Romantinė drama
Režisierius: Madonna
Šalis: Didžioji Britanija
Trukmė: 119 min
Vos spaudoje pasirodė informacija, jog Madonna kuria filmą, kino kritikai ir būsimieji filmo žiūrovai ėmė drabstytis purvais, iš anksto spėdami, kad filmas nesužibės istorijos pateikimu bei prognozuodami jam nesėkmę. Iš dalies tokios prognozės pasitvirtino, tačiau, nepaisant to, jog filmas iš tiesų nežiba, o Madonna, būdama niekam tikusia pasakotoja įdomią istoriją pavertė niekalu, filmas nėra jau toks prastas kokiu jį galima įsivaizduoti iš pirmo žvilgsnio.
„MES. Tikime meile“ istorija pasakojama per aistringos princo Edvardo (akt. James D'Arcy) ir jo mylimosios Wallis (Andrea Riseborough) meilės istorijos gerbėjos, Wally Winthrop vykdomą muziejaus eksponatų apžiūrą (akt. Abbie Cornish). Kaip ir visos jos šeimos moterys būdama tiesiog apsėsta šia istorija, Wally, išgyvendama santykių su vyru dramą, aktyviai domisi prieš kelis dešimtmečius Europą sukrėtusia istorija, o jos gyvenimas paslaptingai siejasi su princo Edvardo mylimąja…
ilmo siužetas – painus ir šokinėjantis. Pirmas keliasdešimt minučių, prieš tai neskaičius filmo anotacijos, gana sunku suvokti kas vyksta ir ką simbolizuoja ekrane matomas veiksmas, tad prireikia laiko, norint deramai suvokti kokią žinutę režisierė norėjo perduoti žiūrovui ir kaip pinamas filmo veiksmas. Nepaisant to, šiokį tokį malonumą stebint filmą pajutau tik jam įpusėjus, o visai įdomiu jį galėjau pavadinti tuomet, kai iki „MES. Tikime meile“ pabaigos buvo likę maždaug dešimt minučių, tačiau režisierė ėmė ir baigė savo pasakojimą, o aš likau su mintimi, kad paskutiniai filmo kadrai buvo labiausiai vykę ir būtent jie atsakė į man kilusius klausimus bei sudėliojo visus taškus ant i.
Juostoje daug likimo pirštų, o pačią istoriją bandyta pernelyg mistifikuoti, pagražinant ją pasakos ar fantastinio filmo motyvais. Deja, juostos dialogai itin buitiški ir neįdomūs, filme trūksta žavesio ir poetiškumo. Pavieniai filmo elementai – šukuosenos, kostiumai, makiažas, detalės tikrai estetiški ir verti pagyrų, tačiau juostos visuma rėžia akis harmonijos nebuvimu ir siužeto išbarstymu.
Filme kiek erzino operatoriaus Hageno Bogdanskio darbas, kai kuriose vietose itin varginęs akis ir priversdavęs jaustis lyg visu greičiu kylant liftu, kuomet atrodo, jog paprasčiau užsimerkti negu stebėti akyse mirgantį vaizdą. Vyro kamera kartkartėmis pernelyg skubėjo ir neleido užfiksuoti įdomių ir akiai malonių dalykų, stabtelėdama prie nereikšmingų detalių.