnas studentas sugeba suderinti studijas ir vienokį ar kitokį darbą. Visgi studijuojant kai kurias specialybes darbui paprasčiausiai nelieka laiko.
Apie savo savo patirtį ir studijų pasirinkimo motyvus kalbamės su dviem studentais, savo dienotvarkes planuojančiais minučių tikslumu. Neseniai antrą medicinos studijų kursą pradėjusi Neringa ir ketvirtakursis teisės studentas Andrius pripažįsta, kad studijuodami stengiasi laiko nešvaistyti. Anot studentų, kiekvienas pasirenka savo studijavimo kelią – vieni daugiau mokosi, kiti daugiau dirba ar pramogauja. Visgi abu pašnekovai teigia, kad pasirinkę rimtas ir sudėtingas, daug laiko ir pastangų reikalaujančias specialybes, jie prioritetą teigia studijavimui.
Kitoks požiūris
„Gyvenime kol kas už pinigus teko dirbti tik kartą“, papasakoja mediciną studijuojanti Neringa. Studentė teigia, kad dabar pragyvena iš tėvų skiriamų pinigų. „Neišlaidauju, tačiau būstui, maistui ir kitiems pirkiniams per mėnesį susidaro nemaža suma“, sakė mergina. Anot jos, studijuojant mediciną apie darbą pagalvoti neįmanoma. Ši specialybė ne tokia, kad būtų galima kažką praleisti, o „atsigriebti praktikoje“. Savo studijų pasirinkimo nesigailinti mergina pasakoja: „daug kam intensyvus mokslų grafikas, nuolatinis mokymasis atrodo baisu, bet man tai visiškai normalu. Tikrai matau prasmę savo specialybėje. Sakoma, kad svarbiausia gyvenime džiaugtis tuo, ką darai. Aš džiaugiuosi, kad galiu džiaugtis savo pasirinkimu. Mediko jau tokia specialybė, kad dažnai reikia aukoti save, savo laiką, savo norus dėl kitų. Aš jau dabar pastebiu, kad pasikeitė mano bendravimas su draugais, kurie nesimoko tiek, kiek aš. Studijuojant kitokio pobūdžio dalykus lieka daugiau laisvo laiko, o mano dienotvarkė kasdien yra maksimaliai užpildyta. Kai tampi mediku, pasikeičia tavo požiūris, vidinis mąstymas.“ Svarbiausia, teigia mergina, matyti prasmę tame, ką darai, džiaugtis savo veikla. Tada ir į piniginius reikalus žiūrima kiek kitaip.
Investicija į save
Teisės studijas kitąmet baigsiantis Andrius taip pat net nebando derinti studijų ir darbo. „Kartais atsiranda ir darbo pasiūlymų, tačiau per mokslo metus tik kelis kartus teko padirbėti vienadienius darbus“, sako studentas. Jis teigia, kad pasirinkus daug mokymosi laiko reikalaujančią specialybę reikia nuspręsti iš pradžių investuoti į save, o tik paskui tikėtis rezultatų. „Nesivaikau greitų pinigų. Per pastaruosius trejus metus įdėjau ne mažiau pastangų nei laikinus darbus dirbantys mano draugai. Tikiu, kad mano įdirbis bus naudingas ateityje“, pasakoja ketvirtakursis.
Vasarą – skirtingi pasirinkimai
Net ir intensyviai studijuojantys studentai turi vasaras. Būtent tada jie stengiasi užsidirbti šiek tiek santaupų kitiems metams. Tiesa, rimtai į savo studijas žiūrintieji net ir vasarą nori skirti tobulėjimui. Šiemet pirmą kursą baigusi Neringa pasirinko praktiką ligoninėje. „Nesigailiu, nes pamačiau mediciną iš arti“, sako mergina. Anot jos, darbas ligoninėje atima begalę tiek fizinės, tiek dvasinės energijos. Per praktikos laikotarpį Neringai teko matyti ir mirčių, kančios, ligų, daug nemalonių procedūrų. „Kita vertus, be tų tamsių momentų būna ir daug gerų, šviesių akimirkų, kurios labai džiugina ir suteikia daug optimizmo. Kai iš pažiūros beviltiškas ligonis atsigauna ir atsistoja ant savų kojų, apima labai malonus ir džiaugsmingas jausmas. Tikrai nesigaliu ligoninėje praleisto laiko ir žinau, kad kitą vasarą vėl sieksiu panašios praktikos“, atvirauja studentė. Būsimas teisininkas Andrius vasaras bando skirti darbams. Vaikinas du kartus pabūvojo JAV, kur užsidirbo visai nemažai pinigų. „Taupiai gyvenant uždirbtų pinigų užtenka visai ilgai“, atvirauja studentas.
Erasmus – būdas bent pusmetį sutaupyti
Dar vieną vasarą Andrius praleido Vokietijoje, kur atliko Erasmus praktiką. „Patirtis tik pati geriausia, nes ne tik daug ko išmokau, bet ir sugebėjau sutaupyti nemažai pinigų“, sako vaikinas ir priduria, kad Erasmus stipendijos visai nemažos, tad turint tikslą parsivežti santaupų, tai visai įmanoma. Dar vieną mokslo metų pusmetį Andrius praleido dalyvaudamas Erasmus studijų mainų programoje. „Piniginiu atžvilgiu tai buvo labai naudinga. Nors pragyvenimas užsienyje brangesnis, bet ten ir stipendijos didesnės. Aš, pripratęs prie lietuviškų taupymo būdų, tikrai parsivežiau nemažai santaupų“, pasakoja Andrius. Tuo tarpu Neringa teigia, kad nors jos specialybės studentams taip pat galima dalyvauti Erasmus mainuose, ji pati to daryti nežada. „Tai labiau priklauso nuo kiekvieno studento tikslų ir požiūrio. Aš asmeniškai manau, kad geriau įsigilinus mokytis čia, pasistengti viską aiškiai ir gerai išmokti, o toliau studijas verta tęsti užsienyje“, teigia mergina. Tiesa, ji priduria, kad nors medicinos studijos Lietuvoje nėra pigios ir turi trūkumų, ji iš esmės mokslo kokybe yra patenkinta. „Taip, Lietuvoje trūksta infrastruktūros, kitų studijų elementų, tačiau apskritai studijuoti tikrai įdomu. Ypač džiaugiuosi dauguma savo dėstytojų, kurie ne tik išsamiai dėsto, tačiau ir suteikia daug motyvacijos, patys yra paikūs pavyzdžiai studentams.“
Svarbiausia – motyvacija
Tiek Andrius, tiek Neringa pripažįsta, kad kiekvienas studentas verčiasi kaip išmano. Net ir tarp medikų yra tokių, kurie, anot Neringos, nevengia kaip reikiant pasilinksminti ir pašėlti, bet vis tiek sugeba rodyti gerus rezultatus ir, svarbiausia, perprasti sudėtingus medicinos mokslus. Abu studentai yra labai dėkingi savo tėvams ir artimiesiems, be kurių pagalbos jie negalėtų siekti savo tikslų. „Būna, kad norisi plaukus nusirauti ir į viską spjauti“, atvirauja Neringa, tačiau tuoj pat priduria, kad bet kokia studijų sėkmė kaip mat sugrąžina motyvaciją ir norą tobulėti. Jei yra noro, ryžto ir motyvacijos, pinigai, kad ir kiek jų tektų išleisti, nebus išmesti į balą.
Artėjant metui, kuomet abiturientai turės rinktis universitetą ir studijų programą, vis dažniau prabylama apie pokyčius aukštajame moksle ir jo ateities perspektyvas. „Visada reikėjo, o šiandien tiesiog būtina Lietuvos aukštajam mokslui užimti solidžias pozicijas pasauliniame aukštojo mokslo kontekste“, – sako Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentas, 60-metį tuoj minėsiančio Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius Alfonsas Daniūnas. Kalbamės apie artėjančias reformas, universitetų ir kolegijų tinklo racionalizavimą, technologijos mokslų padėtį, visuotinį skaitmeninimą ir ateities universitetus.
Atsiimti magistro diplomo Kauno technologijos universitete (KTU) Najeebas Hasanas atvyko iš Budapešto. Čia vaikinas atlieka praktiką Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) atstovybėje. „Esu indas, mokiausi Lietuvoje ir Vengrijoje, dirbu su žmonėmis iš 21 pasaulio šalies“, – apie savo tarptautinę patirtį pasakoja 29 m. Najeebas.
To galima mokytis universitete? Tau dėsto klounai? Per paskaitas dirbi su gyvūnėliais ir raudonomis nosimis? Tokių ir panašių reakcijų, prisipažinus apie savo veiklą, tenka išgirsti vilnietei Monikai Neverauskaitei, kuri jau ketvirtus metus Olandijos mieste Roterdame gilinasi į šiuolaikinio cirko subtilybes. Neseniai kartu su trupe pasirodžiusi Menų spaustuvės organizuojamame „Naujojo cirko savaitgalyje“ mergina neabejoja, jog ši meno rūšis – rimtas reikalas. „Manau, jog ir Lietuvoje su tuo galėčiau šį tą nuveikti. Žinau, kad grįšiu, tik nežinau kada“, – šypsosi žavi, vietoje nenustygstanti artistė. O kol tai dar neįvyko, kviečiame susipažinti su Monika bei dar menkai mums žinomu reiškiniu – šiuolaikiniu cirku.
Vis daugiau moksleivių, įgijusių vidurinį išsilavinimą, pasirenka studijas užsienyje. Net apie 1.8 mln. jaunimo renkasi studijas užsienyje ir netgi dešimtadalis iš jų pirmenybę teikia mokslui Vokietijoje. Žinoma, priežasčių yra daug – studijos Vokietijoje pasižymi patrauklumu bei gera kokybe, atitinkančia tarptautinį lygį. Jos jungia šimtametes tradicijas su moderniomis technologijomis. Vokietijos mokslą garsina ir faktas, kad beveik kasmet Vokietijos arba joje dirbantys kitų šalių mokslininkai yra nominuojami Nobelio premijai. Pagrindiniai aukštojo mokslo laipsniai, kaip bakalauras, magistras; studijos anglų kalba, galimybė kaupti kreditus, patogi atsiskaitymo forma, sąlygos keisti studijų profilį, pereiti iš vienų studijų į kitas pateikia užsienio studentams plačią pasirinkimo galimybių skalę.
Monika Fedoraviciute (28) Didžiojoje Britanijoje gyvena jau šeštus metus ir šiuo metu dirba struktūrizuotų produktų investavimo grupėje viename didžiausių Japonijos investicinių bankų Londone. Merginos kelias į sėkmę buvo kupinas įvairių iššūkių ir vingių, o kaip ji pati pasakojo, viską pasiekti jai padėjo ryžtas ir noras kovoti dėl užsibrėžto tikslo. Apie savo pradžią ir karjerą Londone Monika papasakojo ir mums.
Gal pradėkime nuo klausimo, kaip atsidūrei Didžiojoje Britanijoje? Pastūmėjo mokslai ar noras išbandyti kažką naujo? Monika Fedoraviciute
Mane visuomet traukė studijos užsienyje ir jau baigusi mokyklą žinojau, kad anksčiau ar vėliau išvažiuosiu į užsienį studijuoti. Mokydamasi 3 kurse, vasarą kartu su draugėmis išvažiavau į Londoną: pakeliauti, užsidirbti, pagerinti anglų kalbos įgūdžių, taip pat pasidomėti šalies universitetais. Besisvečiuodama Didžiojoje Britanijoje, supratau, kad būtent Londone norėčiau toliau studijuoti, nes mane užbūrė šis didmiestis: jo įvairiapusiškumas, nuolatinis judesys ir daugybė galimybių.
Kuomet grupės draugai ėjo švęsti bakalaurų diplomų įteikimo, aš tos pačios dienos vakare, iškart po diplomų įteikimo ir šampano taurės kartu su tėvais, buvau pakeliui į Vilnių laikyti anglų kalbos stojamojo egzamino (IELTS). Taip prasidėjo mano „greitasis“ gyvenimas. Netrukus susikroviau žodynus, knygas ir, itin entuziastingai nusiteikusi, jau buvau pakeliui į Londoną.
Trumpai papasakok apie mokslus Didžiojoje Britanijoje. IŠIMK JEI PER DAUG TEKSTO
Įstojau į paskutinį bakalauro kursą Vestminsterio universitete. 2006 metais mokslai Didžiojoje Britanijoje nebuvo labai brangūs, bet žinau, kad dabar kainos yra labai išaugusios. Bakalauro studijos kainuoja pigiau (iki 10 000 svarų sterlingų per metus), o magistro studijos brangiau – didelę įtaka kainai daro universiteto vardas ir pasirinkta studijų programa. Mokslas čia yra labai įdomus ir kokybiškas. O svarbiausia, kad jis yra orientuotas į dabartinę situaciją – teorinės žinios yra derinamos su praktika, pastarajai skiriant labai daug dėmesio. Taip pat būtina paminėti, jog egzaminams išlaikyti neužtenka vien tik paskaitos konspektų, būtina nuolatos domėtis dalykais, kuriuos studijuoji, skaityti įvairius žurnalus, laikraščius ir nemažai papildomų knygų. O ir tie patys egzaminai nereikalauja įvairių apibrėžimų kalimo, svarbiausia tai, kad studentas sugebėtų tinkamai išanalizuoti, įvertinti situaciją, pritaikyti savo žinias. Dėstytojai yra labai malonūs ir visuomet pasiruošę padėti. Vienas didžiausių jų privalumų yra tas, kad dauguma jų yra profesionalai, t. y. dirbę ar vis dar dirbantys tose srityse, kurių disciplinas dėsto. Tai užtikrina, kad studentai gauna nemažai praktikoje pritaikomų žinių.
Ar sunki buvo pradžia? Kokie didžiausi sunkumai laukė ir kaip su jais susidorojai?
Iš pradžių buvo tikrai labai sunku: ir dėl kalbos barjero (nors ir gerai mokėjau kalbą, iš pradžių buvo sunkoka su specifine terminologija bei anglišku studentišku slang‘u), ir dėl didelės studijų apimties (vieno dalyko analizei parengti reikdavo perskaityti 3–4 knygas, šeštadieninius „Financial Times“, įvairių ekonomistų komentarus bei nuolatos domėtis finansinio sektoriaus naujienomis). Tačiau praėjus keliems mėnesiams, perskaičius daug knygų, praleidus nemažai bemiegių naktų, viskas pasidaro įmanoma. Paskui jau greitai įsivažiavau į anglišką studentišką gyvenimą. Tėvai ir būsimas vyras labai palaikė mane ir tai įkvėpė siekti savo tikslų.
Šiuo metu dirbi viename didžiausių Japonijos investicinių bankų „Mitsubishi UFJ Securities International plc“ (MUSI). Kaip ten patekai?
Didžiojoje Britanijoje pabaigusi universitetą (2007 metais), supratau, kad darbo paieškos tikrai nebus lengvos. Nors ir turėjau „lietuviškos“ darbo patirties, to neužteko norint susirasti darbą iškart po universiteto studijų, tad ilgai nelaukusi nusprendžiau atlikti nemokamą praktiką vienoje startup kompanijoje, kad įgyčiau „angliškos“ darbo patirties. O po kelių mėnesių jau žengiau į MUSI banko biurus pradėti darbą Teisės departamente. Man pasisekė, kad ten patekau prieš pat finansų krizę, nes „Lehman Brothers“ bankrotas 2008 metais paveikė daugelio žmonių karjerą ir darbo vietų tik mažėjo, daug žmonių buvo atleista. Banke man pradėjus dirbti struktūrinių deritatyvų (išvestinių finansinių instrumentų – aut.) teisininkų asistente, prasidėjo mano pažintis su finansiniais sandoriais. Iš pradžių mano darbas apėmė labai daug administracinių užduočių, bet paskui vadovai, pastebėję mano sugebėjimus, ėmėsi mane supažindinti su įvairių finansinių produktų teisinėmis subtilybėmis ir sandorių struktūromis. Neilgai trukus jau pradėjau dokumentuoti finansinius sandorius. Tačiau manęs teisiniai dalykai netraukė ir Teisės departamentas buvo tik pirminė stotelė žengiant į bankinį sektorių. Mano svajonė buvo pereiti į Front Office dirbti tiesiogiai su finansiniais produktais, t. y. prekiauti jais, aiškintis PnL, rizikas, įkainoti produktus ir aktyviai dalyvauti rinkose.
Iš pradžių labai trūko pagalbos iš šalies, labiau patyrusių žmonių patarimų. Dabar, suprasdama, kaip svarbu pradedančiajam specialistui kitų pagalba, jau antrus metus dalyvauju mentoring programoje (Big Brother, http://www.ltbigbrother.com/), kuri yra organizuojama Didžiojoje Britanijoje, Lietuvoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir stengiuosi padėti jaunimui studijų klausimais, ieškoti praktikos vietų, galimybių gilinti žinias ir t. t.
O kaip darbo aplinka? Ar didelis darbo krūvis?
Mūsų grupė (ang. Structured Trading Group – STG), kurioje dirbu, prekiauja struktūrizuotais finansiniais produktais – tai sintetiniai investavimo instrumentai, kurie kuriami derinant įprastus finansinius instrumentus ir išvestines finansines priemones. Šie produktai yra labai sudėtingi ir reikalauja daug žinių, laiko, pastangų stengiantis suvaldyti jų sukurtas rizikas bei bandant daugiau uždirbti. Kadangi turime suspėti į visas 3 laiko zonas (Tokijus, Londonas, Niujorkas), mūsų darbo diena prasideda 7.30 val. ir baigiasi apie 18.30 vakare, o kartais ir vėliau. Esu vienintelė mergina tarp 10 vaikinų, dirbančių STG. Mano akimis, visi jie prilygsta profesoriams: turi prestižinių universitetų diplomus, daug darbo patirties, išsiskiria analitiniu mąstymu, tad man, kaip jaunesniajai grupės narei, yra iškelti dideli reikalavimai, kad nuo jų neatsilikčiau. Bendradarbiai man – autoritetas ir labai geras pavyzdys, kuriuo seku jau antrus metus. Įprastinė darbo diena – tai labai daug įvairių darbų: rinkų stebėjimas, galimybių rinkose paieška, stebint, kaip rinkų pasikeitimai veikia produktų kainas ir rizikas bei stengiantis jas apdrausti, produktų įkainojimas ir t. t. Labai svarbu atidumas, nes visi sprendimai turi finansinę išraišką: net ir maža klaidelė kartais gali kainuoti milijonus.
Ar daug reikia atsisakyti norint padaryti karjerą ir kaip viską spėji?
Manau, viskas priklauso nuo paties žmogaus, kaip jis viską sugeba suderinti ir kartais reikia kažko atsisakyti. Tačiau jei darai ir sieki to, ko nori – tai neatrodo kaip auka ar kažko atsisakymas, greičiau, tai darymas kažko, kas tave priartina prie pasirinkto tikslo.
Minėjai, kad Tave įkvepia susitikimai su daug pasiekusiais žmonėmis. Gal gali keletą paminėti?
Geri pavyzdžiai visada įkvepia žmogų naujiems iššūkiams ir visada stengiuosi nepraleisti susitikimų su įvairiais pasaulio ar Lietuvos lyderiais. Priklausau Lietuvių Londono Sičio klubui (LCLC, http://litcityclub.co.uk/), kuris rengia labai įdomius susitikimus, apskritojo stalo diskusijas su įdomiais, daug pasiekusiais žmonėmis. Pavyzdžiui, galiu paminėti susitikimus su Lietuvos Prezidentu Valdu Adamkumi ir jo žmona Alma Adamkiene, neseniai įvykusią konferenciją su eurokomisaru Algirdu Šemeta, Vytauto Landsbergio paskaitas, apskritojo stalo diskusijas su verslininkais, bankininkais iš Lietuvos. Taip pat būtina paminėti, kad LCLC veikloje dalyvauja nemažai įspūdingas karjeras padariusių lietuvių, tad buvimas toje aplinkoje įkvepia ir toliau siekti savų tikslų, gauti gerų patarimų. Neseniai kartu su bendradarbiais darbo reikalais vakarieniavome su buvusiu Didžiosios Britanijos iždo kancleriu Alistairu Macleanu Darlingu. Vien buvimas su įdomiais žmonėmis yra naudingas – iš jų gali pasisemti įkvėpimo ir gerų idėjų.
Ką patartum lietuvaičiams, kurie emigruoja į Didžiąją Britaniją ieškodami geresnio gyvenimo? Ar sunku prasimušti ir kokių savybių reikia norint kažko pasiekti?
Kaip kas tą geresnį gyvenimą įsivaizduoja. Jei tas geresnis gyvenimas siejasi su geru išsilavinimu, tarptautinės patirties kaupimu, savęs realizavimu profesinėje srityje, – pirmyn! Tačiau, jei geresnis gyvenimas siejasi tik su pinigais ir daugiau nieko, mano manymu, Vakarų resursai jau išsekę, reiktų važiuoti į Rytus. Rytai dabar siūlo didelių galimybių, nes tai – naujoji ekonomika.
Ir dar. Svarbiausia turėti viziją, kuo nori būti, ir to palaipsniui siekti. Yra toks angliškas posakis „To climb steep hills requires a slow pace first“ (liet. norint įkopti į aukštas viršūnes, reikia pradėti po truputį), taigi reikia apsišarvuoti kantrybe, kaupti įdirbį, tobulinti savo įgūdžius ir bandyti tol, kol pasiseks. Turi būti labai motyvuotas, inovatyvus, kurti naujas idėjas. Labai svarbu yra terpė, kurioje žmogus egzistuoja. Jei toje terpėje yra asmenybių, kažko pasiekusių ir daug patirties sukaupusių žmonių, geri pavyzdžiai automatiškai įkvepia nepasiduoti naujiems iššūkiams.
Ir paskutinis klausimas, kurį turbūt Tau užduoda dauguma. Ar planuoji grįžti į Lietuvą?
Taip, tai tikrai dažnas klausimas. Beveik visi mane pažįstantys žmonės žino, kad tikrai grįšiu į Lietuvą. Lietuva yra mano Tėvynė, kurioje užaugau, kurioje gyvena mano šeima ir artimieji. Tai svarbiausias emocinis faktorius, kuris visą laiką traukia grįžti. Čia grįžtu 3–4 kartus per metus ir kiekvienąkart labai sunku išsiskirti su tėvais, giminėmis, draugais. O kalbant apie karjerą, manau, visi, kas ieško galimybių, naujų iššūkių, tikrai jų atras ir Lietuvoje. Svarbiausia yra noras ir motyvacija!
Ar dėl savo svajonės išdrįstumėte ramų gyvenimą Vilniuje išmainyti į daugiau nei 17 milijonų gyventojų turintį Šanchajų? Apie įspūdžius gyvenant ir studijuojant didžiausiame Kinijos mieste kalbamės su lietuve Lina Bartusevičiūte
Prieš penkerius metus Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto darbuotojas doc. dr. Mikas Vengris, apgynęs daktaro disertaciją Olandijoje, sugrįžo dirbti į Vilniaus universitetą. Į Lietuvą jaunąjį mokslininką atginė patriotizmas – nesumeluota, nesuvaidinta meilė Lietuvai ir universitetui.
Jie sužavi paprastumu ir pakeri originalumu. Tie, kurie susipažįsta su jų kūryba, be proto įsimyli unikalias idėjas arba pasukioję pirštą prie smilkinio draugiškai nusišypso. Svarbiausia – prieš jų idėjas nei vienas nelieka abejingas. Jie kūrybiški, jaunatviški, įdomūs ir entuziastingi. Tai grupelė jaunų dizainerių, pasivadinusių tiesiog „vienasdu“.
Įdomu tai, jog tokios racionalios ir mėgstančios matematiškai viską paskaičiuoti būtybės, kurios pavadinimas – žmogus, gyvenime mitai užima svarbią vietą suvokiant ir aiškinant pasaulį. Galite mane pataisyti ir tvirtinti, kad dabar mokslas mitams nepaliko jokios laisvesnės erdvės „augti“, kad tik gilioje praeityje mitai pasakojo apie dievus ir pusdievius, jų kilmę, atliktus žygdarbius ir tarpusavio santykius ar viso pasaulio atsiradimą. Dabar juk viskas su dievais, pusdieviais ir visa ko atsiradimu daugiau mažiau aišku…