Search Results for: "statybos"
Ar girdėjote apie 7 Senovės pasaulio stebuklus? Ką bendro turi Gizos piramidė ir… Vilniaus Vakarinis aplinkkelis? Ar gali traktorius būti išmanusis? Kas bendro tarp bičių avilio ir statybų aikštelės? Ar žinote, kad robotai ir dirbtinis intelektas atkeliauja į statybas? Ką bendro turi stygų teorija ir… statybų planas? Paranormalūs reiškiniai, telepatija, kolektyvinis protas – visą tai galime rasti išmaniųjų statybų aikštelėje. Taip žiūrovą suintriguoja „Įdomiosios inžinerijos“ vedėjai, vieni pirmieji pasivažinėję statomu Vilniaus Vakariniu aplinkkeliu.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų statybos jau 10 metų neduoda ramybės nei jų kūrėjams, nei mokesčių mokėtojams, nei Valstybės kontrolei, kuri prieš keletą savaičių nustatė, kad statybos kainavo 250 mln. litų brangiau nei planuota. Tačiau Valdovų rūmų atkūrėjai nesutinka su tokia išvada ir teigia, kad Valstybės kontrolės teiginiai yra kompromituojantys ir neteisingi. Tad detektyvas prasidėjo, o teisėjo vaidmenį turės atlikti Generalinė prokuratūra.
„Jei Kultūros ministerija, Vilniaus pilių direkcija ir kitos institucijos, dalyvavusios atstatant Valdovų rūmus 2000-2010 m., būtų tinkamai atlikusios visas joms pavestas funkcijas, rūmų atstatymo kaina nebūtų tiek daug išaugusi“, – teigia valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė, įvertinusi Valdovų rūmams atstatyti skirtų biudžeto lėšų panaudojimą. Valstybės kontrolė konstatavo, kad projekto darbų kaina išaugo nuo 114 mln. Lt iki daugiau kaip 367 mln. Lt, nes rangos sutartyje nebuvo nustatyta galutinė statinio kaina, laiku neparengtas viso rūmų komplekso projektas, statybos ir projektavimo darbai vykdyti vienu metu, naujos statybos darbams nepagrįstai taikyti restauravimo darbų įkainiai, nenumatytos reikiamos rangovo kontrolės priemonės. Audito metu nustačius daugybę pažeidimų pasirenkant darbų rangovą ir atliekant statybos darbus, Valstybės kontrolė dėl galimo turto iššvaistymo ir pareigų neatlikimo audito dokumentus perdavė Generalinei prokuratūrai.
Bendradarbiaudama su Viešųjų pirkimų tarnyba, Valstybės kontrolė nustatė, kad Valdovų rūmų atstatymo darbai buvo perkami neskaidriai ir pažeidžiant esmines Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas: Vilniaus pilių direkcija detaliai neapibrėžė, kas konkrečiai yra perkama, konkurso dalyviams pateikta skirtinga informacija, nevertinta, ar pasiūlytos darbų kainos nėra per didelės, nesiderėta dėl darbų kiekių ir kainų, aptikta procedūrinių ir kitų pažeidimų. Pažeidžiant viešųjų pirkimų reikalavimus, papildomais susitarimais į darbų sąrašą įtraukti nauji objektai, kuriems turėjo būti skelbiami nauji pirkimai, todėl pirminėje sutartyje nenumatytiems objektams rekonstruoti panaudota beveik 5 mln. Lt.
Viešųjų pirkimų įstatymas pažeistas ir rangos sutartyje nurodžius ne galutinę, bet orientacinę projekto darbų kainą. Be to, kai kurių darbų kainos nurodytos tik kaip procentinė dalis nuo visos projekto vertės, todėl pabrangus visam projektui, automatiškai padidėjo ir jų kainos. Pavyzdžiui, projektavimo darbai buvo įkainoti 6,3 proc. visų atstatymo darbų kainos, todėl jie atsiėjo ne 6,1 mln. Lt, bet 16,3 mln. Lt.
Audito metu Valstybės kontrolė nustatė, kad už rūmų atstatymo darbus Vilniaus pilių direkcija mokėjo pagal restauravimo darbų įkainius, nors nemaža dalis darbų priskirtini naujai statybai. Be to, rangovui motyvavus vykdomų darbų unikalumu, 2005-2008 m. už atliktus darbus direkcija mokėjo taikydama didesnius, specifinių sąlygų paminklosauginiams objektams taikomus koeficientus, nors tam Aplinkos ministerija buvo tik pritarusi, bet šių koeficientų nepatvirtinusi, todėl rūmų atstatymo kaina išaugo daugiau nei 7,6 mln. Lt.
Nors pirminėje sąmatoje tyrinėjimo darbams buvo numatyta skirti 9,5 mln. Lt, iš viso už tyrimus sumokėta daugiau nei 20,6 mln. Lt. Auditoriai nustatė atvejų, kai tyrimams lėšos buvo naudojamos neefektyviai: anksčiau kasinėtoje teritorijoje atlikti 1,5 mln. vertės pakartotiniai archeologiniai tyrimai, už jau ištyrinėtos teritorijos atkasimą mokant pagal archeologinių tyrimų įkainius; išsamiai neišanalizavus jau atliktų istorinių ir menotyrinių tyrimų, taip pat Lietuvos archyvuose saugomų šaltinių, ne itin rezultatyvios paieškos vykdytos užsienio archyvuose; tyrimo tikslais vykta į jau lankytas istorines vietas ir t. t. Auditoriai konstatavo, kad už istorinius ir architektūrinius tyrimus Vilniaus pilių direkcija su ekspertais atsiskaitė taikydama sutartinius įkainius, o ne numatytus teisės aktuose. Valstybės kontrolės vertinimu, dalį tyrimams panaudotų lėšų būtų pavykę sutaupyti, jei būtų kontroliuojama, kiek ir kokių tyrimų yra tikslinga atlikti.
Pasak auditorių, nors Valdovų rūmams atstatyti skirta keliskart daugiau lėšų nei planuota, rūmai vis dar neatstatyti, nes Kultūros ministerija tinkamai nekontroliavo, kad faktinės atstatymo išlaidos atitiktų numatytas biudžete, nevertino statybų pažangos, nereikalavo pagrįsti statybos biudžeto viršijimo.
Auditoriai atkreipė dėmesį, kad dėl neužbaigtų statybų vis dar neveikia ventiliacinės ir šaldymo kameros, nesumontuotos ir nesuderintos inžinerinės sistemos, todėl kyla grėsmė, kad gali sunykti brangiai restauruotos eksponuojamos autentiško mūro ir kitų vertybių liekanos, kurioms apsaugoti reikia specialių oro ir drėgmės sąlygų.
Valstybės kontrolė Kultūros ministerijai nurodė užtikrinti, kad pavaldžios įstaigos laiku ir tinkamai atliktų joms pavestas užduotis, o Vilniaus pilių direkcijai – pakeisti rangos sutartį, išbraukiant papildomai įtrauktus objektus, nustatant galutinę statinio užbaigimo kainą, terminą ir papildomas sąlygas, įtvirtinančias rangovo atsakomybę už nustatytų kainų ir terminų laikymąsi. Taip pat rekomenduota užtikrinti, kad restauravimo darbų įkainiai nebūtų taikomi naujos statybos darbams.
„… kol mirtis mus išskirs“ – daugel kartų prie altoriaus girdėtas fragmentas iš priesaikos prieš ištariant lemtingąjį „Taip“. Tačiau masiškai didėjantis skyrybų skaičius rodo, kad retam, kuriam pavyksta šiuos prieš Dievą ištartus žodžius ištesėti.
Šis tekstas – tai keletas įdomių faktų apie kranus ir trumpa istorinė jų atsiradimo apžvalga.
Po darbų grįžtate namo. Lauke – 17, namie – 19 laipsnių šilumos. Radiatoriai jau keletą savaičių vėsūs, nebeįjungiami. Atsidarius langą, girdisi miesto triukšmas, tad norisi jį greičiau uždaryti. Taip pirma, antra, trečia diena, savaitė, priprantate prie tokio naminio klimato. Draugė nuolat šiek tiek pačiaudi: „Ne liga, praeis“, o jūs šnirpščiate nosį ir skundžiatės pavasario dulkėmis.
Papūstos lūpytės, viliokiški žvilgsniai, seksualūs žavių merginų kūnai… Tokiais vaizdais prieš keletą dienų Kaune gėrėjosi ambicingą reklamą susukti sugalvojusi lažybų kompanijos komanda. „Visi iki šiol prisimena mūsų sukurtą reklamą „Statybos. Lažybos“, todėl sulaukėme klausimų, kada vėl nustebinsime“, – sakė Skirmantas Staniulis „TOPsport“ rinkodaros vadovas
Stilingi mediniai lipdukai jūsų kompiuteriui? Tamsoje šviečiantis bumerangas? O galbūt prie stalo tvirtinama aplinkai draugiška šiukšlių dėžė? Visi šie ir dar daugelis kitų naujų produktų prototipų buvo pristatyti Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) „LinkMenų fabrike“ startavusiame renginių cikle „Inovacijų savaitė“.
Bepiločių skraidyklių – dronų populiarumas auga kaip ant mielių. Nepaisant to, šiuos įrenginius vis dar supa daugybė mitų. Maži ir dideli, lengvi ir sveriantys net kelis šimtus kilogramų – dronų yra įvairių formų. Kokios jų tikrosios pritaikymo sritys ir ar iš tikrųjų verta įsigyti droną?
Svajoji apie tarptautinę karjerą, tad net neabejoji, jog studijuoti vyksi į užsienį? Turime puikių naujienų – Lietuva – viena geriausių vietų siekti tarptautinės karjeros! „Ar galima Lietuvoje paruošti specialistą, siekiantį sėkmingos tarptautinės karjeros? Vienareikšmiškai taip,” – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Tarptautinių ryšių prorektorė Asta Radzevičienė, sutikusi pasidalinti mintimis apie studijų bei tarptautinės karjeros perspektyvas Lietuvoje. Kviečiame susipažinti!