Search Results for: "stintos"
Kažkada buvęs tik amerikiečių skiriamuoju ženklu, mėsainis „išaugo“ greito maisto restoranų meniu rėmus ir, paplitęs visame pasaulyje, tapo atskiru, netgi gurmanų mėgstamu, patiekalu. Mėsainių bumas neaplenkė ir Lietuvos, tad dabar daugumoje restoranų galima paragauti įvairių norimų šio patiekalo variantų, kai skiriasi ir mėsos apdorojimo būdas, ir kaina. Tačiau kartais norisi pasigaminti savo mėgstamą mėsainį namuose, kad jame būtų visi mėgstami ingredientai. Jais mėgautis patiems ir pavaišinti savo artimuosius gali bet kuris pradedantis kepėjas, tačiau svarbu išvengti klaidų, kurios gali ne tik pakenkti tobulam patiekalo skoniui, bet ir visiškai jį sugadinti.
Šiame romane rašoma apie miuziklų kūrėją – muzikos redaktorę, kurios tėvas yra korėjietis, o mama – lietuvė. Romane atsiskleidžia maištinga meniška siela, XXI a. herojės tapatybės ir meilės paieškos, melancholiškas būdas ir klajoklė dvasia, skatinanti įveikti kraujo ryšius bei prisirišimą prie gimtinės ir nesiliauti sekti savąjį pašaukimą. Šis romanas skaitytojui paliks neišdildomą įspūdį.
Darbo savaitę baigiame geriausiais, šmaikščiausiais, kandžiausiais, keisčiausiais „Laikas.lt“ skaitytojų komentarais. Šįkart nurodome, už kokius nuopelnus skiriame prizines vietas.
Švento Jono psichiatrinė Linkolnšyre („St. Johns Asylum in Lincolnshire“), kurioje žmonės nebegydomi jau nuo 1990 metų, buvo pagarsėjusi žiauriu gydymo metodu elektra. Ligoninė atidaryta 1852 metais, tokią informaciją pateikia naujienų portalas „DailyMail“.
Savaitę smagiai paatostogavę, pasmailinę liežuvį ir padidinę akies žvitrumą, kur buvę, kur nebuvę, grįžta geriausi, linksmiausi, šmaikščiausi „Laikas.lt“ skaitytojų komentarai. Šįkart duoklę atiduodame savo „Facebook“ profilio gerbėjams ir prizines vietas skiriame išskirtinai jiems.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktoriaus pavaduotoja Lina Dikšaite papasakojo kaip vyksta žmogaus ir stichijų kova už galimybę čia gyventi. Svarbiausia, kad visu Lietuvos ir Kaliningrado srities pajūriu tęsiasi apsauginis kopagūbris. Pasak, L. Dikšaitės, senovėje prasidėjusį masinį smėlio judėjimą nerijoje galėjo sustabdyti tik dideli kopų sutvirtinimo bei apželdinimo darbai. 1805 m. danų kilmės vyriausiasis kopų inspektorius Sorenas Bjornas (1744-1819), remdamasis kitų mokslininkų ir savo atliktais stebėjimais bei bandymais, pradėjo smėlynų sutvirtinimo darbus.
Palanga visus norinčius paskanauti jūros agurkėliais vadinamų žuvelių vėl kviečia į šventę „Palangos stinta”. Ji vyks šeštadienį, vasario 18-ąją.
Šventė rengiama jau devintą kartą, todėl drąsiai gali būti vadinama tradicine.
Jos metu miesto svečiai galės susipažinti su pajūrio krašto žvejų tradicijomis, istorija bei kulinariniu paveldu.
„Palangos stinta 2012” prasidės penktą kartą organizuojamomis stintų meškeriojimo varžybomis nuo jūros tilto bei tradicinėmis magaryčiomis žvejams ir svečiams. J. Basanavičiaus gatvėje visą dieną bus galima paskanauti ir nusipirkti lauktuvėms šviežių, keptų, rūkytų ar vytintų stintų. Prekiaujama bus ir metalinėmis, molinėmis bei gintarinėmis stintomis.
Sugalvota ir įvairių žvejiškų monų – koncertas „Žvejų liaudies melodijos”, inkaro kilnojimo varžybos, stintų valgymo varžytuvės ir kita.
Pirmą kartą šventėje vyks stintų barbekiu čempionatas, kurio metu komandos rungsis gamindamos patiekalus iš stintos. Čempionato dalyviai šventės svečius vaišins specialia žuviene.
Šventėje bus pagerbti žmonės, labiausiai prisidėję kuriant, organizuojant bei populiarinant šventę „Palangos stinta”. Jiems bus suteiktas „Stintų ordino riterio” vardas bei įteiktos specialios regalijos. Ordino veikla taps tęstine ir sudėtine visų ateities švenčių dalimi.
Teigiama, kad kol kas stintų laimikiai nėra itin gausūs, tačiau organizatoriai tikisi, kad per šventę šių, agurkais kvepiančių, žuvelių neturėtų pritrūkti.
Mokate idealiai susikrauti bagažą, visada paskaičiuojate finansus ir kelionėje esate labai racionalūs… Tačiau kartais klaida slypi net ten, kur niekada neklystate.
1. O jei man prireiks dar ir šito? Paprastai, vis tiek įsidedame per daug daiktų į savo bagažą. Pasistenkite neviršyti bagažo svorio, nes mokėti už viršsvorį oro uoste nebus labai malonu. Be to, kartais minkštos tašytės vis tiek sunkiai įtelpa į rėmus ir pasvėrus tenka kraustyti sunkius daiktus į draugų kuprines ar tiesiog išmesti.
2. Kartais renkamės brangokus kelionės tikslus. Jei jau labai trokštate vieną ar kitą sostinę, pasidomėkite, kiek ten išleisite. Turistų itin mėgstamos kelionių kryptys, paprastai būna visai neprastai apmokestintos. Jei jau žūtbūt trokštate pakilti į Eifelio bokštą, pasistenkite sutaupyti nakvynės, maisto sąskaita. Juk nebūtina eiti valgyti į restoranus?
3. Ne visada atidžiai pasidomima orų prognozėmis. Sakysite, na ir kas? Juk žiūrėjau, kad bus šilta. Neatsakingo elgesio pasekmės – priverstinis apsipirkimas svečioje šalyje. O juk rūbai ar skėčiai tikrai ne tie daiktai, kuriems norėjote išleisti savo pinigus? Išskyrus, žinoma, kai kelionės tikslas yra apsipirkti.
4. Telefono ryšys. Itin aktualu tiems, kurie mėgsta susisiekti su likusiais Lietuvoje, ar privalo atsižymėti kiekvieną vakarą, kaip jiems sekasi. Nepamirškite pasiklausti savo operatorių, kokie bus jūsų tarifai išvykus, gal jums apsimoka nusipirkti kitą telefono kortelę kelionei, ar pasinaudoti vietiniu ryšiu.
5. Šiuolaikiniai keliautojai mėgsta pasiimti su savimi vieną kitą kilogramą nuo elektros priklausomų prietaisų. Viskas būtų nieko, bet ar turėsite naudos iš savo nešiojamo kompiuterio, jei pamiršite jo kroviklį? Tokioje situacijoje joks nemokamas internetas jūsų nenudžiugins. Tas pats galioja ir telefonui, bei kitiems, be laidų ilgai neveikiantiems prietaisams. Žinoma, nepamirškite, jog jei vykstate su kompanija, jums neprireiks penkių nokia kroviklių, tad nesidėkite to, ką jau vežasi jūsų draugas.
6. Turistinių sezonų neišmanymas. Taip, gilintis į turizmo niuansus ne visai jūsų užsiėmimas, bet reikia labai sąžiningo kelionės konsultanto, kad šis jums pasiūlytų pigiausią ir geriausią variantą, o ne siųstų į jūsų trokštamą šalį per patį sezono įkarštį. Aišku, nebent jūs patys to labai norite. Tik pasibaigus sezonui, ar prieš pat jam prasidedant kainos bus kur kas mažesnės.
7. Skaičiuokite arbatpinigius. Palikti arbatpinigių yra šaunu, bet nepamirškite jų skaičiuoti, nes įsijautę į atostogų atmosferą gali palikti labai nemažai užsienio valiutos besižavėdami viešbučio kambarinės ar padavėjos darbu. Geriausia pasidomėti apie arbatpinigių kultūrą skirtingose šalyse, tuomet žinosite, kaip balansuoti ant skrudžo ir išlaidūno ribos.
8. Jums niekada nieko nėra nutikę ir kelionės draudimas atrodo tikra nesąmonė? Pamąstykite dar kartą. Kelionėje jums gali nutikti visiškai netikėtų dalykų – apsinuodijimas, lūžiai, nudegimai ir netikėta alerginė reakcija ir t.t. Žinome, saugome save kiek tik galime, ir kelionės metu tikrai retai tenka kvieti gydytoją, tačiau, kai jį iškviesite, labai džiaugsitės, jog buvote apsidraudę ir sumokėti pinigai jums sugrįš.
9. Sužinokite kiek galima daugiau apie vietinį transportą. Visų pirmą, kokiu būdu nukeliausite nuo oro uosto iki miesto, antra – kaip geriausia judėti mieste. Gal tame mieste pigiausia važiuoti vietiniais autobusais, o gal net taksi yra pakankama pigena, ir jums neteks sukti galvos, kaip apžiūrėti kuo daugiau lankomų objektų neišleidus daug lėšų viešajam transportui.
10. Lojalumo programos. Dažnai miestai turi savo korteles, kurias įsigijus, galima nemokamai ar su didele nuolaida patekti į lankomus objektus ar gauti nuolaidą viešajame transporte. Pasidomėkite, kokios kortelės ar nuolaidų programos galioja jūsų lankomoje šalyje. Paprastai apie tai galima sužinoti turizmo informacijos centruose.
O jūs turite patarimų?
Šiemet į 1317 bendrojo lavinimo mokyklų susirinks apie 400 tūkstančių mokinių.
Sveikindamas su Rugsėjo 1-ąją švietimo ir mokslo ministras pabrėžė, kad šiemet tikimasi sulaukti daugiau pirmokų negu pernai – apie 31 tūkstantį. Baigiamiesiems brandos egzaminams šiais mokslo metais rengsis apie 37 tūkst. abiturientų vidurinėse mokyklose ir gimnazijose bei 9400 antrakursių profesinėse mokyklose.
Ministro Gintaro Steponavičiaus teigimu, šiemet iš esmės baigtas mokyklų tinklo optimizavimas. Tose vietose, kur dėl sumažėjusio vaikų skaičiaus lieka pustuščiai erdvūs mokyklų pastatai, steigiami daugiafunkciniai centrai. Čia po vienu stogu įsikurs mokykla, biblioteka, ikimokyklinio ugdymo įstaiga, kultūros centras ar kitos vietos bendruomenei reikalingos įstaigos, kurių veikla netrukdo ugdymo procesui. Septyni tokie centrai bus atidaryti Alytaus, Mažeikių, Pasvalio ir Rokiškio savivaldybėse.
Pasak G. Steponavičiaus, savo naudą jau įrodė šiemet pradėtas taikyti ikimokyklinio ugdymo krepšelis, supaprastintos vaikų darželių steigimo sąlygos. Per nepilnus metus buvo įsteigtai ir savo veiklą pradeda dešimtys naujų ikimokyklinio ugdymo grupių. Nuo šių mokslo metų Anykščių, Klaipėdos, Panevėžio miesto ir rajono savivaldybėse startuoja neformalaus ugdymo krepšelio skyrimo projektas. Tikimasi, kad nuo kitų mokslo metų šalies mastu pradėjus taikyti tokį finansavimo modelį bus sudaryta galimybė didesnei daliai moksleivijos įsitraukti į popamokinę veiklą.
Šiais mokslo metais dėmesys bus sutelktas mokyklų savarankiškumo stiprinimui ir kūrybingumo sklaidai. Pasak švietimo ir mokslo ministro, bus steigiamas mokyklų pažangos fondas, iš kurio lėšų bus skatinamos gerai dirbančios ir padedama turinčioms problemų mokykloms, taip pat visokeriopai bus skatinami kūrybinės partnerystės projektai.
„Šie metai bus ypatingi lenkų, rusų, baltarusių mokykloms, kuriose stipriau negu iki šiol bus mokoma valstybinės lietuvių kalbos. Nuoširdžiai prašau nepasiduoti neatsakingoms iniciatyvoms organizuoti valstybinės kalbos ignoravimo ir nepaklusimo Švietimo įstatymui akcijas”, – pabrėžė ministras.
Jo teigimu, didžiausias iššūkis, atrodytų, laukia dabartinių vienuoliktokų, kurie kartu su lietuviškų mokyklų bendraklasiais pradeda mokytis pagal vienodas lietuvių kalbos ir literatūros programas ir 2013 m. laikys bendrą egzaminą.
Švietimo ekspertai ir lietuvių kalbos specialistai pateikė siūlymus, kaip įvertinti abiturientų iš mokyklų tautinės mažumos kalba žinias pereinamuoju laikotarpiu. Egzaminas truks viena valanda ilgiau (iš viso 4 val.). Rašydami rašinį, mokiniai galės remtis ne vien lietuvių autorių, bet ir gimtosios kalbos, pavyzdžiui, lenkų, rusų, baltarusių rašytojų kūriniais, taip pat žodynais, kad pasitikrintų žodžių rašybą. Kiti vertinimo aspektai paaiškės 2012 m. pavasarį, kai būsimieji dvyliktokai išlaikys bandomąjį egzaminą. Įvertinus, kokių klaidų padaryta daugiausia, atitinkamai abiturientų naudai bus pakoreguotos ir vertinimo normos. Tikiu, sako ministras, kad lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas taps ne problema, o galimybe – gabus, puikiai lietuviškai kalbantis jaunimas nesunkiai įveiks nedidelį papildomų žinių kalnelį.
Kiek užtruks šis pereinamasis laikotarpis, G. Steponavičius, dabar nesiėmė prognozuoti. Pasak jo, gal jau po kelerių metų per bandomąjį egzaminą abiturientai parodys puikias žinias, tai nulems mokinių pasirengimo lygis. Vienodi reikalavimai bus įgyvendinami palaipsniui, kiekvienoje klasėje pastiprinant kalbos mokymą.
Nuo šių mokslo metų pradinėse klasėse prisidės vidutiniškai po vieną savaitinę lietuvių kalbos pamoką, 5-10 klasėse – po 2 savaitines pamokas (lietuvių kalbos pamokų bus tiek pat, kaip ir lietuviškose mokyklose) ir vidutiniškai po 1,5 papildomos pamokos 11-12 klasėse. Lietuviškai bus mokomos Lietuvos istorijos bei geografijos temos bei pilietiškumo pagrindai. Visos kitos pamokos, kaip ir anksčiau, vyks gimtąja lenkų, rusų ar baltarusių kalba. Gimtosios kalbos mokymui skiriama tiek pat pamokų, kaip ir iki šiol.
Savo mokyklose mokiniai ras jiems reikalingą mokymosi medžiagą – parengtus istorijos ir geografijos vadovėlių priedus lietuviškai mokytis Lietuvos istoriją arba geografiją, lietuvių kalbos ir istorijos vadovėlius bei elektroninę lietuvių literatūros chrestomatiją 11 klasėms.
„Noriu išsklaidyti nerimą ar galimas baimes dėl reikalavimų valstybinės lietuvių kalbos mokėjimui – ypač tų, kurie pedagoginį išsilavinimą įgijo ne Lietuvoje. Mokytojai, turintys tik antrąją kalbos mokėjimo kategoriją, Vyriausybės nutarimu, reikalingą trečiąją galės įgyti iki 2012 metų rugpjūčio 31 d. Jau pradėti rengti seminarai norintiems patobulinti lietuvių kalbos įgūdžius ir pasirengti išlaikyti trečiąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją”, – sako ministras G. Steponavičius.
Kartu jis mini ir Vyriausybės sprendimus, kurie sukuria dar palankesnes sąlygas plėtoti mokyklų tautinės mažumos kalba tinklą ar sudaryti klases mišriose mokyklose. Patvirtintos mokyklų tinklo kūrimo taisyklės leidžia išlaikyti mokyklas tautinių mažumų kalba net ir mažėjant mokinių skaičiui. Tautinių mažumų gyvenamose vietovėse esančios mokyklos, kuriose mokoma lietuvių ir tautinių mažumų kalba, galima steigti mažesnes vienuoliktas klases: minimalus mokinių skaičius – 10, kai kitose vietovėse – 15. Jaunesnėse klasėse mažiausias mokinių skaičius apskritai nenustatomas.
Šių metų liepą Vyriausybės sprendimu dar 5 proc. padidintas krepšelis tautinių mažumų ir mišrių mokyklų mokiniams, kad mokyklos kompensuotų galimas papildomas išlaidas lietuvių kalbos pamokoms, naujiems vadovėliams įsigyti, mokytojų kvalifikacijai kelti. Dabar mokyklos tautinių mažumų kalba gaus 21 proc. didesnį krepšelį negu kitos mokyklos, pabrėžia ministras.
Lengvatos yra numatytos ir didžiuosiuose mietuose bei savivaldybių centruose esančioms vidurinėms mokykloms – jos gali turėti viena 11 ar 12 klase mažiau nei mokyklos, kuriose mokoma lietuvių kalba. Be to, lietuviškos mokyklos savo mokiniams, priklausantiems tautinėms mažumoms, privalo sudaryti sąlygas mokytis gimtosios kalbos.
Kino centras „Garsas“ jau trečiąjį vasaros mėnesį Panevėžio miesto gyventojus ir miesto svečius džiugina nemokamu kinu po atviru dangumi. Šį penktadienį, rugpjūčio 5 dieną, bendradarbiaudamas su kino studija „Kino kultas“, kino centras kviečia į filmo „Zero 2” seansą.
Tai – didelio populiarumo sulaukusio filmo „Zero” tęsinys. Filmo režisierius ir scenarijaus autorius Emilis Vėlyvis sako, kad antrajame filme gyvenimo spalvos yra dar labiau sutirštintos, veiksmas dar intensyvesnis, o juokas – dar kandesnis. Taip ir yra: smogikai gauna iš pažiūros paprastą mafijos užduotį – surasti pagrobtą narkotikų kurjerį, – ir netikėtai įsisuka į viską ištaškantį bulvarinių aistrų, silikoninių krūtų ir šeimyninių išdavyčių tornadą. Dvidešimt keturios paieškų valandos virsta tikra muilo opera, o kai pasiutę persekiotojai pagaliau prisikasa prie „tiekėjo”, jie atskleidžia beprotišką sąmokslą.
Nepaliekantis abejingų gyvenimo tikrovei „Zero 2“ specialiai panevėžiečiams rugpjūčio 5 d., 21.30 val., Laisvės aikštėje. Nepraleiskite įspūdingo seanso!