Garsiai ir įtikinamai suskambo pirmieji Paul Gilbert muzikos garsai. Atlikėjas bandė išsyk išjudinti publiką, tačiau nebuvo labai paprasta…
Trečiadienio vakarą profesionali ir sudėtingo skambesio muzika pasibeldė į melomanų, gerbėjų, ilgaplaukių vaikinų ir šiaip gitaros skambesiui prijaučiančiųjų širdis. Kiek per stadioninis atlikimas ir kiek per mažai miniai skirtas ambicingas skambesys abejingų nepaliko…
Gitara profesionalo rankose kartais pasako per daug – įspūdingai greitas grojimas, nenuspėjami ir vietomis nelaukti gitaros solo labiau lepina akį negu ausį. Malonu stebėti žmogų, visiškai patenkintą savo veikla. Iš publikos reakcijos galima buvo spręsti, jog Paulas dauguma žmonių „pagaudavo“ grodamas melodingas „atkarpas“, o demonstruojamais neįtikėtino meistriškumo reikalaujančiais gitaros „soliakais“ mėgavosi daugiau melomanai ir grojantys gitaromis.
Gerai, kad atlikėjas grojo su būgnininku bei gitaristu ir bosine gitara. Tačiau bandymas dainuoti sukėlė kiek prieštaringų jausmų. Atrodė, kad antrasis gitaristas dainuoja kur kas melodingiau už Paulą ir nepagrindinės žvaigždės balsas skambėjo kur kas įtikinamiau.
Pabaigai
Nepaisant dvejopo santykio su jo kūryba, P.Gilbertą verta pamatyti, išgirsti, nes nepaisydamas savo labai prastos klausos (dėl to Paulas groja su ausinėmis. Klausą jis susigadino grodamas būgnais), jis kuria stebuklus ir patinka jums tai ar ne, bet tai tikrai profesionali muzika, verta būti išklausyta ir įvertinta.
Gyvų P.Gilberto emocijų kviečiame pasižiūrėti galerijoje.
Parengė Viktorija Gudelė
Nuotr. Mindaugo Gudelio
