Search Results for: "siuntos"
Jei dvejojate ar siunta spės pasiekti artimuosius emigracijoje dar iki švenčių, tai į jūsų klausimus atsakys atliktas eksperimentas, kurio metu iš Lietuvos kartu su GPS įranga buvo išsiųstos 5 siuntos į D. Britaniją, JAV, Australiją, P. Korėją ir Jungtinius Arabų Emyratus.
Vintažo mylėtojai žino, ką reiškia valandų valandos, praleistos blusturgiuose ar padėvėtų drabužių, sendaikčių parduotuvėse. Tačiau šioms paieškoms ne visada reikia palikti namus, dabar internete įsigyti vienetinius senelio laikų marškinėlius yra taip pat paprasta, kaip atimti iš vaiko čiupačiupsą, – tereikia užsukti į vieną iš daugelio vintažinių prekių parduotuvių internete.
Į dėvėtų drabužių parduotuves užsuka ne tik gaunantys mažesnes pajamas. Vis labiau populiarėjant žaliųjų idėjoms šios parduotuvės tampa puikia alternatyva prekybos centrams ir neapgalvotam pirkimui. Juk prailginus drabužio dėvėjimo laiką saugoma aplinka – neskatinama gaminti vis naujų, o ir apsiperkama šiose parduotuvėse atidžiau. Tačiau daugeliui kyla klausimas, ar dėvėti drabužiai saugūs?
Mūsų taip mėgiami džinsai atsirado praktiškumo sumetimais ir visą šimtmetį tebuvo paprastu aukso ieškotojų, angliakasių ir kitų darbininkų rūbu, kol galiausiai jie tapo mada, o šiuo metu – jau ir nepakeičiama klasika.
Dabar džinsus dėvi tiek maži, tiek dideli, tiek paprasti mirtingieji, tiek ir Holivudo žvaigždės. Taigi, niekas nesutiks ginčytis – Levis Straussas, išrasdamas džinsus, įnešė svarų indėlį į šiuolaikinės mados pasaulį.
Džinsų istorijos pradžia
Džinsų istorija prasidėjo prieš pusantro šimto metų Jungtinėse Amerikos Valstijose, kai jaunas žydų emigrantas Levis Straussas įkūrė savo kelnių siuvimo įmonę. Tik atvykęs į Kaliforniją 24-erių L. Straussas net neturėjo minties užsiimti kelnių siuvimu – jis tikėjosi prekiauti audiniu, skirtu dengti palapinėms ir vežimams. Tačiau kartą gatvėje jis sutiko vieną aukso ieškotoją, kuris jam pasakė, jog aukso ieškotojams nereikalingi jo audiniai, jiems reikalingos kelnės. Taigi, Levis verslas pasisuko kiek netikėta linkme – jis pradėjo siūti kelnes.
Iš pradžių vaikino siuvamos kelnės priminė kombinezoną – jos buvo aukštu liemeniu, iš nugaros suveržiamos dirželiu su sagtimi. Apačioje kelnės taip pat susiverždavo dirželiais – toks modelis buvo siuvamas todėl, kad kelnes būtų patogu susikišti į kaubojiškus batus. Iš pradžių rūbas buvo gaminamos iš paprasčiausios tvirtos, rudos spalvos brezentinės medžiagos. Kai jaunasis siuvėjas išbaigė palapinių brezento atsargas, aukso ieškotojų kelnėms siūti pradėjo naudoti naują, gana storą ir patvarų saržos audinį, kuris buvo gabenamas į Ameriką iš de Nimeso (Prancūzija). Taip atsirado pavadinimas „Denim“, simbolizuojantis tvirtus, geros kokybės džinsus. Dar po kelių dešimtmečių, 1874 metais gegužės 20-ąją – buvo išleista pirmoji mėlynų džinsų partija. Kadangi šioms kelnėms skirtas audinys buvo gabenamas iš Italijos miesto Genujos, ant audinio siuntos dėžių buvo „Genes“ antspaudai, amerikiečiai juos skaitydavo „džins“.
Pradėjus kelnes siūti iš džinso, audiniui reikėjo suteikti spalvą, todėl imti naudoti indigo dažai – tuo metu buvę vienais pigiausių. Laikui bėgant, mėlyna tapo tradicine džinsų spalva. Indigas – tai vienas seniausių žinomų istorijoje dažas, išgaunamas iš indigo medžio lapų. Šiuo metu naudojami sintetiniai indigo dažai. Spalva gali būti netolygiai šviesi – tai priklauso nuo apdorojimo. Pavyzdžiui, tamsiai mėlyna spalva išgaunama gamykloje skalbiant kelnes vieną kartą, naudojant tik minkštiklius. Mėlyna su šviesiais patrynimais reiškia, kad šis denimas šveistas šepečiais. Šviesiai mėlyna spalva – džinsai skalbti kartu su pemzos gabaliukais arba su enzimais. Žydrai spalvai išgauti denimas skalbiamas balinamosiomis priemonėmis.
Pradžioje – vien tik darbininkų drabužis
Džinsai ėmė staigiai populiarėti – juos pamėgo fermeriai, darbininkai ir žemkasiai. Išpopuliarėjusius džinsus pradėjo nešioti ir kaubojai. Jiems specialiai sukurtas 501-asis modelis dar ir dabar simbolizuoja nežabotą Laukinių Vakarų dvasią. Šio modelio džinsinės kelnės turėjo žemą liemenį, be to, kelnių kišenės buvo tvirtinamos varinėmis kniedėmis. Pastarosios buvo Jakobo Daviso – dar vieno žydo, emigravusio į JAV iš Rygos, sumanymas. Kartą jo pažįstamas pasiskundė, kad kelnių kišenės neatlaiko į jas dedamų grynuolių svorio. Padėdamas draugui, Jakobas Davisas jo kelnių kišenes sutvirtino kniedėmis, kurias jis naudojo arklių gūnioms gaminti. Netrukus Latvijos žydo išradimas susilaukė didžiulio susidomėjimo ir paklausos, tačiau pritrūkęs 68 dolerių užpatentuoti savo idėją, Jakobas Davisas pasiūlė Leviui–Straussui bendradarbiauti. Šiam sutikus, buvo įsteigta bendra kompanija „Levi–Strauss & Co“. Taip buvo pradėta masinė džinsų gamyba.
Ir nors pradžioje „Levis“ džinsai buvo skirti tik darbininkų sluoksniui, ilgainiui jie išpopuliarėjo ir tapo turtingo bei kilmingo amerikiečio vyro atributu. Šiek tiek vėliau džinsus ėmė nešioti ir amerikietės moterys. Po II-ojo Pasaulinio karo „Levis“ džinsai užkariavo ne tik Europą, bet ir visą pasaulį.
1886 metais sukurta „Levi–Strauss & Co“ firminė odinė etiketė, vaizduojanti du žirgus, mėginančius perplėšti džinsus. Ji nepakito iki šiol ir yra laikoma Levis džinsų kokybiškumo ženklu ir garantu. Nuo pat pirmųjų modelių nepakito ir kišenių skaičius. Tiek seniau, tiek dabar Levis džinsai turi penkias kišenes – tris iš priekio ir dvi užpakalyje.
Neišvengta konkurentų
Kaip ir kiekviename versle, L. Straussas labai greitai įgijo rimtų konkurentų. 1889 m. savo veiklą pradėjo džinsų firma „Lee“. Netruko praeiti nė 30 metų, kai 1926 m. „Lee“ padarė tikrą revoliuciją džinsų pasaulyje – jie pirmieji į džinsus pradėjo siūti užtrauktukus. Beje, „Lee“ kompanija pirmoji pradėjo siūti moters figūrai sukirptus džinsus. Netrukus po šio išradimo džinsai užkariavo ir Europą – 1932 m. Vokietijoje buvo įkurta kompanija „Mustang“. 1947 m. didžiausia darbo drabužių JAV gamintoja „Blue Bell“ sukūrė naują modelį – „Wrangler“. Šie džinsai su labai giliomis kišenėmis priekyje ir aukštomis kišenėmis užpakalyje buvo skirti specialiai kaubojams
Dar šiek tiek įdomybių
1947-aisiais viena varginga amerikietė šiukšlynu paverstoje šachtoje netoli San Francisko rado iki skylių nutrintus džinsus. Moteris rūpestingai juos sutvarkė ir pradėjo nešioti. Vėliau visai atsitiktinai paaiškėjo, jog tai buvo tikra vertybė – kompanija „Levi’s & Co“ pagamino juos apie 1890-uosius metus. Dabar šie džinsai, iki siūlių ištirti ir aprašyti, saugomi viename iš kompanijos muziejaus stendų.
Lietuvoje – ilgai deficitas
Į Lietuvą džinsai atkeliavo tik 7-ajame dešimtmetyje – kam iš už Atlanto atsiuntė giminės, o kam nusišypsojo didžiulė laimė turėti artimųjų, plaukiojančių laivais po visą kapitalistinį pasaulį. Sovietų Sąjungoje šį drabužį įsigyti buvo labai sunku, parduotuvėse jis pasirodė tik 80-aisiais ar netgi vėliau. Jaunuolis, panoręs įsigyti madingus, laisve ir kapitalizmu kvepiančius džinsus, nepagailėdavo šimto, o kartais net dviejų šimtų rublių – mėnesio ar dviejų mėnesių uždarbio. Dabar tai prilygtų maždaug dviems tūkstančiams litų. Tad kodėl jaunimas taip troško džinsų? Šis drabužis buvo kur kas daugiau nei tik kelnės. Džinsai tuomet simbolizavo laisvą vakarietišką gyvenimą. Tiesa, vėliau atsirado ir lietuviškų džinsų, kurie kainavo triskart pigiau, tačiau nedžiugino savo kokybe – buvo labai ploni ir po mėnesio suplyšdavo. Visai kas kita iš už plačiojo Atlanto atkeliavę „Levis“ ar „Wrangler“ – jų savininkas galėjo didžiuotis ne tik firmine etikete, bet ir pasigirti neįtikėtina kokybe. Dažnas šias kelnes nešiojo bent penketą metų, o tada dar perleido dėvėti savo vaikams. Be to, džinsai buvo tokie trokštami ir madingi, jog su jais net buvo galima eiti į vestuves.
Parengė Ieva Varkojytė
Gyventojų registro tarnybos duomenimis šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 60 tūkstančių Jonų ir Janinų. Artėjančių Joninių proga Lietuvos paštas kviečia pasveikinti visus Jonus ir Janinas ne tik ąžuolo vaikinais, bet ir išsiunčiant sveikinimus paštu.
„Joninės Lietuvoje švenčiamos nuo seno. Tai viena gražiausių ir mėgstamiausių švenčių. Tradicijų puoselėjimas bei saugojimas svarbu ir Lietuvos paštui. Dėl to visus kviečiame prisijungti prie Jonų ir Janinų sveikinimo akcijos. Siunčiantiems sveikinimus paštu mes žadame ypatingų staigmenų“, – sakė Lietuvos pašto Rinkodaros ir komunikacijos departamento vadovė Rasa Kruopaitė – Lalienė.
Pasak R. Kruopaitės – Lalienės, tai bus pirmoji Lietuvos pašto akcija, kurios metu dovanų gaus sveikinimus siunčiantys žmonės. Taip norima gyventojams priminti, kaip malonu siųsti ir gauti sveikinimus paštu.
Speciali akcija vyks prekybos centruose įsikūrusiuose paštuose. Nuo birželio 17 iki 23 dienos išsiuntusiems sveikinimą Jonui ar Janinai Lietuvos paštas padovanos išskirtinę dovaną.
Siunčiant sveikinimus paštu svarbu ant voko ar siuntos užrašyti pilną gavėjo vardą ir pavardę. Tik tada siuntėjui Lietuvos paštas įteiks specialią dovaną.
Akcinė bendrovė Lietuvos paštas – plačiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą turinti bendrovė Lietuvoje. Lietuvos paštas taip pat teikia logistikos, finansinio tarpininkavimo ir elektronines paslaugas.
Keleivių vežimo bendrovė „Kautra“ tęsia pernai sėkmingai startavusią akciją „Važiuok „Kautros“ tarpmiestiniu autobusu ir savo dviratį vežkis nemokamai“.
Praėjusiais metais keleivių vežimo bendrovė parodė išskirtinį dėmesį dviratininkams ir iš jų susilaukė gero įvertinimo.
„Mūsų idėja pasiteisino, todėl šį sezoną pradedame dar labiau pasirengę patenkinti dviratininkų lūkesčius. Šiemet tarpmiestiniuose maršrutuose važinės dvigubai daugiau autobusų, turinčių specialią dviračių vežiojimo įrangą“, – sakė „Kautros“ marketingo direktorius Gintautas Pakusas.
Keleiviai savo dviračius pernai labiausiai mėgo vežtis į Nidą ir Palangą. Artimiausiu metu „Kautra“ pasiūlys dviratininkams specialius maršrutus autobusas-dviratis-autobusas arba atvirkščiai. Pavyzdžiui, keleivis važiuoja autobusu į Nidą, o dviračiu – iš Nidos iki Klaipėdos ar Palangos, o atgal grįžta autobusu.
Susipažinti su šiomis naujienomis ir nusipirkti bilietus jau greitai bus galima portale www.autobusubilietai.lt. Čia dviratininkai galės išsirinkti dviratuko simboliu pažymėtą maršrutą ir keliauti juo kartu su savo dviračiu.
„Kautros“ autobusais dviračius gali gabenti ir keliaujantys asmeniniu transportu. Jų dviračiai už mokestį bus nuvežti į pageidaujamą stotį ar stotelę, naudojantis siuntų autobusais terminalais (www.siuntosautobusais.lt). Dviračio gabenimo kaina priklauso nuo atstumo ir svyruoja nuo 12 iki 25 Lt.
„Renault“ tarptautinės strategijos pradininkas buvo „Renault 4“. Ar tai iš tiesų buvo „universalus automobilis“, apie kurį svajojo kiekvienas gamintojas? Greičiausiai atsakymas į šį klausimą būtų teigiamas dėl šio modelio genuose užkoduoto įspūdingo įvairiapusiškumo. Dar daugiau, dėl nedidelės šio automobilio kainos, jis buvo prieinamas visoms klientų grupėms. O nuimamas kėbulas ir patvari platforma palengvino modelio transportavimą ir leido paprasčiau atlikti kėbulo pakeitimus. Šios savybės padėjo „Renault 4“ tapti intensyviausiai tarptautinėje rinkoje platintu ir gausiausiai gamintu prancūzišku automobiliu (iš viso buvo pagaminta daugiau nei aštuoni milijonai šio modelio automobilių).
Vakar Tarptautiniame Vilniaus oro uoste introskopu peršviečiant pašto siuntas, vienoje jų buvo aptiktas Antrojo pasaulinio karo laikų universalusis kulkosvaidis. Veikiantis ginklas turėjo būti išsiųstas į vieną iš Europos Sąjungos šalių, tačiau siuntą sulaikė muitininkai.