Tačiau ir šiandien nėra viskas taip paprasta. Esame apsupti mitų nemažiau nei prieš tris tūkstančius metų. Jei patį mitą suvoksime taip, kaip jį apibūdina filosofė T. Černyčova, tam teks pritarti. Minėta filosofė teigia, kad mitologinis pasaulio modelis turi vieną būtiną savybę – klaidingą pasaulio vaizdą, kuriuo tikima savaime, nesistengiant jo tikrinti eksperimentais. Taigi verta kartais suabejoti, ar išties yra taip, kaip yra.
Lietuvoje pasisekimo sulaukė prieš keletą metų pasirodžiusi britų pramoginė laida – „Mitų laužytojai“ (MythBusters). Du moksliškai „pasikaustę“ vyrai sulaužė ne vieną mitą. Todėl ir mes panašiu principu, neišeidami niekur toliau iš Lietuvos, pabandykime atrasti ir galbūt sulaužyti keletą įsigalėjusių mitų.
Lietuva tolerantiška
Pradėkime nuo neseniai sėkmingai ,,sulūžusio“ mito, kad Lietuva yra tolerantiška šalis. Šis teiginys per dvidešimt nepriklausomybės metų buvo akcentuotas ne kartą. Remtasi tuo, kad kažkada, dar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, lietuviai išsiskyrė liberalia mąstysena. Didžiulėje valstybėje taikiai sugyveno stačiatikiai, katalikai, protestantai ir net žydai su musulmonais, kai Vakarų Europoje liejosi kraujas.
Tenka pripažinti, kad tiesos yra, nors ir teko vieną kitą raganą sudeginti (pirmąją sudegino kauniečiai). Tačiau ta tolerancija laikui bėgant kažkaip nepastebimai mažėjo. Kokia situacija dabar – visi puikiai žinome. Gražulis, Šustauskas ir Uoka vis dar ruošiasi užkurti seniai užgesusius laužus. Taigi geriausi šio mito laužytojai ir bus šie vyrukai.
Geltona spalva – tai saulė
Kitas mitas gimė dar tarpukaryje ir yra labai gajus dabar (matyt, todėl, kad įprasmintas Lietuvos trispalvėje). Lietuva – saulėta šalis. Vėliavos spalvų aiškinimą visi žinome: raudona – tai kraujas, žalia – laukų, miškų spalva, o geltonoji – saulę simbolizuoja.
Dėl raudonos ir žalios klausimų nekyla, tačiau kai iš 365 dienų metuose saulėtos tebūna tik ketvirtadalis, tiesiog negali nesuabejoti saulės simboliu vėliavoje. Šis pavyzdys puikiai rodo, kaip gimsta mitai. Paskelbus konkursą valstybės vėliavai, pasiūlymų, kaip ji turėtų atrodyti, sulaukta labai daug. Labiausiai imponavo tautinės spalvos – žalia ir raudona. Tačiau šių dviejų spalvų vėliava valstybės kūrėjams pasirodė per daug tamsi, tad „prisiuvo“ trečiąją.
Taigi dabar turime afrikietišką vėliavą, tačiau iki safario saulės dar labai toli. Taigi galime teigti, kad mitas, įkūnytas vėliavoje, yra sugriautas. Kartu galime guostis, kad pasirinkta būtent tokia trispalvė, nes tai tikrai ne blogiausias variantas, kuris buvo pateiktas prieš beveik 90 metų.
Alaus kraštas
Trečiasis čia aptariamas mitas skelbia, kad Lietuva yra alaus kraštas. Kartu su visais kitais alaus mėgėjais galime šį teiginį apkaltinti esant mitu ir nieko nelaukdami jį sulaužyti. Lietuvos rinkoje lietuviško alaus rūšių sunkiai keliolika priskaičiuosi. O ir jos pačios ganėtinai nuobodžios. Tad tikram gurmanui alaus degustacija mūsų valstybėje ilgai netrunka. Skirtingai nei, sakykim, Belgijoje, kur alaus rūšių priskaičiuojama pustrečio tūkstančio. Bet kurioje Briuselio alaus parduotuvėje stovėdamas gali tik pavydėti pasirinkimo galimybės.
Nesuklysiu pasakęs, kad Lietuvoje gintaras yra bene pati gražiausia iš naudingųjų iškasenų. Taip pat nesuklysiu pastebėjęs, kad dažnas lietuvis įsivaizduoja, kad būtent iš Lietuvos gintaras yra tiekiamas visam likusiam pasauliui.
Trumpai tariant, ketvirtasis mitas skelbia, kad Lietuvoje glūdi didžiausi gintaro klodai. Nežinia, kaip šis klaidingas teiginys susiformavo. Galbūt kažkada jie buvo didžiausi, galbūt lietuvių dvarininkai visą gintarą iškasė ir sunaudojo bestatydami gintarinius kambarius. Sunku atsakyti į šį klausimą. Tačiau aišku viena – dabar gintaro kraštu gali vadintis kaimyninis Kaliningrado kraštas. Čia iškasama absoliuti dauguma gintaro.
Krepšinis – antra lietuvių religija
Na, ir paskutinis potencialus mitas, kurį aptarsime taip pat paskutiniųjų dienų kontekste.Krepšinis. Sakome, kad šis žaidimas yra mūsų antroji religija. Tačiau pažiūrėjus į situaciją Žalgirio komandoje (savotiškai iškrypėliškus komandos savininko veiksmus atleidžiant trenerius) ar vis mažėjantį sirgalių skaičių Lietuvos Ryto Siemens arenoje susimąstai, ar iš tikro tokie jau pamaldūs esame. Ir apskritai – situacija su sportu Lietuvoje tampa artima tragedijai.
Paskutiniais skaičiavimais iš 19 tūkst. patikrintų mokinių tik kas šeštas yra visiškai sveikas. Be jokios abejonės, tai lems ne tik Lietuvos, kaip krepšinio valstybės, ateitį, bet ir kaip valstybės ateitį bendrąja prasme. Tačiau galbūt dar nevėlu pradėti rūpinti jaunąja karta ir krepšinio tradicijomis…
Taigi matome, kad ir pas mus šalyje yra susiformavę nemažai mitų. Neabejoju, kad kiekvienas žinome jų ne vieną. Užsienyje apie lietuvius taip pat sklando įvairių mitų. Pavyzdžiui, kad lietuvaičiai yra patys stipriausi vyrai pasaulyje, o lietuvaitės – pačios gražiausios moterys. Tačiau visi puikiai žinome, kad tai joks mitas – tai realybė….