Spalio 16 d. Lietuvos paštas į apyvartą išleidžia naują pašto ženklų seriją „Lietuvos bažnyčios”, kurią sudaro pašto ženklai „Kaišiadorių katedra” ir „Telšių katedra”.
Kartu su dailininko Evaldo Mikalauskio sukurtais pašto ženklais išleidžiami pirmosios dienos vokai bei suvenyrinis lapas.
Tą pačią dieną Kaišiadorių pašte ir Telšių centriniame pašte proginiais pirmosios dienos datos spaudais bus antspauduojama pašto korespondencija, apmokama pašto ženklais. Kiekvieno pašto ženklo nominalinė vertė – 1,35 Lt, tiražas – po 150 tūkst. Pašto ženklai atspausdinti lapuose po 50 (5 x 10) ženklų „Österreichische Staatsdruckerei GmbH” spaustuvėje Austrijoje, Vienoje.
1906 m. buvo patvirtintas Kaišiadorių mūrinės bažnyčios statybos projektas, pašventinti jos pamatai. Tačiau šio, kaip ir antrojo – gelžbetoninės bažnyčios, projekto buvo atsisakyta. 1914 m. inžinierius Vaclovas Michnevičius parengė trečiąjį mūrinės bažnyčios projektą.
Dabartinė neogotikinio stiliaus bažnyčia baigta statyti 1932 m., dar po poros metų pabaigti statyti ir kurijos namai. 1936 m. gegužės 10 d. Kaišiadorių bažnyčia tapo katedra, kai ją iškilmingai konsekravo pirmasis Kaišiadorių vyskupas Juozapas Kukta, suteikdamas Kristaus Atsimainymo titulą. Šia proga popiežius Pijus XI atsiuntė dovaną – monstranciją, kuri iki šiol naudojama katedroje.
Mūrinė vėlyvojo baroko ir klasicizmo stiliaus Telšių bažnyčia buvo pradėta statyti 1761 metais, konsekruota 1794-aisiais. Įkūrus Telšių vyskupiją, bažnyčia 1926 m. tapo katedra. Telšių šv. Antano Paduviečio katedroje yra septyni altoriai, du iš jų – didieji. Antrajame aukšte esantis didysis altorius – vienintelis Lietuvoje dviaukštis. Jis skirtas šv. Antanui Paduviečiui, kurio paveikslas tikinčiųjų laikomas stebuklingu. Bažnyčioje sumontuoti garsaus lietuvių meistro Jono Garalevičiaus pagaminti vargonai.