Nobelio premija. Faktai ir įdomybės

Kiekvienų metų rudenį visą pasaulį persmelkia viltingas smalsumas. Jį kursto ne kas kita, kaip noras įspėti būsimuosius Nobelio premijos laureatus. Juolab, kad jais ne visada tampa tie, kurių pripažinimu buvo beveik neabejojama.

Apie premijos laureatus kiekvienais metais sužinome iš žiniasklaidos, tačiau ką žinome apie ją pačią ir jos steigėją? Kokio amžiaus sulaukus galima tapti premijos nominantu? Kaip žinia apie tokį įvertinimą yra pasiekusi kai kuriuos mokslininkus ir kūrėjus? Ir kurios visiems žinomos asmenybės Nobelio premijos yra atsisakiusios?

Alfredas Nobelis

Nobelio premija nuo 1901 m. kasmet yra skiriama už pasiekimus fizikos, chemijos, medicinos ir literatūros srityse. Atskira premija teikiama už taikos sklaidą pasaulyje, o nuo 1968 m. Švedijos centrinis bankas „Sveriges Riskbank“ A. Nobelio atminimui įsteigė premiją už indėlį į ekonomikos mokslą. Tačiau kas buvo žmogus, kurio vardu vadinamas šis tarptautinis apdovanojimas?

A. Nobelis gimė 1833 m. Švedijos sostinėje Stokholme. Jo šeimą siejo giminystės ryšiai su Olofu Rudbecku, garsiausiu XVII a. Švedijos technikos genijumi. A. Nobelis laisvai kalbėjo keliomis kalbomis, rašė poeziją ir dramą, labai domėjosi socialinėmis ir taikos sklaidos problemomis, pasižymėjo savo laikmečiui nebūdingomis pažangiomis pažiūromis.

1895 m. lapkričio 27 d. Paryžiuje jis surašė savo testamentą. Perskaitytas tik po A. Nobelio mirties jis sukėlė daugybę diskusijų ne tik Švedijoje, bet ir visame pasaulyje. Remiantis testamentu, didžioji švedo turtų dalis turėjo būti skirta premijai įsteigti. A. Nobelio šeima pasipriešino šiam sumanymui, o testamente paminėti laimėtojai atsisakė vykdyti paskutinę velionio valią. Nepaisant to, po penkerių metų buvo apdovanoti pirmieji Nobelio premijos laureatai.

Tarp Stokholmo ir Oslo

Galvodami apie iškilmes, rengiamas premijos laureatų garbei, daugelis mintimis nusikelia į Švedijos sostinę Stokholmą. Tačiau Nobelio taikos premija yra teikiama Norvegijos sostinėje Osle. Kodėl?

A. Nobelis nepaliko atsakymo į šį klausimą. Savo testamente jis tik įrašė: „Premiją už pasiekimus fizikos ir chemijos srityse turi paskirti Švedijos Mokslo Akademija; medicinos premiją Karolinska institutas Stokholme, literatūros – Švedijos Akademija, o taikos premiją – penkių asmenų komisija, išrinkta Norvegijos stortingo“. Taigi, pildant paskutinę A. Nobelio valią, iškilmės taikos premijos laureato garbei iki šiol yra rengiamos Osle.

Amžiaus ribos

Daugeliu atveju Nobelio premija tampa įvertinimu už viso gyvenimo darbą. Kai kurie laureatai šį apdovanojimą atsiėmė sulaukę itin garbaus amžiaus. Vyriausiu Nobelio premijos laureatu už pasiekimus ekonomikos srityje 2007 m. buvo paskelbtas tuomet devyniasdešimtmetis Leonidas Hurwiczas, padėjęs pamatus „optimalių mechanizmų teorijai“, padedančiai nustatyti „veiksmingus prekybos mechanizmus, reguliavimo sistemas ir balsavimo procedūras“.

Vyriausia Nobelio premijos laureate moterimi tapo rašytoja Doris Lessing, tais pačiais 2007 m. apdovanota už „tokią moteriškos patirties epiką, kuri su skepticizmu, užsidegimu ir vizionieriška jėga atidžiai analizavo padalytą civilizaciją“.

Žinoma, istorija liudija, kad Nobelio premijos laureatu galima tapti įkopus vos į trečią dešimtį. Tokio įvertinimo už indėlį į mokslą Rentgeno spinduliais tyrinėjant kristalines struktūras 1915 m. sulaukė tuomet dvidešimt penkerių metų fizikas Williamas Lawrence’as Braggas.

Lyčių nelygybė?

Nors XX a. visuotinis feministinis judėjimas galutinai įtvirtino lygias moterų teises, iš 828 Nobelio premijos laureatų tik 40 yra moterys. Daugiausia apdovanojimų jos yra pelnę už nuopelnus taikos, literatūros ir medicinos srityse. Tik vienai moteriai – Marie Curie – ši premija buvo paskirta du kartus: 1903 m. už nuopelnus fizikos, o 1911 m. – chemijos srityse.

Atsisakyti Nobelio?

Per visą Nobelio premijos gyvavimo istoriją jos buvo atsisakyta šešis kartus. Daugeliu atvejų – dėl politinių priežasčių. Patyrę savo šalies valdžios organų spaudimą, prestižinio apdovanojimo atsisakė chemikai Richardas Kuhnas (1938 m.) ir Adolfas Butenandtas (1939 m.), medikas Gerhardas Domagkas (1939 m.) ir rašytojas Borisas Pasternakas (1958 m.). Iš pateiktų metų lengva suvokti, kad laureatų pozicijos nesutapo su nacistinio ir sovietinio režimo idealais.

Vis dėlto du asmenys Nobelio premijos atsisakė savo sprendimu. Tai rašytojas egzistencialistas Jeanas Paulis Sartre’as, 1964 m. paskelbtas literatūros premijos laureatu, ir Le Duc Tho, 1973 m. įvertintas Nobelio taikos premija.

Stebuklingasis skambutis

Taip vadinamas skambutis kurio, likus kelioms minutėms iki oficialaus komisijos sprendimo patvirtinimo, sulaukia Nobelio premijos laureatai. Turbūt nereikia nė sakyti, kad žinia apie prestižinį apdovanojimą nevisada gali pasiekti patogiai vakarojant namuose. Faktas, kad palyginti neseniai mobilusis telefonas dar nebuvo savaime suprantamas kasdienio gyvenimo atributas, intriguoja dar labiau.

Chemikas Richardas R. Ernstas skambučio sulaukė… ore. Skrendant iš Maskvos, netikėtą žinią jam pranešė lėktuvo pilotas. Ekonomistas Reinhardas Seltenas prisimena, kad tuo metu, kai jam buvo skambinama norint pranešti neeilinę naujieną, jis su žmona buvo prekybos centre. „Grįžę prie savo namo išvydome būrį žmonių. Iš karto pagalvojome, kad bus nutikusi kokia nors nelaimė. Tada kažkas priėjo prie manęs ir pasakė: Sveikiname!“ prisimena profesorius. Vokiečių rašytoją Günterį Grassą naujiena pasiekė sėdint dantisto kėdėje, o gydytoją Barry Marshallą – bevakarojant aludėje.

Pabaigai norėtųsi priminti visai neseniai paaiškėjusius šiųmečių Nobelio premijų laureatus.

Nobelio fizikos premija – grafeno atradėjams Andre Geimui ir Konstantinui Novosiolovui.
Nobelio chemijos premija – Richardui F. Heckui, Ei-ichi Negishi ir Akirai Suzuki už pasiekimus tiriant paladžio katalizę organinėje sistemoje.
Nobelio medicinos premija – apvaisinimo mėgintuvėlyje pradininkui Robertui G. Edwardsui.
Nobelio taikos premija – Kinijos disidentui Liu Xiaobo.
Nobelio literatūros premija – Peru rašytojui Mario Vargas Llosai už „jo galios struktūrų kartografiją ir individo pasipriešinimo, maišto ir pralaimėjimo kandžius vaizdinius“.
Nobelio ekonomikos premija – Peteriui A. Diamondui, Dale T. Mortensenui ir Christopheriui A. Pissaridesui už „už rinkų su paieškų trintimi analizę“.