Search Results for: "nauji spektakliai"
Jau šeštus metus iš eilės, menų fabrikas „Loftas“ rudenį pasitiks kviesdamas į urbanistinį muzikos ir menų festivalį „Loftas Fest“. Šiemet festivalis, kviečiantis su šūkiu, kad miestas turi akis ir ausis, kai „Loftas“ atveria duris, vyks rugsėjo 8-9 dienomis. Festivalio gerbėjai jau gali ruoštis plačiau atverti akis ir ištempti ausis – jų lauks net 2 dienos pramogų, 4 muzikos scenos, kvapą gniaužiantys meno performansai ir spektakliai, Lietuvos ir užsienio meno kūrinių parodos po atviru dangumi ir net naktinė mados mugė bei kino teatras.
Lietuvos ir Estijos nacionaliniai operos teatrai pradeda precedento neturinčias pasikeitimo operos ir baleto spektakliais gastroles.
Talino nacionalinė opera Vilniuje rugsėjo 23-28 dienomis rodys penkis geriausius savo pastatymus: tris operos spektaklius – Džakomo Pučinio (Giaccomo Puccini) „Toską”, kurią režisavo Raimondas Banionis, „Bohemą” bei Sergejaus Prokofjevo „Meilė trims apelsinams” ir du baletus – legendinį britų choreografo Keneto Makmilano (Kenneth MacMillan) baletą „Manon” pagal Žiulio Masnė (Julles Massenet) muziką ir britų choreografo Deivido Niksono (David Nixon) baletą „Trys muškietininkai”.
Pasak Estijos operos trupės direktoriaus Marto Miko (Mart Mikk), tokios mainų programos turėtų būti labai drąsiai sutinkamos ir vykdomos, o didžiausiu įvykiu svečias vadina praėjusio sezono premjerą – šiuolaikiškai pastatytą S. Prokofjevo operą „Meilė trims apelsinams”, kuri Taline atliekama estų kalba su nedideliais intarpais rusų kalba. Estų kalba ši opera skambės ir Vilniuje.
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) į Taline tuo pat metu rodys keturis spektaklius: operas „Otelas” ir „Žydė” bei du baletus – „Romeo ir Džuljetą” ir „Raudonąją Žizel”.
Tai didžiausias Lietuvos ir Estijos kultūrinio bendradarbiavimo projektas. Lietuvai apie pusę milijono litų kainuosiančioms gastrolėms Kultūros ministerija skiria 130 tūkst. litų paramą, remia ir privačios įmonės.
LNOBT vadovas Gintautas Kėvišas teigia, kad tokie pat didelio masto mainai spektakliais numatomi ir su Rygos operos teatru 2012 metų rudenį.
Spalio mėnesį Vilniuje laukiama Baltarusijos baleto trupės, lietuvių žiūrovams rodysiančios jau egzotišku mūsų scenoje tapusį Aramo Chačaturiano baletą „Spartakas”.
Lapkričio mėnesį Vilniuje laukiama Kauno valstybinio muzikinio teatro gastrolių, o LNOBT choras vyks į netoli Honkongo vyksiantį Makau festivalį dainuoti „Laisvojo šaulio” pastatyme.
Naujiesiems metams LNOBT išleis baleto „Žydrasis Dunojus” pagal Johano Štrauso (Johann Strauss) muziką premjerą. Dviejų veiksmų baletą statys žinomas Rusijos choreografas Andrejus Melanjinas kartu su lietuvių žiūrovams puikiai pažįstamu dailininku Viačeslavu Okunevu.
Pasak Lietuvos baleto vadovės Tatjanos Sedunovos, šis baletas prieš 15 metų rodytas LNOBT scenoje ir buvo labai mėgstamas bei gausiai lankomas. „Norime atgaivinti senąjį spektaklį, žavėjusį publiką šampano skoniu, gėriu ir grožiu, kad dabar jis sužibėtų kitaip”, – sako T. Sedunova.
Po Naujųjų metų Lietuvos baleto trupės laukia gastrolės į Italiją, o sezono pabaigai turėtų pasirodyti Piotro Čaikovskio opera „Eugenijus Oneginas”, kurią Vilniuje statys rusų režisierius Vasilijus Barchatovas.
Dar viena šio LNOBT sezono naujiena – į teatro sceną iš Trakų perkeliama Amilkarės Ponkielio (Amilcare Ponchielli) opera „Lietuviai” – kitų metų vasario mėnesį teatro scenoje bus rodomas šios operos koncertinis atlikimas.
Lietuvos nacionalinis dramos teatras naujame savo sezone pristato ne tik naujus spektaklius, bet ir naujai atrastus senus, kaip kad Gintaro Varno „Nusiaubta šalis”. Tad ką naujo parodys mums Varnas?
Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), į naują sezoną žengiantis atsinaujinęs išore ir turiniu, yra suplanavęs žinomų režisierių dešimties spektaklių premjeras ir žada didesnių patogumų įsigyjant bilietus.
72-ąjį LNDT sezoną antradienio vakarą pradės Jono Vaitkaus režisuota vieno įdomiausių šiuolaikinių suomių dramaturgų Juhos Jokelos pjesė „Fundamentalistai”, vadinama radikaliausiu pastarųjų metų nacionalinės dramaturgijos kūrinių. Spektaklį du vakarus teatro fojė vaidins dvi skirtingos aktorių sudėtys – Rasa Samuolytė, Ramunė Skardžiūnaitė, Povilas Budrys ir Remigijus Bučius.
Spektaklio režisieriaus J. Vaitkaus nuomone, „Fundamentalistuose” temos turinį, klausimų apie mirtį, gyvenimą, religiją, tikėjimą antplūdį išgyvena visi žmonės – ateistai, katalikai, stačiatikiai, krišnaistai.
„Pjesė atvira, nuoširdi, apnuoginta. Joje viskas remiasi aktoriaus – žmogaus sąmone. Čia svarbiausia – žmogaus vertybės, jo stuburas. Ta pjesė tuo ir svarbi, kad ne bet koks aktorius tai gali vaidinti, ta prasme, kad ten turi būti labai aiški asmeninė nuostata, turi būti norėjimas spręsti tuos klausimus arba jų turėjimas viduje. Ta medžiaga yra maksimaliai priartinta prie aktoriaus – žmogaus”, – sako J. Vaitkus.
Maestro J. Vaitkus šį sezoną statys ir didelės apimties spektaklį „Visuomenės priešas” pagal Henriką Ibseną, kurį žadama parodyti šių metų lapkritį.
JAV ir Lietuvoje kurianti režisierė Jana Ros (Yana Ross) statys spektaklį „Chaosas” pagal kito šiuolaikinio suomių dramaturgo Mikos Mylyaho (Mika Millyah) pjesę. Pasak režisierės, pagrindinė pjesės tema – šiuolaikiniame žmoguje slypinti agresija, slepiama po kaukėmis ir išsiveržianti netikėtomis formomis. Spektaklyje pagrindinius vaidmenis kuria aktorės Dalia Michelevičiūtė, Rimantė Valiukaitė ir Toma Vaškevičiūtė. Šio spektaklio premjera numatoma spalio mėnesį.
Režisierius Oskaras Koršunovas rengiasi statyti naujausią Mariaus Ivaškevičiaus pjesę „Išvarymas” apie lietuvių emigrantų gyvenimą, o D. Michelevičiūtė Mažajai scenai kuria monospektaklį „Kalbos galia” pagal poeto Česlavo Milošo (Czeslaw Milosz) eiles, kuris lapkričio mėnesį turėtų vainikuoti šįmet minimo rašytojo gimimo 100-mečio programą.
Šį sezoną suplanuoti ir du spektakliai vaikams – Valentinas Masalskis statys „Grybų karą” pagal Justiną Marcinkevičių, o Evaldas Jaras – savo kūrybos spektaklį „Murkšlinas ir Turkšlinas”, kuris pirmą kartą vaikams bus rodomas teatro studijoje.
Pasak LNDT meno vadovo Audronio Liugos, numatoma ir seniai laukta lietuviška koprodukcija su „Meno fortu” – Eimunto Nekrošiaus spektaklis pagal Dantės „Dieviškąją komediją”, kurio premjera numatoma kitų metų balandžio mėnesį. Spektaklį statys nuolatinė E. Nekrošiaus kūrybinė komanda, o muziką kuria Andrius Mamontovas.
Antrąjį sezono pusmetį LNDT naujus spektaklius planuoja statyti režisieriai Cezaris Graužinis, Agnius Jankevičius, Gintaras Varnas.
Šįmet žiūrovų lauks ir bilietų įsigijimo naujovė – teatras siūlo įsigyti du abonementus: klasikinį – į spektaklius Didžiojoje salėje ir auksinį – į visus naujojo sezono premjerinius spektaklius Didžiojoje ir Mažojoje salėse. Bilietus galima pirkti ir internetu, per vieną iš bilietų platinimo sistemų.
Pasak LNDT generalinio direktoriaus Martyno Budraičio, teatras stengiasi planuoti sezono darbus pagal finansinę situaciją ir stengiasi gauti metinį biudžetą, kuris būtų kuo artimesnis teatro poreikiui. „Kalbėti apie kitų metų biudžetą būtų anksti, nors lėšų poreikį mes žinome, o realų biudžetą sužinosime vėliau. Metams skiriama valstybės dotacija teatrui su investiciniais projektais siekia 6,6 mln. litų, tačiau teatro poreikis viršija šią sumą apie pusantro karto”, – kalbėjo direktorius.
Kauno valstybinis dramos ir Lietuvos nacionalinis dramos teatrai atnaujino tradiciją keistis gastrolėmis. Šiemet abu teatrai vienas pas kitą svečiuojasi gegužę: LNDT spektakliai Kaune rodomi gegužės 4–6 d., o KVDT Vilniuje gastroliuoja gegužės 11–15 d. Kiekvienas teatras savo publikai svečiuose pristato po 6 spektaklius – tiek spektaklių vienu metu teatrai „sukeitę“ nebuvo nuo 2002 m.
Su įdomiausiais ir geriausiais savo spektakliais gastroliuoti kitame mieste – abiejų teatrų aktoriams ne tik nostalgiją kelianti tradicija, bet ir jaudinantis susitikimas su kitaip reaguojančia publika.
Žiūrovams – tai puiki proga pamatyti kiek kitokią vaidybą, seniai matytus ar išvis nematytus aktorius, praplėsti teatrinių patirčių horizontus. „Visus tuos metus, kol nevyko apsikeitimai gastrolėmis, jautėme uždarumą, netgi hermetiškumą, kai tarp teatrų nevyksta keitimasis kūrybine informacija. Trupėms tai žalinga – taip po truputį tampame provincialais, nematome visos Lietuvos teatrinių krypčių, nežinome, kur einame“, – kūrybinę gastrolių naudą įvardija Auksinio scenos kryžiaus laureatė aktorė Daiva Stubraitė.
Apsikeitimo gastrolėmis tradiciją laikas nuo laiko nutraukiančios ekonominės ar politinės aplinkybės, turbūt niekada neištrins iš atminties geriausių momentų, kuriuos dovanoja teatrų gastrolės tiek žiūrovams, tiek aktoriams. „Artėjant gastrolėms užplūsta nuostabūs jausmai – tai ne tik gražus abiejų teatrų jubiliejinių sezonų užbaigimas, primenantis „senus gerus laikus“, bet ir unikali galimybė Kauno trupei vaidinti didžiojoj scenoj, kol rekonstruojama mūsų scena“, sako Kauno valstybinio dramos teatro vadovas Egidijus Stancikas.
Jam antrina ir Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinis direktorius Martynas Budraitis: „Šios gastrolės – nepaprastos. Po keliolikos metų pertraukos atnaujiname glaudų svarbiausių Lietuvos teatro scenų bendradarbiavimą, juk jau kurį laiką tokio mąstelio apsikeitimo scenomis nebuvo. Svarbiausia, kad šios gastrolės taptų naujos perspektyvos, naujo kultūrinio bendravimo užtaisu. Juk visi esame „bendro katilo“ dalis, todėl turime ne tik sveikai konkuruoti, bet ir telktis, dirbti išvien.“
Į Kauną – monospektaklių ir nacionalinės dramaturgijos puokštė
Nors Kauno dramos teatras Didžiosios scenos kol kas neturi, LNDT pavyko suformuoti tikrai įdomią gastrolių programą iš kamerinių spektaklių. Kauno publikos numylėtiniai Valentinas Masalskis ir Birutė Marcinkevičiūtė-Mar ištikimi savo repertuarui. Kaune mažai kam matytas Patricko Süskindo „Kontrabosas“ – gurmaniškam vokiečių dramaturgijos mylėtojų skoniui. V. Masalskio režisuotą monospektaklį vaidina aktorius Šarūnas Puidokas. Tuo tarpu Birutė Mar savo monospektaklyje „Unė“ dar kartą kauniečiams primins iš jų miesto kilusios Holivudo aktorės Unės Babickaitės istoriją, o jos inscenizuotame Alessando Barico „Šilke“, kuriame kartu su B. Mar vaidina Gediminas Storpirštis ir džiazo dainininkė Andrė Pabarčiūtė, išvysime ir išgirsime poetiškai, šilku šlamantį šokio judesį, baltą muziką, subtilų jausmų „šilką“ ir po juo slypinčią paslaptį.
Vieno įdomiausių lietuvių rašytojų Antano Škėmos „Saulėtos dienos“ nukels Kauno teatro mylėtojus į Lietuvos praeitį, kuri anot režisierės Ramunės Kudzmanaitės, „kuo ilgiau gyveni, tuo artimesnė atrodo“. Panašiai pasijusime ir Sigito Račkio režisuotame Romualdo Granausko „Duburyje“. Tai klasikinio lietuviško romano inscenizacija, įdomi dar ir tuo, kad nukelia žiūrovą į gilų sovietmetį, kur kasdienybė dažnai skamba rusų kalba. Tuo tarpu, dokumentinėje pjesėje ir to paties pavadinimo spektaklyje „Bunkeris“ rašytojas ir režisierius Vytautas V. Landsbergis mus grąžina į lemtingą Lietuvos istorijos momentą, kai daugeliui teko rinktis – būti ištikimam Lietuvos nepriklausomybės idėjai, ar vardan ramesnės ateities, parsiduoti priešams ir išduoti draugus.
Kaune svečiuosis ir vienas naujausių LNDT projektų – garsaus suomių režisieriaus Kristiano Smedso teatrinis eksperimentas „Liūdnos dainos iš Europos širdies“. Visus pagal F.Dostojevskio „Nusikaltimą ir bausmę“ sukurto spektaklio vaidmenis scenoje be šviesų ir dekoracijų atlieka aktorė Aldona Bendoriūtė, o spektaklis skirtas tiksliai 27 žiūrovams. Vilniaus publikos įvertintą emocingą monospektaklį gali stebėti ir lietuviškai nesuprantantys žiūrovai – „Liūdnos dainos iš Europos širdies“ sinchroniškai verčiamos į anglų kalbą.
LNDT scenose – rinktinis kauniečių repertuaras
Gerą nacionalinės dramaturgijos dozę kauniečiams „suleisiantis“ Nacionalinis dramos teatras į savo sales priims geriausius pastarųjų dviejų sezonų KVDT spektaklius. Tai – ir Auksinį scenos kryžių aktorei Tomai Vaškevičiūtei pelnęs spektaklis „Laimingi“ pagal Friedricho von Schillerio „Klastą ir meilę“, kuriuo režisierius Artūras Areima kreipiasi į atsakomybės už ištartą ar parašytą žodį nebežinančią SMS kartą. Tai pačiai kartai savo spektaklius adresuoja ir jaunu režisieriumi senokai nebenorintis vadintis Agnius Jankevičius, Kauno dramos teatre bandantis sukurti trilogiją pagal kanadiečio Daniel Danis pjeses. Šio sezono pradžioje jo pastatyti „Akmenų pelenai“ – šiuolaikiškai poetiškas, vizualus (scenografė Laura Luišaitytė nominuota Auksiniams scenos kryžiams) monologų spektaklis apie meilę, kuri reikalinga tam, kad galėtum gyventi toliau.
Vilniaus publikos išbandymo laukia ir režisūrinis aktoriaus Ričardo Vitkaičio debiutas prancūziškoje Jeano Dello ir Geraldo Sybleyraso komedijoje „Tegyvuoja Bušonas!“. Be proto juokingos situacijos, puikūs vaidmenys ir viena aktualiausių – ES paramos „įsisavinimo“ – temų žaibiškai išpopuliarino šią komediją Kaune. Ne mažiau populiarūs ir režisieriaus Rolando Atkočiūno statyti serbų dramaturgės Biljanos Srbljanovič „Skėriai“, kuriuose Gorano Bregovičiaus muzikos ritmu skleidžiasi šeimyninės istorijos, kurių tema – tėvų ir vaikų ryšio trapumas.
Kauno dramos teatras į Vilnių atveža ir čia jau populiarios Keistuolių teatro režisierės Agnės Sunklodaitės spektaklį „Kiškis pabėgėlis“. Linksmas muzikinis spektaklis vaikams rimta emigracijos tema ne mažiau aktualus ir tėvams. Pagal Liudviko Jakimavičiaus knygą „Lapė ir kaliošai“ pastatyto spektaklio programėlę-žaidimą lydi kompaktinėje plokštelėje įrašyta muzikinė pasaka.
Primename, jog kauniečių spektakliai LNDT scenoje svečiuosis gegužės 11–15 dienomis, o LNDT Kaune gastroliuos jau nuo šiandienos (gegužės 4–6 d.). Daugiau informacijos apie bilietus bei tikslus gastrolių repertuaras – www.teatras.lt ir www.dramosteatras.lt
Spalio 22, 23d. (penktadienį, šeštadienį) 19 val. Vilniuje „Keistuolių teatras“ paskutinį kartą parodys Aido Giniočio režisuotą komediją suaugusiems „Karalius Elnias“ . Teatras atsisveikina ir su dar vienu puikiu spektakliu – Vytauto V. Landsbergio muzikiniu vaidinimu vaikams „Pelytė Zita“, kurį vilniečiai ir sostinės svečiai dar gali suskubti pamatyti spalio 24 d. (sekmadienį) 12 val.
Nors šie spektakliai nestokojo nei publikos dėmesio, nei gerų atsiliepimų, pasak Keistuolių teatro vadovo Aido Giniočio, „atėjo laikas atsisveikinti ir užleisti vietą naujiems pastatymams“.
Aido Giniočio režisuotas commedia dell‘arte vaidinimas „Karalius Elnias“, pastatytas pagal Venecijos dramaturgo Karlo Gocio (Carlo Gozzi, 1720 – 1806) pjesę. Autorius pasakiškoje erdvėje apgyvendinęs italų komedijos kaukes, pats savo kūrinius vadindavo tragikomiškomis pasakomis suaugusiems. Žiūrint šį spektaklį nuobodžiauti tikrai nėra kada, nes visa, kas liūdna ir neįdomu, atmetama, o visa, kas patinka publikai, dar labiau paryškinama. Šis spektaklis turi prierašą: commedia dell’arte lituana e vera musica italiana. Nors sukurtas pagal prieš porą šimtų metų parašytą pjesę, spektaklis nedvelkia antikvarine seniena – žiūrovai kaukių komedijoje įžvelgia tai, kas jaudina šiandien, ir juokiasi iki ašarų.
Spektaklyje vaidina „Keistuolių teatro“ aktoriai: Aurimas Meliešius, Andrius Kaniava, Ilona Balsytė, Aldona Vilutytė, Darius Auželis, Vaidotas Žitkus, Irmantas Bačelis, Viola Klimčiauskaitė, Agnė Sunklodaitė ir kt.
2001 metais Lietuvos profesionalių teatrų festivalyje Rokiškyje Keistuolių teatro spektaklis “Karalius Elnias” pelnė pagrindinį ir žiūrovų prizus bei premiją už geriausią premjerinį spektaklį.
Festivalyje „Lietuvos teatrų pavasaris – Kaunas 2001“ Keistuolių teatro režisieriui Aidui Giniočiui už spektaklį „Karalius Elnias“ atiteko pagrindinis prizas; aktoriui Andriui Kaniavai – prizas už geriausią (Tartaljos) vaidmenį šiame spektaklyje.
Vytauto V. Landsbergio muzikinis spektaklis vaikams „Pelytė Zita“ pasakoja apie pelytę, kuri vieną vakarą pastebėjo, kad dingo jos… mama. Tačiau pelytė Zita nepabūgo ir išsiruošė į kelionę: juk negalima taip ir likti vienai – reikia surasti mamą. Nugalėjusi baimę ir įveikusi sunkiausias kliūtis bei pavojus, ji surado tai, kas yra brangiausia pasaulyje – mamą. Ir ne tik ją…
Spektaklio autorius garsėja savo gebėjimu įsijausti į vaiko pasaulį ir pasakoti smagias bei pamokančias istorijas, kurios įdomios ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. V. V. Landsbergis spektaklį „Pelytė Zita“ sukūrė pagal to paties pavadinimo savo knygelę vaikams.
Pelytės Zitos istoriją scenoje pasakoja: Joana Čižauskaitė, Viola Klimčiauskaitė, Agnė Sunklodaitė, Darius Auželis,Vytautas Rašimas ir Dalius Skamarakas
2006 m. profesionalių teatrų festivalyje Rokiškyje „Keistuolių teatrui“, suvaidinusiam „Pelytę Zitą“, įteikiamas prizas už geriausią spektaklį vaikams, o scenarijaus autorius ir režisierius Vytautas V. Landsbergis už spektaklį „Pelytė Zita“ apdovanotas nacionalinės dramaturgijos festivalyje „Versmė“.
Šiandien, paskutinę pavasario dieną Lietuvos nacionalinis dramos teatras pristatė savo ateinančio 74-ojo sezono naujienas. Iki naujųjų metų LNDT planuoja parodyti daugiau kaip 100 repertuarinių spektaklių ir išleisti tris premjeras. Po naujųjų teatro repertuarą papildys dar trys nauji spektakliai, tarp kurių – LNDT ir vieno inovatyviausių šiuolaikinių Europos teatrų „Hotel Pro Forma“ (Danija) kuriamas naujos kartos spektaklis jaunimui.
Naujųjų paminėjimui kasmet ieškome įdomių vietų ir neužmirštamų patirčių – juk sakoma, kad kaip sutiksime Naujus metus, taip juos ir praleisime. Vienus įsimintiniausių įspūdžių garantuoja šventės svetur.
Dainininkui Jeronimui Miliui pastaruoju metu veiklų tikrai nestinga – charizmatiškasis rokeris dainuoja miuzikluose, jo laukia ne tik gausybė koncertų, teatro spektakliai, bet ir koncertai su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru. „Šiuo metu gyvenu savo mėgstamuoju darbymečiu“, – šypsosi atlikėjas. Ir nesibaimina, kad net praėjus šventinių koncertų šurmuliui nebus kada atsikvėpti – dainininkas džiaugiasi, kad darbai jau suplanuoti bent iki birželio. Šįsyk su Jeronimu kalbamės apie artimiausius planus, pažintį su maestro Gintaru Rinkevičiumi, darbą su orkestru ir net rokerio repertuare atsiradusią meilės dainų klasiką.
Jau 13-ajam savo teatro sezonui besirengianti „cezario grupė“ pradeda su nauja energija ir kviečia žiūrovus pamatyti bene aktualiausius savo spektaklius „Drąsi šalis“ bei „Arabiška naktis“. Šios Cezario Graužinio režisuotos komedijos iki šiol išlieka populiarios, žiūrimos ir dabar itin aktualios. Dabar, kai šalį gąsdina geopolitiniai baubai, kai į mūsų šalį atkeliauja nelaukti svečiai iš rytų bei pietų: ar užteks drąsos mūsų šaliai tų svečių nepriimti, ar išdrįsime tolimų kraštų svečius aprengti bei pamaitinti? Kaip reikės ištverti tą arabiškos nakties karštį ir įkvėpti šaliai daugiau drąsos? Visgi „cezario grupė“ siūlo per daug nesukti dėl to galvos, nepūsti prieš geopolitinius vėjus, nuvyti baubus ir į visa tai pažvelgti su atlaidžia šypsena, dar ir nepiktai pasijuokiant.