Search Results for: "narkomanija"

Priklausomybė nuo maisto primena narkomaniją. Kaip atpažinti?

Priklausomybė nuo maisto primena narkomaniją. Kaip atpažinti?

90 proc. žmonių Lietuvoje turi priklausomybę nuo maisto. Bent jau taip teigia Žvėryno natūralios medicinos centro įkūrėja Jelena Tulčina. Ši priklausomybė, anot gydytojos, primena narkomaniją, o ją atpažinti galima pagal 3 požymius. Kaip tai padaryti?

„Kiečiausių“ tautų sąrašas: jamakiečių akcentas

„Kiečiausių“ tautų sąrašas: jamakiečių akcentas, ispanų siesta ir belgų šokoladas

Ar teisinga teigti, kad kažkurios šalies gyventojai yra patys šauniausi pasaulyje? Ar apskritai įmanomi tokie rinkimai, juk kiekviena šalis kažkuo unikali? CNN sako, kad taip, ir pateikia „kiečiausių“ tautų sąrašą.

12 vieta – turkai

Tauta, kuri niekad nepraleidžia progos pasididžiuoti Stambulo gražumu. Reikėtų nepamiršti ir to, kad turkai išsidėstę dviejuose žemynuose. Tad visai nenuostabu, kad jų taip mėgiami ūsai dažnokai užriečia nosis į viršų.

11 vieta – belgai

Perskaitėte teisingai – tai belgai, gyvenantys mažoje, drėgnoje, niūrokoje Europos Sąjungos dalyje, tačiau smarkiai prisidėję prie alaus ir šokolado evoliucijos. Po politinės šalies krizės likę be vyriausybės, belgai nepradėjo anarchiško maišto ar piratavimo jūroje, o tiesiog tvarkingai ir ramiai su šia situacija susitvarkė.

10 vieta – australai

Paplūdimiai, iškylos gamtoje, bikiniai ir šaltas alus – australus apibūdinantys žodžiai. Dar sportas, į kurį įsitraukia kas antras gyventojas. Žinoma, reikia paminėti visą jų florą ir fauną bei serialą „Lost“.

9 vieta – kinai

Nors kinams sąvoka – privatumas – nėra žinoma, jie vis tiek šauni tauta, sugebanti pasižymėti savo „Made in China“gaminiais visame pasaulyje

8 vieta – Bostvanos gyventojai

Čia atsipalaidavę gyvena ne tik gyvūnai, bet ir žmonės kartu su jais, neatsitveriantys nuo jų net tvora, nors šalis garsėja dramblių populiacija.

Šioje šalyje itin didelis sergančių ŽIV/AIDS skaičius, tačiau jų tradiciniai šokiai ir muzika su džiazo ir hiphopo elementais žavi kiekvieną.

7 vieta – japonai

Gal ir juokina japonai savo karaokės sugebėjimais, tačiau visai kas kita jų mados ir technologijų įtaka pasauliui. Jau vien ko verti japonų paaugliai, kurie išmano daugiau už bet kurį brandaus amžiaus europietį.

6 vieta – ispanai

Jūra, saulė, smėlis, siesta, sangrija – ispano kasdienybė. Jis vakarėlį pradeda tada, kai kitos tautos jau miega. Nepamirškime, žinoma, ir futbolo.

5 vieta – korėjiečiai

Ši tauta garsėja savo sojų viskiu ir neribotomis galimybėmis jį gerti. Netgi sakoma, kad korėjietis pats geriausias sugerovas. 20 stikliukų jam tik vakarėlio pradžia.

4 vieta – amerikiečiai

Dauguma jų pasaulyje nemėgsta dėl karo grėsmės, politinių niuansų, greito maisto restoranų ir t. t. Tačiau jei ne jie, dabar gal nebūtų rokenrolo, banglenčių, mėlynų džinsų, holivudinių filmų…

3 vieta – mongolai

Mistiška tauta, kuriems iki šiol erelis – naminis gyvūnas. Jakų mėsą ar pieną jie naudoja kiekvieną kartą gamindami, o jų visi drabužiai, įskaitant net apatinius, išsiuvinėti įvairiausiais raštais ir mušti kailiu.

2 vieta – jamaikiečiai

Jamaika garsėja dideliu nužudimų skaičiumi ir narkomanija, tačiau, nepaisant to, jamaikiečiai pasauliui davė regio muziką, egzotišką Rastafarų kultūrą, dredų madą. Be to, šios šalies gyventojų anglų kalbos akcento sumaišyti neįmanomą su jokiu kitu.

1 vieta – brazilai

Ši tauta nusipelnė pirmos vietos, nes garsėja savo liberaliomis pažiūromis ir geros nuotaikos skleidimu pasauliui – Rio de Žaneiro karnavalai, samba, skani kava, įdegę kūnai ir daug gražių spalvų…

Diagnozė: galvoje tik seksas

Diagnozė: galvoje tik seksas

Priklausomybė nuo sekso (sexual addiction) pirmą kartą kaip sąvoka, analogiška alkoholizmui ir narkomanijai, paminėta 1980 metais, amerikiečių psichologo Patriko Karnso. Jis turėjo omenyje socialine ir kultūrine prasme nepriimtiną seksą.

Kodėl taip sunku mesti rūkyti?

Kodėl taip sunku mesti rūkyti?

Ar žinote, kad metimas rūkyti yra vienas svarbiausių žingsnių, rūkaliams padedantis prailginti gyvenimo trukmę ir kokybę.

Mesti rūkyti nėra lengva, tačiau įmanoma. Tinkamiausias būdas mesti rūkyti ir daugiau nebegrįžti prie šio blogo įpročio – tai žinoti, kas galėtų vėl paskatinti pradėti rūkyti, kokias galimybes turite ir kur galite kreiptis pagalbos.
Mesti rūkyti nėra lengva, tačiau įmanoma. Tinkamiausias būdas mesti rūkyti ir daugiau nebegrįžti prie šio blogo įpročio – tai žinoti, kad galėtų vėl paskatinti pradėti rūkyti, kokias galimybes turite ir kur galite kreiptis pagalbos.

Lytiškai plintančios ligos – ką būtina žinoti?

Lytiškai plintančios ligos – ką būtina žinoti?

Pastarųjų metų statistika rodo, kad moterų, sergančių lytiniu keliu plintančiomis ligomis, amžius jaunėja. Medikų teigimu, tai gali būti susiję su jaunėjančia lytinio gyvenimo pradžia ir atsakomybės, o kartu ir informacijos apie šias ligas stoka.

M. Palubenka: „Nesvarbu

M. Palubenka: „Nesvarbu, ką groji, svarbu – tavo požiūris“ (Interviu)

Pokalbis su mūsų šalies atlikėju Marku Palubenka apie ekologija, teatrą, žinoma, muziką ir kt.

Homoseksualumas – kliūtis kraujo donorystei

Homoseksualumas – kliūtis kraujo donorystei

Lietuvos nacionalinis kraujo centras nuolat ragina Lietuvos gyventojus duoti kraujo ligoniams. Tačiau ne visiems donorams durys į Nacionalinį kraujo centrą yra atviros. Homoseksualūs ir biseksualūs vyrai nelaukiami kraujo centro priimamajame.

Įdomūs tik vyrai

Diskriminacijos gyslą galima užčiuopti vos prisėdus pildyti kraujo donorų apklausos anketos. Joje vyrų klausiama, ar šie turėjo santykių su kitais vyrais. Atsakę teigiamai kraujo duoti negali.

Potencialių kraujo donorių moterų lytine orientacija nesidomima. Tik teiraujamasi, ar jų „lytinis partneris galėtų turėti santykių su kitais vyrais“.

Nacionalinio kraujo centro direktorius Vytenis Kalibatas teigė, kad dėl klausimo apie homoseksualus ir kraujo donorystę Europoje diskutuojama jau keletą metų. „Kraujo donorai atrenkami pagal Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymus, kurie parengti pagal ES direktyvas. Tokia situacija yra visoje Europoje“, – kalbėjo kraujo centro vadovas.

Rizikos grupė

Sveikatos ministerijos įsakyme dėl donorų sveikatos tikrinimo tvarkos absoliučių priešparodymų (kontraindikacijų) sąraše pirmoje vietoje įrašytas „donoro priklausymas padidintos rizikos grupei (homoseksualizmas, narkomanija, prostitucija, alkoholizmas)“.

Paklaustas, ar tokia anketa ir kraujo donorų atrankos sistema nėra diskriminuojanti, V.Kalibatas atsakė: „Tai nėra diskriminavimas. Mes norime, kad nebūtų rizikos užkrėsti recipientą. Duoti kraujo turi sveikoji visuomenės dalis, turinti minimalią riziką perduoti infekcijas. Turėtume patys savęs paklausti, kokio donoro kraujo norėtume“.

Pašnekovas aiškino, kad kraujo centro tikslas – visais būdais užtikrinti maksimalų kraujo tinkamumą recipientams. „Kol kas Europoje nėra tinkamų technologijų bet kokiam virusui aptikti. Virusas gali būti organizme, bet net atliekant jautriausius tyrimus jis gali būti nepastebėtas“, – kalbėjo V.Kalibatas.

Skundžiasi diskriminacija

Lietuvos gėjų lygos projektų vadovas Vladimiras Simonka pripažino, kad homoseksualių vyrų kraujo donorystė – ne kartą diskutuota tema homoseksualų bendruomenėje.

„Daug kas skundžiasi. Esu girdėjęs pasakojimų, kad vyrai perskaito klausimą apie seksualinę patirtį ir neprisipažįsta, nes nori duoti kraujo ir atlikti pilietinę pareigą“, – pasakojo lygos atstovas. Pasak pašnekovo, anketoje esantis klausimas apie vyrų lytinius santykius su vyrais yra visiškai netikslingas, nes priverčia homoseksualius ar biseksualius vyrus meluoti.

Nors Nacionalinio kraujo centro direktorius teigė, kad ES pozicija homoseksualų kraujo donorystės klausimu yra aiški, V.Simonka tikino, kad ES ir Europos Komisija yra nusiteikę prieš tokią diskriminuojančią donorystės praktiką.

Rugsėjo pradžioje Europos Komisija išplatino spaudos pranešimą, kuriame oficialiai teigiama, kad ES teisės aktai neįtvirtina leidimo drausti homoseksualiems vyrams būti kraujo donorais. Įstatymų aiškinime teigiama, kad homoseksualams neturėtų būti draudžiama duoti kraujo, nes „seksualinis elgesys“ ir „seksualinė orientacija“ nėra tas pats dalykas.

Europos Komisija paragino, kad ES šalys nediskriminuotų žmonių dėl jų seksualinės orientacijos. „Klausimas dabar kyla tik toks, ar Lietuva nori šią problemą išspręsti, ar ir toliau anketoje turėti fiktyvų klausimą, į kurį daug kas sąžiningai neatsako“, – kalbėjo Lietuvos gėjų lygos atstovas.

Vyksta tyrimas

Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė komentuoti susidariusios situacijos nenorėjo. „Kaip tik šiuo metu atliekame tyrimą, kuris prasidėjo dėl į mus besikreipusio mažeikiečio. Šiuo metu išsiųsti paklausimai į atsakingas institucijas. Būtų nekorektiška preliminariai komentuoti, kol vyksta tyrimas“, – aiškino lygių galimybių kontrolierė.

Apie kraujo donorų anketą išgirdęs Žmogaus teisių instituto direktorius Henrikas Mickevičius teigė, kad „iš pirmo žvilgsnio matomas nelygus skirtingos seksualinės orientacijos žmonių traktavimas“.

„Tačiau tokia kraujo donorystės praktika gali būti ir nediskriminacinė. Jei žmonių diferenciavimas yra pateisinamas, pavyzdžiui, moksliniais tyrimais įrodyta, kad rizika iš homoseksualių vyrų gauti netinkamo kraujo yra didelė, tokie Nacionalinio kraujo centro veiksmai gali būti nediskriminaciniai“, – pasakojo teisininkas.

Paklaustas, ar ES direktyvos turi būti tiesiogiai įteisintos Bendrijos narės teisinėje sistemoje, pašnekovas teigė, kad direktyvos tiesioginio įsigaliojimo neturi, tačiau šalys neretai savo įstatymuose įteisina daug daugiau, nei yra reikalaujama direktyvoje.

Kaip pasaulis kovoja su narkotikais?

Kaip pasaulis kovoja su narkotikais?

Visame pasaulyje apie 210 mln. žmonių (4,8 proc.) 15-64 m. amžiaus bent kartą per pastaruosius 12 mėnesių yra piktnaudžiavę narkotikais ir šis įprotis per metus sukelia apie 200 000 asmenų mirčių. Deja, narkotikų vartojimo statistiniai duomenys auga ir tai verčia tiek kiekvienoje šalyje individualiai, tiek tarptautiniu mastu ieškoti priemonių, galinčių pakeisti tokią situaciją pasaulyje.

Didėja sintetinių ir „legalių“ narkotikų vartojimas

UNODC ataskaitoje pažymima, kad narkotikų rinka pasaulyje per pastaruosius kelerius metus išliko stabili, tačiau išaugo sintetinių ir taip vadinamų „legalių“ narkotikų vartojimas. Problemą visame pasaulyje kelia pastaraisiais metais išaugusi medžiagų, kurioms dar nėra taikomos kontrolės priemonės, paklausa. Tradiciniai narkotikai (pvz., kokainas, ekstazis ir kt.) turi pakaitalus, parduodamus kaip „teisėti narkotikai“.

Pavyzdžiui, prieš porą metų kanapes vartotojams pakeisdavo sintetiniai kanabinoidai arba taip vadinami „spice“ mišiniai, kurie anksčiau buvo legalūs. Dabar šių mišinių prekyba yra draudžiama, tačiau nesąžiningi prekeiviai, nuslėpdami tikrąjį jų poveikį, šias medžiagas reklamuoja vis kitomis formomis ir kitais pavadinimais, o patikliam pirkėjui formuoja nuomonę „jei produktais prekiaujama legaliai, jie yra nedraudžiami, vadinasi, ir nekenksmingi“.

Vien Europoje 2010 m. buvo nustatytas rekordinis naujų svaiginimuisi naudotų medžiagų skaičius. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centrą (ENNSC) ir Europolą pernai pasiekė informacija apie 41 naują ES šalyse aptiktą psichoaktyviąją medžiagą ir kasmet šis skaičius vis didėjo beveik dvigubai (2009 m. – 24, 2008 m. – 13).

Įtraukiant naujas medžiagas į kontroliuojamų medžiagų sąrašus, Lietuva pirmauja visoje Europos Sąjungoje. Lietuvoje rinkos ribojimo priemonės pernai buvo pasiūlytos ir visoje ES pritaikytos 8 naujoms psichoaktyviosioms medžiagoms, 2009 m. – 13, 2008 m. – 6.

KCannabis – the world’s drug of choiceanapės – populiariausi narkotikai

Cannabis remains by far the most widely produced and consumed illicit substance globally,Kanapės ir toliau išlieka bene plačiausiai vartojama narkotine medžiaga visame pasaulyje. Nors kartą per pastaruosius metus kanapes vartojo nuo 2,8 iki 4,5 proc. pasaulio gyventojų – 125-203 mln. žmonių. Europoje, kaip rodo ENNSC duomenys, kanapių vartojimas daugelyje šalių stabilizuojasi arba netgi mažėja.

While cannabis herb (marijuana) production is widespread, notably in the Americas and Africa,Marihuanos gamyba yra plačiai paplitusi visame pasaulyje, ypač Amerikoje ir Afrikoje. Tuo tarpu cannabis resin production (hashish) continues to be concentrated in just two countries: Morocco,kanapių dervos (hašišo) gamyba tebėra populiariausia Maroke (kanapių derva yra tiekiama į supplying the West European and North African markets, and Afghanistan supplying the marketsVakarų Europą ir Šiaurės Afriką) bei Afganistane (hašišas skirtasin South-West Asia. Pietų ir Vakarų Azijos rinkai).Cannabis resin was a far more profitable crop than opium poppy in 2010 in 2010 m.Afghanistan. Afganistane kanapių derva buvo daug pelningesnė nei opijinių aguonų pasėliai.

Paplito aguonų maras

UNODC, apžvelgdamas narkotikų rinką pasaulyje, pažymi, kad kanapių, kokaino ir heroino prekybos mastai per pastaruosius metus nesikeitė, o kai kuriuose kraštuose netgi sumažėjo. Tuo tarpu šių medžiagų gamyba jau patyrė nuostolių.

Per pastaruosius 4 metus (2007 – 2010 m.) pasaulyje opiumoproduction declined by 45 per cent between 2007 and 2010, particularly as a result of poor yields gamyba sumažėjo 45 proc. visų pirma dėl mažo opijinių aguonų derliaus ir paplitusio aguonų amaro, kuris daugiausia opiumo derliaus sunaikino Afganistane.

Lietuvoje mažėja kokaino vartojimas

UNODC duomenimis, kDuring that time, potential cocaine production fell by about one-sixth, reflecting thokaino produkcija pasaulyje sumažėjo maždaug šeštadaliu dėl sumažėjusios kokaino gamybos Kolumbijoje. JAV ircontinues to be largest cocaine market, with an estimated consumption of 157 tons of cocaine in toliau išliko didžiausia kokaino rinka pasaulyje, nors ir pastaraisiais metais patyrė didžiulį nuosmukį.

Nevertheless, the USThe US cocaine market has witnessed massive declines in recent years.The second largest cocaine market isAntra pagal dydį kokaino rinkaEurope, notably West and Central Europe, where consumption is estimated at 123 tons. liko Europoje, ypač Vakarų ir Vidurio Europos šalyse, kur per metus suvartojama maždaug 123 tonų kokaino. Per pastarąjį dešimtmetį, kokaino vartojimas Europoje išaugo dvigubai (daugiausia – Čekijoje, Estijoje, Latvijoje ir Slovakijoje). Tačiau Vengrijoje ir Lietuvoje kokaino vartojimas mažėjo. Mūsų šalyje, 2008 m. tyrimo duomenimis, kokainą per pastaruosius 12 mėnesių vartojo 0,2 proc. 15-64 m. asmenų (2004 m. – 0,3 proc.).

Kaip kovoti su narkotikų vartojimu?

Piktnaudžiavimas narkotikais įgauna vis naujas vartojimo formas, todėl kovoje su psichoaktyviosiomis medžiagomis visuomenė daugiau dėmesio turi skirti prevencijai, o jos įgyvendinimą visų pirma pradėti savo bendruomenėje.

Pasak Departamento direktoriaus Zeniaus Martinkaus, narkotikų vartojimo paplitimas Lietuvoje, lyginant su kitomis šalimis, kol kas nėra aukštas, tačiau mūsų šalyje, kaip ir visame pasaulyje žalingų įpročių prevencija visų pirma turi prasidėti šeimoje, mokykloje ir tarp draugų. „Raginame kiekvieno mūsų šalies regiono gyventojus bendromis pastangomis atkreipti dėmesį į narkotikų vartojimo problemą ir įgytas žinias apie žalingų įpročių keliamą žalą perduoti kitiems savo draugams bei pažįstamiems. Taip kiekviena bendruomenė kovą su narkomanija savo regione gali išplėsti visoje šalyje, o vėliau pradėti kovoti ir tarptautiniu mastu“, – tikina Z. Martinkus.

Grėsmė organizmui – naujos ir nežinomos medžiagos

Grėsmė organizmui – naujos ir nežinomos medžiagos

Dėl apsinuodijimų narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis į sveikatos priežiūros įstaigas kreiptasi 308 kartus, iš kurių 137 atvejais – konkrečios apsinuodijimą sukėlusios medžiagos nebuvo galima nurodyti arba patikslinti, t.y. konkreti psichoaktyvioji medžiaga nebuvo žinoma.

Žalias muilas – pražūtingame amerikietės valgiaraštyje (Foto)

Žalias muilas – pražūtingame amerikietės valgiaraštyje (Foto)

Tempesttė Henderson iš Floridos per savaitę suvalgo 5 gabalėlius muilo, taip pat neatsisakydama ir „porcijos“ skalbimo miltelių. Medikų teigimu, 19-metės amerikietės įprotis valgyti muilą gali ją pražudyti.

„Pamenu tą pirmąjį kartą, kai ranka pasėmiau skalbimo miltelių. Tai buvo taip sandu ir pikantiška. Iškart supratau, kad tai skirta man, – „Daily Mail” teigė mergina.

6 mėnesius valgiusi muilą, ji kreipėsi į medikus ir šie jai diagnozavo labai retą ligą – „picą“, kuria sergantys asmenys jaučia poreikį valgyti ne maisto produktus – metalą, monetas, kreidą, baterijas ir net dantų šepetėlius. Tai dažnai paaiškinama mineralų trūkumu organizme. Nėščiosios dažnai trokšta valgyti anglį, kai kurios – geležį.