Laikas.lt
Praėjus šiek tiek laiko po Dalai Lamos apsilankymo mūsų šalyje, iš skaitytojo gavome laišką, kuriame jis išsako savo įspūdžius po nepamirštamos Jo Šventenybės paskaitos Vilniuje. Siūlome paskaityti.
Dalai Lamos XIV-ojo tikrasis vardas yra Lhamo Dhondrub: tokiu vardu buvo pavadintas naujagimis, gimęs Tibeto Amdo provincijoje, Takstero kaime, 1935 m. liepos 6 dieną. Einant tretiesiems gyvenimo metams mažąjį Dalai Lamą surado Tibeto dvasinio vadovo įpėdinio ieškantys vienuoliai ir jau 1940 m. vasario 22 d. Tibeto sostinėje Lasoje jis buvo vainikuotas aukščiausiu budizmo religijos vienuoliu. Ceremonijos metu jam buvo skirtas Tenzin Gyatso vardas. 1950 metais lapkričio 17 dieną karūnuotas Tibeto dvasiniu vadovu.
Jo Šventenybei Dalai Lamai teko sunki dalia pamatyti, kaip Tibetą okupuoja Kinijos valdžia. Ši istorija šiek tiek primena ir Lietuvos valstybės okupaciją: 1951 m. gegužės 23 d. pasirašoma 17 punktų sutartis, numatanti, jog Tibeto valstybė savanoriškai integruojasi į imperialistinės Kinijos sudėtį išlaikydama savo autonomiją. Puikiai suprasdamas, jog nepasirašius šios sutarties, Tibetas bus nušluotas nuo žemės, Dalai Lama pasirašo reglamentaciją, o tai suteikia pretekstą Kinijos valstybei po truputį okupuoti Tibetą. 1959 m. Tibete įvyksta sukilimas, kuris žiauriai numalšinamas. Dalai Lamai tenka palikti Tibetą ir apsistoti Indijoje, Dharamšaloje. Čia suburiama Tibeto vyriausybė, tremtyje aktyviai kovojanti už Tibeto laisvę. 1989 m. Jo Šventenybei įteikiama Nobelio taikos premija. Jis aktyviai keliauja po Vakarų šalis, neaplenkdamas ir Lietuvos. Čia jis lankėsi 1991, 2001 ir 2013 metais. Šių metų rugsėjo 13-ąją „Siemens“ arenoje buvo surengta paskaita „Kelias į taiką ir laimę globaliame pasaulyje“.
Persipynusi Vakarų ir Rytų išmintis
Džiaugdamasis galimybe gyvai pamatyti vieną iškiliausių šių laikų asmenybių nuskubėjau į „Siemens“ areną ir aš. Net nepastebėjau, kaip atsidūriau žmonių spūstyje ir jau keliavau su visais nuo vienų prekeivių knygomis iki kitų, skendinčių sarių ir nuotraukų pasaulyje. Teko sugrįžti į realybę ir sau pripažinti, jog nuo kapitalizmo dvasios šių dienų pasaulyje niekur nepabėgsi. Teko skubėti į savo vietą ir nusiraminti skambant sakralinei muzikai. Paskendęs savo apmąstymuose net nepastebėjau, kaip į sceną įžengė Jo Šventenybė Dalai Lama, ir visi salėje esantys žmonės pagarbiai atsistojo. Žaismingai juokdamasis jis nužiūrėjo visus susirinkusiuosius ir leido jiems atsisėsti.
Paskaita prasidėjo žodžiais, jog visi esame vienodi savo emocijomis bei fizine sandara, kad kiekvienas žmogus, gyvūnas ar netgi augalas turi teisę džiaugtis ir būti laimingas. „Tik dažnai mums bendrauti betarpiškai trukdo įvairūs priskiriami titulai ir formalumai, verčiantys mus galvoti apie formalius dalykus“, – kalbėjo Dalai Lama. Po tokių žodžių pagalvoji, kad kiekvieną dieną su daugeliu žmonių bendrauji vien iš reikalo ar turėdamas savanaudiškų tikslų. Kasininkė prekybos centre, direktoriai, bendradarbiai – dažnai su jais kalbi tik verčiamas aplinkybių, šaltai ir paviršutiniškai.
„Privalome žvelgti į pasaulį plačiau, nes dažnai netgi sakydami žodį „mes“ omenyje turime tik labai siaurą žmonių ratą. Reikia atsikratyti barjerų, pažinti įvairias kultūras, žmones, religijas ir šioje įvairovėje įžvelgti vienovę. Turime stengtis dėl visų žmonių gerovės, nes vienas žmogus šiame pasaulyje nieko nepakeis, tuo labiau, kai egzistuoja tokios problemos, kaip globalinis atšilimas, ozono skylės didėjimas… Rūpinimasis ekologija yra svarbus pasauliui, nes privalome darniai sugyventi su gamta ir palikti vietos ateinančioms kartoms. Vienovės sąvoką ir sąryšį su pasauliu padeda ugdyti savistaba, savivoka bei švietimas“, – tai vis Dalai Lamos mintys.
Kalbėdamas Tibeto dvasinis lyderis trumpam nukrypo į šoną ir smagiai šypsodamasis papasakojo, kaip prieš porą dienų viena mergaitė jam padovanojo apyrankę, kurią jis vis dar nešioja, nes, pasak Dalai Lamos, su meile ir gerumu gauto daikto negalima numesti į pakampę: „Tai turėtų apmąstyti kiekvienas iš mūsų, nes dažnai nesugebame įvertinti to, ką gauname iš kitų, arba perdėtai iškeliame daikto vertę neatsižvelgdami į tai, koks žmogus jį mums dovanojo.“
Tarsi tęsdamas mano apmąstymus Dalai Lama prakalbo apie tai, jog taika pasaulyje atsiras tik tuomet, kai žmonės ims gerbti vienas kitą. „Pagarba atsiranda iš ramybės širdyje, todėl turime save pažinti, mokėti susitelkti į save, jog galėtume išlaisvinti tokius prigimtinius žmogaus jausmus, kaip atjauta, meilė bei jautrumas. Visi šie jausmai mažiną įtampą, gerina tarpusavio santykius, kurie, savo ruožtu, malšina polinkį blogai elgtis. Daliai žmonių viltį suteikia religija, tačiau perdėtas fanatizmas duoda priešingą rezultatą, pasaulyje dėl to net kyla karai. Visų religijų tikslas yra tas pats – laimė, todėl kiekvienas iš mūsų turi teisę būti laimingas ir šypsotis. Juk net ir gyvūnai kartais atrodo, jog šypsosi, – šmaikščiai priduria Dalai Lama. – Taigi turime išlikti savo pasirinkto kelio sekėjais, tačiau būti atviro proto ir gerbti kiekvieną gyvą būtybę.“
Paskaitos vertėjams tariant žodį, Dalai Lama atsilošė ant sofos susidėjęs rankas už galvos ir paskendo kažkur savo mintyse, po to žaismingai nusijuokė ir visiems pasakė, jog tokiu būdu jis nerodo nepagarbos publikai, o tik stengiasi su visais elgtis kaip su draugais ir savęs nevaržyti.
Tada jis pabrėžė, jog prie netikinčiųjų reikia prieiti per jiems svarbias vertybes, todėl būtina žmonėms skiepyti etikos ir moralės principus. Lygiai taip pat svarbu išlaikyti gerą mentalinę sveikatą, jog kuo mažiau jaustume nerimą. Pažįstant šį pasaulį ir pačius save reikėtų naudotis moksliniais tyrimais ir pasiekimais, tačiau nepamiršti, jog su gamta reikia eiti koja kojon ir per daug nepasitikėti savimi naudojant gamtos išteklius.
Po visko
Perkratyti visą gautą informaciją man prireikė kelių dienų. Mintys, nors ir atrodo gana paprastos, yra tikras išminties lobynas. Taigi, reikėtų pamąstyti, ką galėtume padaryti dėl savęs ir viso pasaulio. Galbūt pradėti rūšiuoti šiukšles, išmokti bendrauti su žmonėmis nieko iš jų nesitikint, neužmerkti akių neteisybei ar galų gale praplėsti savo akiratį išvykstant į kelionę ir pažįstant kitokį gyvenimą turistų nepramintais takais? Kiekvienas turime surasti savąjį kelią į laimę bei tapti taikos nešėjais šiame nuolat skubančiame pasaulyje.