Search Results for: "pėstute"
Įprasta manyti, kad sąnarių ligos vargina tik vyresnio amžiaus žmones. Visgi ši nuostata klaidinga. Dėl nejudraus gyvenimo būdo ar, atvirkščiai, pernelyg intensyvaus sportinio krūvio, netinkamai atliekamų pratimų, prastos mitybos, žalingų įpročių, pavyzdžiui, rūkymo, ar nekontroliuojamo viršsvorio uždegiminės sąnarių ligos jaunesnio amžiaus žmones užklumpa net dažniau nei senjorus, pastebi specialistai.
Norint, kad mūsų organizmo imuninė sistema veiktų aktyviau, specialistai pataria sportuoti ir sveikai maitintis. Tačiau gyvenant vis greitesniu ritmu sportui lieka vis mažiau laiko, tuo tarpu dažnam naujokui kyla klausimas – kaip pradėti?
Vis žvarbesni rudens orai kėsinasi į mūsų sveikatą. Norint, kad mūsų organizmo imuninė sistema veiktų aktyviau, specialistai pataria sportuoti ir sveikai maitintis. Tačiau gyvenant vis greitesniu ritmu sportui lieka vis mažiau laiko, tuo tarpu dažnam naujokui kyla klausimas – kaip pradėti?
Kai gyvenimo malonumus norisi semti kupinais šaukštais, o ne tenkintis trupiniais, tenka skubėti – greitas maistas, greiti santykiai, greitas „iškalimas“ prieš egzaminus. Ir žinoma, greiti pinigai. Tiesa, pastarųjų greičio trajektorija dažniausiai būna iš kišenės, o ne į ją. Todėl litų stoką maga kompensuoti skolinantis, juolab kad tam dabar pakanka brūkštelti SMS. O apsirūpinus šiandien, į rytojų galima numoti ranka – kaip nors grąžinsiu. Tačiau bent kiek uždelsus, rytojaus scenarijus gali priminti jei ne siaubo filmą, tai bent absurdo komediją – pasiskolinus žvirblį, tenka grąžinti visą briedį.
99-erių Dobri Dobrevas gyvena Bulgarijoje, Sofijos priemestyje. Antrojo pasaulinio karo metu vyras beveik prarado klausą, tad, galima sakyti, yra neįgalus. Kiekvieną dieną jis įveikia 25 kilometrus pėstute – senukas keliauja iš kaimo, kuriame gyvena, į miestą tam, kad galėtų elgetauti.
Jau labai seniai neteko važiuoti viešuoju transportu piko metu. Gerai, kad ruduo ir kad vėsta vis labiau dienoms bėgant, nes vasarą išvis siaubas apima, kai nebėr kuo kvėpuoti, o jei dar valkatėlė, kelis mėnesius nesimaudžiusi, atsisėda netoliese (viena iš priežasčių, kodėl pradedu draugauti su dviračiu)… Na va, tai taip. Šįvakar keliaudama namo įlipau į troleibusą pačiu piko metu ir kurį laiką viskas buvo ganėtinai ramu, mat žmonių dar ne tiek gausiai prilipę.
Aukštadvario regioninis parkas įkurtas kraštovaizdžio draustinio pagrindu, siekiant išsaugoti vertingą Verknės ir Strėvos aukštupių kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą, gamtos ir kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti. Laimei, dėl vyraujančių nederlingų dirvožemių ir didelio paviršiaus suskaidymo parkas per daugelį metų išliko nepakeitęs savo veido.
Mūsų mamos ir močiutes ne veltui ragindavo mums stovėti, sėdėti ir vaikščioti išsitiesus. Taisyklinga laikysena – gali ne tik padėti atrodyti jauniau, bet ir išvengti nugaros skausmų ir kitų sveikatos problemų.
Šiandien iš karto po to, kai viso pasaulio lietuvių lūpose 21 val. nuskambės Tautiška giesmė, nuo Kauno sporto halės pajudės „Varom už Lietuvą“ kamuolys į unikalų žygį per Lietuvą. Pirmieji visai šaliai kamuolį „įžais“ Kauno miesto gyventojai – per šį miestą kamuolys keliaus net dvi dienas iki liepos 8-osios.
Planuojama, kad po iškilmingos žygio atidarymo ceremonijos, kurią tiesiogiai nuo 19 val. transliuos TV3 televizija, pirmasis į miestą kamuolį išvarys jo šeimininkas Kauno miesto meras Rimantas Mikaitis.
Pirmiausiai kamuolys bus varomas į Kauno sporto halę. Jos salėje šventėje dalyvausiantys krepšinio veteranai atliks simbolinį metimą į krepšį kaip padėkos ir pagarbos istorinei halei ženklą, kurios parketas atnešė sėkmę pirmajame Lietuvoje vykusiame Europos vyrų krepšinio čempionate prieš 72 metus.
Nuo halės Kauno krepšinio mokyklų vaikų komandų, krepšinio veteranų ir Kauno atlikėjų rankose kamuolys keliaus Donelaičio gatve, praeis Kauno Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčią, tada A. Mickevičiaus gatve iki fontano Laisvės alėjoje ir Donelaičio gatve atkeliaus iki Vienybės aikštės prie Amžinosios ugnies.
Čia žygį pasitiks kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus skambinamų varpų gaudesys ir taip bus atiduota pagarba kritusiems dėl Lietuvos laisvės.
Toliau Kęstučio gatve ir pėsčiųjų tiltu virš Karaliaus Mindaugo prospekto kamuolys keliaus iki naujosios Žalgirio arenos, nuo kurios kamuolį perims arenos autoriaus, Kauno garbės piliečio Eugenijaus Miliūno deleguota architektų komanda.
Nuo ten kamuolys grįš į Laisvės alėją, kur jį perims pagrindinio žygio partnerio prekybos tinklo „Iki“ darbuotojų komanda – jie kamuolį varys nakvynei į alėjoje esančią „Iki“ parduotuvę. Atsisveikinimas su kamuoliu nakčiai bus pažymėtas ugnies fakyrų pasirodymu.
Liepos 7-ąją, ketvirtadienį, kamuolys žygį pradės 9 val. ryto. Visą dieną kamuolį po 500 metrų varys 54 kauniečiai, sėkmingai įveikę užduotis ir gavę 4 draugų rekomendacijas „Varom už Lietuvą“ interneto svetainėje www.fanspace2011.com/varom. Jie ketina atvykti su gausiomis palaikymo komandomis – vaikais, broliais ir seserimis, vyrais, žmonomis ir net močiutėmis.
„Šis žygis man yra neeilinis įvykis. Esu beprotiškai azartiška krepšinio sirgalė. Kamuolio žygis – tai puiki šventė pasiruošti artėjančiam krepšinio čempionatui, pajusti krepšinio dvasią ir susirasti draugų. Lietuva ir krepšinis – neatsiejami dalykai. Džiaugiuosi, jog dalyvauju, sportuojam drauge su visa šeima ir laukiam savo eilės varyti.“ – entuziastingai teigė atrinkta 45 m. įžaidėja kaunietė Giedrė Mozūraitienė.
Viename iš etapų kamuolį perims Kauno bendrovių grupės „Acme“ darbuotojų komanda.
Liepos 7-tąją, ketvirtadienį, kamuolys keliaus šiomis gatvėmis:
Laisvės alėja;
Savanorių prospektu;
J. Basanavičiaus alėja;
Taikos prospektu;
Pašilės gatve;
Dujotiekio gatve;
Kovo11-osios gatve;
Draugystės parku;
V. Krėvės prospektu;
P. Lukšio gatve;
S. Žukausko gatve;
Šiaurės prospektu;
Jonavos gatve link Kauno miesto senamiesčio, kur aplankome Kauno pilį, Kauno rotušę bei bažnyčias, Vilniaus, Palangos gatve, Karaliaus Mindaugo prospektu, Vytauto Didžiojo tiltu, Veiverių gatve.
Pagrindinis žygio partneris prekybos tinklas „Iki“ žada „Varom už Lietuvą“ žygį pakeliui esančiose parduotuvėse pasitikti staigmenomis ir atrakcijomis – prie kiekvienos parduotuvės pro šalį keliaujant kamuoliui bus galima laimėti po 1 bilietą į pasirinktas Lietuvos rinktinės rungtynes Europos čempionate.
Saugų kamuolio judėjimą užtikrins policija. „Mes varysim už Lietuvą!“, – entuziastingai teigė Kauno apskrities VPK viršininko pavaduotojas Vitalijus Pacevičius. „Užtikrinsim, kad tiek dalyviai, tiek ir žiūrovai jaustųsi saugiai viso „Varom už Lietuvą“ žygio metu. Drauge su kamuolio varytojais ir visa tauta policijos pareigūnai keliaus pėstute per visą Lietuvą nuo pat žygio starto Kaune iki Panevėžio. Tam, kad užtikrintume tvarką, negailėsime pajėgų ir skirsime tiek pareigūnų, kiek reikės. Mes esam ir būsim tam, kad visi jaustųsi saugiai.“
„Susidomėjimas žygiu sparčiai auga ir kasdien susilaukiame vis daugiau žmonių, norinčių varyti kamuolį skirtinguose Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Varyti kamuolį gali kiekvienas, įrodęs, kad yra vertas „įžaisti“ Lietuvos rinktinę“, – teigė „Varom už Lietuvą“ vadovas Raimundas Daubaras.
Kiekvienas žmogus ar organizacija, žygyje varęs kamuolį už Lietuvą, bus apdovanotas originaliais „Varom už Lietuvą“ marškinėliais ir gaus garbės raštą, pažymintį, kokį atstumą ir kokiame mieste įžaidė kamuolį.
Liepos 8-ąją dieną „Varom už Lietuvą“ kamuolys iš kauniečių rankų bus perduotas Kazlų Rūdos gyventojams.
Ne vienas žmogus šiuo finansinių išbandymų kupinu laikotarpiu bando taupyti. Dažnai taupymo sumetimai įtakoja ir gyvenamosios vietos pasirinkimą.
Šįkart pasvarstykime, ar neseniai studijas baigęs asmuo gali praverti piniginę ir džiaugtis gyvenimu Vilniaus širdyje ir kokios priežastys lemia jauno specialisto norą čia pasilikti.
Už vieno kambario buto nuomą Vilniaus senamiestyje kas mėnesį tektų atseikėti apie 850 litų, tuo tarpu miegamuosiuose rajonuose, esančiuose toliau nuo centro,– apie 500 Lt. Dviejų kambarių buto nuoma kainuotų atitinkamai 1300 Lt ir 800 Lt. Svarbiausias žiemos malonumas – šildymas – taip pat nepigus. Už vieno kambario butą gali tekti mokėti 350 Lt, o už dviejų – apie 600 Lt. Šilumą teikianti „Vilniaus energija“ centre esančius daugiabučius įvardina kaip daug arba labai daug šilumos suvartojančius senos statybos namus, kuriuose prasta šiluminė izoliacija.
Taigi verta analizuoti priežastis, kurios skatina jaunus žmones neieškoti pigesnių alternatyvų miegamuosiuose rajonuose, o likti senamiestyje.
Nors gyvenimas centre atsieina brangiai, tačiau dėl tokio komforto, kur kone viskas ranka pasiekiama, galima atrasti pakankamai būdų sutaupyti žiemos laikotarpiu, o ypač vasarą:
1. Viešasis transportas
Gyvenantys centrinėje miesto dalyje ieško būdų, kaip sutaupyti, ir jų atranda. Bene pagrindinis ir labiausiai paplitęs – galimybė išsiversti ir be mėnesinio viešojo transporto bilieto. Studentų laikais visų „draugu“ buvęs ir kone penkis kartus pigiau kainavęs bilietas – retas svečias šiuo metu jau dirbančio jaunimo kišenėje. Žinoma, jei iš senamiesčio netenka vykti dirbti į Saulėtekį. Tuomet geriausia susisiekimo priemone žiemą – pėstute, o vasarą pagelbės dviratis. Gyvenantiems netoli centro – tai puikiausia ir greičiausia susisiekimo priemonė saulėtuoju metu laikotarpiu.
Minti į darbą dviračiu iš tolimesnių miegamųjų rajonų – Pašilaičių, Pilaitės ar Fabijoniškių – taip pat ne kliūtis, tačiau grįžtant namo gali tekti paprakaituoti. Pagrindine kliūtimi tuomet tampa įkalnės. Tačiau sugrįžus juk lengviau nueiti į dušą. Tik pagalvokite, kas būtų, jeigu šią procedūrą tektų atlikti po „kopimo į kalną“ prieš darbą.
Jei įsigyjate mėnesinį bilietą tik troleibusui, nepamirškite turėti smulkių. Nors jie linkę užtverti ištisas gatves dėl nutrūkusių laidų ar ne vietoje susitrenkusių automobilių, važiuodami autobusu be įsigyti vienkartinio bilieto tikrai kontrolei nepasiteisinsite.
Jei darbdavys nesumoka už kelionę automobiliu, galbūt vertėtų įsigyti motorolerį. Kamščiuose neprisėdėsite, o ir gatvių neužkimšite, ypač jei važiuojat vienas, nevežate žmonos į darbą ar vaikų į švietimo įstaigas.
2. Gyvenimas be taksi
Kai kitose miesto dalyse gyvenantys, bet kartu vakarą praleidę draugai turi apsispręsti – grįžti paskutiniu autobusu ar troleibusu, o gal dar pasilikti ir grįžti taksi, gyvenančių centre ši problema nebekamuoja. Jei taksi važiuoja keturi keleiviai tiks bet kuris automobilis, tačiau jei vykstančiųjų penki ir reikalingas didesnis vienatūris – kelionė kainuos dar trečdaliu brangiau.
3. Stoties „mazgas“. Senamiesčio pašonėje įsikūrusios geležinkelio ir autobusų stotys, iš čia į kone visus miesto rajonus važiuoja viešasis transportas. Nors kartais stoties kaimynystė ir „nepageidaujama“, tačiau tai svarbi ir reikalinga susisiekimo vieta. Visgi dėl didžiulių transportų srautų gyventojus vargina užterštas oras ir triukšmas.
Į netoli nuo miesto esančias vietoves autobusai vyksta ne tik nuo stoties, bet ir nuo Spaudos rūmų ir buvusios Kuro aparatūros.
4. Laiko planavimas. Nuolatines transporto spūstis sostinės gatvėse matyti, tačiau jose „nedalyvauti“ gali nebent centre gyvenantys vilniečiai. Jei iki darbo pakanka paėjėti, galima ir ilgiau pamiegoti, nereikia baimintis, kad pavėluosi. Tad piko metu sausakimšus, vėluojančius autobusus ir troleibusus centre gyvenantys gali primiršti, tačiau, jei dirba ar mokosi kitoje miesto dalyje, susiduria su panašia problema kaip ir miegamųjų rajonų gyventojai.
5. Sveiki pasivaikščiojimai
Centre: sugebėjimas išsiversti be nuosavo automobilio – dar vienas pliusas, na, nebent šiais laikais už degalus išgali kompensuoti dabartinis darbdavys. Kaip teigė pašnekovai, centre važiuoti viešuoju transportu tiesiog nepatogu, nes iki stotelių eiti užima pakankamai daug laiko, tad priimtiniausias būdas pasiekti reikiamą vietą – eiti pėsčiomis.
Pasivaikščiojimams Vilniaus senamiestyje labiausiai tinkamos Vokiečių, Didžioji ir Pilies gatvės. Tėvus su vežimėliais ir jau paaugusiais vaikais traukia palei Vilnelę žaliuojantis Sereikiškių parkas.
Pasigrožėti spalvingo senamiesčio pastatais, gatvelėmis pakanka vien kilstelėjus galvą – kiekvienas pastatas čia turi savo istoriją. Galbūt sunkiau būtų patekti į uždarus ir rakinamus senamiesčio kiemus, kuriuos gyventojai stengiasi paslėpti nuo smalsių vilniečių ir turistų akių.
Kitose miesto dalyse taip pat yra žaluma kvepiančių vietų. Vilkpėdę, Naujamiestį ir Žvėryną jungia bene geriausiai mieste sutvarkytas Vingio parkas. Tarp Lazdynų ir Karoliniškių žaluoja Pasakų ir Karoliniškių parkai. Ne tik pasivaikščioti jauku ir Pilaitėje, kur miško apsuptį tyvuliuoja Salotės ežeras, veikia Senasis malūnas. Mažiau žalumos rasite Šeškinėje ir Viršuliškėse, kur žalieji plotai „paaukoti“ kapinėms. Į Valakupius, Antakalnį bei Žirmūnus miestiečius vilioja Neries paplūdimiai. Pakankamai pramogų gryname ore rasite ir Belmonte.
6. Apsipirkimas. Senamiestyje mažų maisto prekių parduotuvių yra, tačiau čia esančių prekių asortimentas gali nuvilti. Dalyje ne didiesiems prekybos tinklams priklausančių parduotuvių kainos taip pat didesnės. Abi šias problemas padeda išspręsti tiek atokiau esantys didieji prekybos centrai, Halės turgus.
Turgų ir didžiuosius prekybos centrus rasime ir beveik kiekviename miegamajame rajone ar netoli jų.
7. Ne tik pietūs gryname ore. Galbūt ir ne visose šiose siūlomose vietose, kur galima prisėsti ir papietauti šiltuoju metų laikotarpiu, kvepės žaluma ar džiugins paukščių giesmėmis, tačiau laikui bėgant atrasite mėgstamiausias, nuošaliausias, širdžiai artimiausias ir t.t. Ieškantys suoliukų juos „atras“ ir M. Daukšos, S. Moniuškos, K. Sirvydo, Katino, L. Stuokos Gucevičiaus, Jurgos, Odminių, Reformatų, Lazdynų Pelėdos, prie Karaliaus Mindaugo ir Žemaitės paminklų esančiuose skveruose ar kiek toliau esančioje Lukiškių aikštėje.
Žiemą jauni žmonės linkę į darbą neštis namuose gamintą maistą, grįžti per pietus į namus arba rinktis pigesnę kavinę.
8. Šventės. Miesto šventės ir renginiai, pritraukiantys gausybę miesto gyventojų ir svečių, Vilniaus širdyje gyvenantiems nesukelia daug rūpesčių. Nereikia nervintis dėl tokių gatvių renginių metu ribojamo eismo, vietos, kur palikti automobilį, didelių automobilių spūsčių.
9. Kultūrinis gyvenimas. Toliau nuo centro yra teatrų, kino teatrų, muziejų, laisvalaikio praleidimo vietų, tačiau daugiausia jų būtent šioje miesto dalyje.
Kokiems patogumams ir gyvenimo malonumams teikti pirmenybę, priklauso nuo kiekvieno mūsų asmeninių poreikių ir galimybių.
10. Socialinis gyvenimas. Centre esančių naktinių klubų, barų ir kavinių lankytojai įvairesni ir laisviau nusiteikę nei miegamuosiuose rajonuose. Čia sutiksime turistų, akademinio jaunimo ir šarmo miestui suteikiančių „neeilinių asmenybių“.
11. Naujas būstas. Deja kokybiški naujos statybos būstai centrinėje miesto dalyje kainuoja žymiai brangiau nei miesto pakraščiuose, o jų pasirinkimas ne toks jau ir didelis.