Search Results for: "paskaita"
„Čia tokia gera IQ koncentracija“, – apie vakar pasibaigusį Pasaulio jaunimo lietuvių susitikimą atsiliepė specialiai dėl jo iš Danijos grįžęs tautietis. Jau antrąjį kartą vykęs renginys po visą pasaulį išsibarsčiusį jaunimą į Prienų rajone įsikūrusį Visuomenės harmonizavimo parką pakvietė padiskutuoti verslo, mokslo, kultūros bai politikos temomis.
Net ir į rimčiausius mokslus kartais reikia žvelgti kūrybiškai. Šitaip mąsto vieno Australijos universiteto dėstytoja Claudia Diaz, formuodama štai tokią anatomijos paskaitos užduotį studentams: kuo preciziškiau nupieškite raumenų sistemą ant gyvo žmogaus kūno.
Balandžio 6 d., trečiadienį, 14 val. Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (Gedimino g. 44–203) lankysis ir viešą paskaitą skaitys JAV ambasados Lietuvoje Ekonomikos ir politikos skyriaus vadovas Johnas Finkbeineris (John Finkbeiner).
Spalio 27-ąją, minint Vytauto Didžiojo 580-ąsias mirties metines, Trakų istorijos muziejus kviečia į tradicinį viešą renginį jam atminti. Muziejus pristatys naują knygą „Vytautas Didysis ir jo epocha“, o istorikas dr. Rimvydas Petrauskas skaitys pranešimą „Vytauto vainikas. Neįvykusios karūnacijos ir „dingusios“ karūnos reikšmės“.
„Renginius Vytautui Didžiajam atminti organizuojame nuo Nepriklausomybės atgavimo: iš pradžių pranešimus rengėme patys, o nuo 2000-ųjų pasitelkėme istorikus – sako Brigita Balčytienė, Ryšių su visuomene ir edukacijos skyriaus vedėja. – Kad per renginius pateikiama informacija būtų prieinama visiems besidomintiems Lietuvos istorija, pranešimus ir pagal juos parengtus straipsnius nutarėme išleisti atskiru rinkiniu.“
Anot B. Balčytienės, skaitytojai 200 vnt. tiražu išleistoje knygoje ras daug įdomios informacijos, kuri nėra išsamiau aptariama populiarioje literatūroje ar istorijos vadovėliuose. Rinkinyje publikuojamas archeologo dr. Albino Kuncevičiaus straipsnis apie Senuosius Trakus – Vytauto Didžiojo tėviškę, Tomo Baranausko interpretacijos, kodėl Vytautą vadiname Didžiuoju. Leidinyje daug dėmesio skiriama valdovo dvarui aprašyti: jo struktūrą ir kasdienybę analizuoja dr. Rimvydas Petrauskas, o užkulisius bei gyvenseną aptaria dr. Rūta Čapaitė. Kostiumo raidą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje nagrinėja dr. Rūta Guzevičiūtė, dvasinio paveldo klodus ir jo pėdsakus legendose – etnologė Gražina Kadžytė. Apie kunigaikščio insignijas ir Vilniaus Katedroje rastą žiedą rašo archeologas dr. Eugenijus Svetikas, Vytautą ne kaip politiką, o kaip paprastą žmogų aprašo Inga Baranauskienė, jo įvaizdį vertina dr. Giedrė Mickūnaitė.
„Renginių temas parenkame pagal tai, kokie klausimai labiausiai domina mūsų lankytojus, o tada ieškome mokslininko, galinčio į juos atsakyti. Kur dingo iš Niurnbergo siųsta karūna Vytautui Didžiajam karūnuoti, neretai klausia ir mokiniai, ir suaugusieji“, – sako B. Balčytienė, komentuodama šiemetės temos pasirinkimą.
Renginyje skambės viduramžių muzika, kurią gotikine arfa ir išilgine fleita atliks Bazelio muzikos akademijos Senosios muzikos instituto absolventė Ieva Baublytė.
Tai, ką paprastai naudojame odai prižiūrėti ir puoselėti, aromaterapinėms reikmėms, gali atverti dar nepažintą pasaulį – kvapų ir skonių virtuvę. Į ją kviečia sveikos „Marmozel“ kosmetikos gamintoja Vilma Žmakova, šiai vasarai sukūrusi naujų receptų rinkinį. Gėrimų, užkandžių ir desertų sudėtinės dalys tokios pat kaip ir kosmetikos – eteriniai aliejai ir hidrolatai.
Šiandien daugybė žmonių dirba streso kupiną darbą ir rizikuoja „perdegti“. Mokslininkai vis dažniau paliečia aktualią šių laikų problemą – lėtinio nuovargio sindromą, kurio pagrindiniu simptomu laikomas išsekimas, atsiradęs dėl įtampos. Šis sindromas pasireiškia vadinamiesiems „darboholikams“.
Praeitais metais klinikiniai psichologai Aušra ir Antanas Mockai įkūrė „Depresijos gydymo centrą“. Per eilę veiklos metų skaitant paskaitas, konsultuojant privačiai, savanoriaujant „Jaunimo linijoje“ sutuoktiniai suprato, jog trūksta paslaugų išgyvenantiems lengvą ar vidutinę depresiją, juolab neieškoma būdų padėti jiems be vaistų.