Search Results for: "vartotojiška visuomenė"
„Are we human or are we dancer“, – dainuoja roko grupė „The Killers“ netiesiogiai keldama klausimą apie šiuolaikinius žmones. Jei kada teko įsiklausyti į šios dainos žodžius, tikriausiai ne vienam galėjo kilti minčių, kad apibūdinimai „human and dancer“ nėra tiesiogiai susiję su žmonėmis ir šokėjais, tai labiau metaforiškai perteiktas klausimas apie nūdienos žmones, jų vertybes, moralinius prioritetus, konformizmą, neautentišką bendravimą. Taigi, kokie esame „čia ir dabar“, kiek autentiško savęs galite rasti komunikuodami su kitais? Šį klausimą apie žmogiškumą ir tarpusavio santykius iškėlusi grupė „The Killers“ sužadino smalsumą šiek tiek patyrinėti, kokie tie šiuolaikiniai, modernūs, pertekliaus amžiuje gyvenantys žmonės ir kaip jie komunikuoja tarpusavyje. Daug kalbėdami apie ekologiją, pamirštame paieškoti savęs tos ekologijos kontekste – metoforiškai, ir iš dalies labai tiesiogiai keliame klausimą apie „sintetinius“ žmonių tarpusavio santykius modernioje visuomenėje.
Tebunie palaimintas greitas maistas ir vartotojiška visuomenė. Chris Woods darbų serijoje, kuri vadinasi „Royal Treats“, atiduoda savo duoklę daugumos mėgstamam greito gyvenimo tempui. Mes nuolat skubame, todėl tai ką vartojame turi būti greita, pigu ir be įsipareigojimų (vienkartiniai daiktai) – kaip greitas maistas. Suvartoji ir pamiršti. Kokybės klausimas? Tai jau kita tema.
Visi vyrai kiaulės, o moterys niekada neturi ką apsirengti… Kaip dažnai šis stereotipas pasiteisina? Šiandien turime dvi geriausiai išplėtotas pramonės šakas: drabužių ir maisto. Juk žmonėms visada reikės gerai pavalgyti ir tinkamai apsirengti. Tokia jau ta mūsų vartotojiška visuomenė. Pažvelkime į drabužių industrijos užkulisius. Kas yra tie, o tiksliau tos, kurios diktuoja madą?
Bulvių protestas prie „McDonald’s“ dėl daugybės čia žūstančių giminaičių, laidojimo ceremonija, masinis mėgavimasis saulės spinduliais paplūdimyje – šios ir panašios idėjos gimė vokiečių menininko galvoje, kuris, pasitelkęs bulves ir agurkus, sukūrė smagias instaliacijas.
Marko Ravenhillo „Shopping and Fucking“ – spektaklis, nuo kurio 1999 metais prasidėjo Oskaro Koršunovo teatro veikla. Šiandien, praėjus trylikai metu, nemenką skandalą įžiebęs spektaklis rodomas paskutinį kartą. Susidomėjimas – ne ką mažesnis nei tuomet, mat visi bilietai iššluoti vos per pora dienų, o norinčių bet kokiais būdais patekti į spektaklį tik daugėja. Apie teatro pradžią, „Shopping and Fucking“ sukeltą ažiotažą bei dabartį kalbamės su pačiu režisieriumi.
Bene skandalingiausiu ir gausiausiai diskutuojamu dešimtmečio teatriniu įvykiu tapęs Oskaro Koršunovo spektaklis „Shopping and Fucking“ (pagal Marko Ravenhillo pjesę) rodomas paskutinį kartą. Aktoriai Rasa Samuolytė, Vaidotas Martinaitis, Darius Gumauskas, Arūnas Sakalauskas ir Dainius Gavenonis paskutiniajai intymiai akistatai žiūrovų lauks lapkričio 30 dieną, 19 valandą, Ūkio banko teatro arenoje. Nors tai ir paskutinis „Shopping and Fucking“ spektaklis, didžiausiems gerbėjams jis tikrai neužsimirš. Pastarieji turės didžiausi galimybę įsigyti dalelę spektaklio – po spektaklio vyks aukcionas, kuriame bus galima įsigyti vieną ar kitą spektaklyje gyvavusį daiktą.
Mados tendencijos nuolatos sukasi ratu, kas buvo sena ir pamiršta vėl karaliauja ant auštosios mados podiumų. Ne išimtis ir interjero tendencijos. Visuomenė, persisotinusi modernaus minimalizmo ir šalto futurizmo, atsigręžia ir idėjų ieško XIX-XX a. interjere. Viktorijos laikų interjeras – nemirštanti klasiką, kuria žavisi visas pasaulis. Raižiniais išdabinti mediniai baldai, prabangūs audiniai ir išskirtiniai aksesuarai šiam interjero stiliui suteikia nepakartojamo žavesio.
Šio straipsnio pavadinimas – ne tik gražus žodžių sąskambis. Tai – pažadas, kurį duoda ir tęsi naujausias režisieriaus Vido Bareikio darbas pagal to paties pavadinimo Chucko Palahniuko romaną „Nematomi monstrai“.
Pasiklysti naujų filmų vandenyne labai paprasta, todėl „Kinomaistas“ eilinį kartą skubą į pagalbą. Šį kartą atrinkome naujus, iki šių metų vasaros pasaulio kino teatruose pasirodysiančius filmus, kuriuos būtina pamatyti. Keletas filmų šiame sąraše atsidūrė iš praėjusių metų, tačiau tik todėl, jog, manome, galėjo būti nepelnytai pamiršti arba dar nematyti. Kai kuriuos iš jų matėte šiųmetinio festivalio „Kino pavasaris“ metu.
Dumpster divingas – tai naudoti vis dar tinkamų daiktų arba maisto produktų paieška konteineriuose. Tokia veikla paprastai siejama su žemo socialinio sluoksnio atstovais, tačiau iš tiesų tuo užsiima ir daugybė įvairiausias pareigas užimančių žmonių, save vadinančių freegan (fryganais, -red. past.). Pastarieji tai daro ne dėl pinigų stygiaus, o kovodami prieš vartotojiškos visuomenės problemas ir remdami įvairius ekologinius judėjimus. Apie fryganę Švedijoje GRYNAS.lt jau yra rašęs. Ar toks judėjimas įmanomas Lietuvoje?