Padaugėjus radioaktyviosiomis medžiagomis užteršto metalo laužo ar jozinuojančiosios spinduliuotės šaltinių (šaltinių) jame aptikimo atvejų ne tik kitose šalyse, bet ir Lietuvoje, Radiacinės saugos centras (RSC) kreipėsi į Antrinio perdirbimo įmonių asociaciją, prašydamas suteikti galimybę supažindinti asociacijos narius su radioaktyvaus metalo laužo problema, kad ateityje būtų operatyviai išaiškinti tokie atvejai.
Š. m. spalio 28 d. vyko Antrinio perdirbimo įmonių asociacijos narių susitikimas Kaune, kurio metu RSC specialistai pristatė pranešimą metalo laužo radioaktyviosios taršos kontrolės užtikrinimo tema. Metalo laužo supirkėjai ir perdirbėjai susiduria su atvejais, kai įmonėse nustatomas radioaktyviosiomis medžiagomis užterštas metalo laužas arba paliktieji šaltiniai, galintys pakenkti darbuotojų ir visuomenės sveikatai. Susitikimo metu aptartos problemos, su kuriomis susiduriama nustatant metalo laužo radioaktyviąją taršą, metalo laužo savininkus ir saugiai jį grąžinant į kilmės šalį arba padengiant sutvarkymo išlaidas.
Kodėl tai aktualu?
Padidėjus metalo laužo supirkimo kainoms, Lietuvoje padidėjo jo supirkimas bei eksportas į užsienio šalis. Žiniasklaidoje pasirodo pranešimų apie radioaktyviosiomis medžiagomis užterštą metalo laužą ar į jį patekusius šaltinius bei nelaimingus atsitikimus, kai dėl žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio nukenčia ne tik žmonės, dirbantys su tokiu metalo laužu, bet ir kiti visuomenės nariai.
Tokie atvejai užregistruoti Meksikoje, Brazilijoje, Gajanoje bei nesenai Indijoje. Jonizuojančioji spinduliuotė žalingai veikia žmogaus organizmą – gali pasireikšti įvairių laipsnių nudegimai, nevaisingumas, genetiniai defektai, apsigimimai ir kt., o atskirais atvejais gali sukelti grėsmę žmogaus gyvybei, todėl labai svarbu, kad į Lietuvą nepatektų radioaktyviosiomis medžiagomis užterštas metalo laužas ar šaltiniai jame, visi tokie atvejai būtų išaiškinti ir apie tai pranešta RSC. RSC atkreipia dėmesį į paliktųjų šaltinių ir radioaktyviosiomis medžiagomis užteršto metalo laužo (nors tai ir nėra tiesioginė veikla su šaltiniais, kurios priežiūrą atlieka RSC) kontrolės svarbą.
Siekiama užtikrinti, kad šalyje būtų išsiaiškintas radioaktyviosiomis medžiagomis užterštas metalo laužas ir surasti paliktieji šaltiniai, taip apsaugant ne tik asmenis, kurie gali susidurti su šaltiniais (tiek darbuotojai, tiek gyventojai), bet ir ateities kartas nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio. Pasiekti šį tikslą ir užtikrinti efektyvią metalo radioaktyviosios taršos kontrolę galima bendradarbiaujant su gyventojais, metalo laužo supirkimo ir perdirbimo įmonėmis bei darbuotojais, kurie atlieka metalo laužo radioaktyviosios taršos kontrolę priimdami jį iš pardavėjų.
Iš kur atsiranda radioaktyviosiomis medžiagomis užterštas metalo laužas? Remiantis turima informacija, metalo laužas Lietuvoje superkamas tiek iš vietos gyventojų, tiek įvežamas iš užsienio (Europos Sąjungos ir kitų „trečiųjų“) šalių. Todėl, importuojant metalo laužą iš „trečiųjų šalių“ į Lietuvą, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR vidaus reikalų ministerijos atlieka galimos metalo laužo taršos radioaktyviosiomis medžiagomis ir pamestųjų šaltinių kontrolę pasienio punktuose (kelių, geležinkelio) panaudodami įdiegtus radiacinės kontrolės (dozimetrinius) vartus.
Tačiau vartai negarantuoja 100 proc. kontrolės, nes metalas ekranuoja radioaktyviąsias medžiagas, todėl labai svarbus radioaktyviosios taršos kontrolės vykdymas pakraunant, rūšiuojant, ruošiant eksportui ir prieš perdirbant metalo laužą. Manoma, kad atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, radioaktyviosiomis medžiagomis užterštas metalo laužas arba paliktieji šaltiniai su juo buvo įvežti į Lietuvos teritoriją ir juos aptikus toks metalo laužas buvo slepiamas (užkasamas).
Dabar, suintensyvėjus prekybai, jis parduodamas metalo laužo supirkimo bei perdirbimo įmonėms. Į surenkamą metalo laužą taip pat gali patekti radioaktyviosiomis medžiagomis užterštų įrenginių detalių – naftotiekių, dujotiekių ar vandentiekių vamzdžių, kuriuose per ilgą laiką susikaupė nuosėdų su gamtinės kilmės radioaktyviosiomis medžiagomis.
Kaip šios problemos išvengti?
Visų pirma, asmenys, užsiimantys veikla su metalo laužu, (perkantys, parduodantys, perdirbantys), turi jausti atsakomybę dėl metalo laužo saugumo užtikrinimo, t.y. jie turi atsakingai įgyvendinti priemones, reikalingas įsitikinti, kad metalo laužas nėra užterštas radioaktyviosiomis medžiagomis ir jame nėra šaltinių, ir tik tada atlikti numatytus veiksmus su juo. Antra, tam reikalinga tinkama ir pritaikyta įranga – kontrolės prietaisai (dozės galios ar jonizuojančiosios spinduliuotės intensyvumo matuokliai), naudojami kiekvienai perkamo, parduodamo ar perdirbamo metalo laužo partijai tikrinti.
Darbuotojai turi būti apmokyti (RSC nustatyta tvarka) naudotis tokiais prietaisais bei vertinti jų parodymus. Trečia, pasitaiko atvejų, kai metalo laužas tikrinamas tik galutinio rūšiavimo ir perdirbimo vietose, nors vadovaujantis „Metalo laužo, atliekų ir jas perdirbus gautos metalo produkcijos radioaktyviosios taršos kontrolės jų supirkimo ir perdirbimo vietose tvarka“, kiekviena metalo laužo partija turi būti tikrinama ne tik supirkimo aikštelėje, bet ir pervežant metalo laužą į pagrindinę aikštelę perdirbimui ar rūšiavimui.
Rekomenduojama prieš perkant metalo laužą atlikti radioaktyviosios taršos matavimus pirkimo vietoje arba iš pardavėjų reikalauti sertifikatų, patvirtinančių, kad perkamas metalo laužas yra neužterštas radioaktyviosiomis medžiagomis. Nesilaikant šių rekomendacijų, nukentės ne tik įmonės, superkančios ar perdirbančios metalo laužą, reputacija (prarandant tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių klientus ir jų pasitikėjimą), įmonė patirs finansinių nuostolių, bet ir Lietuva bus užversta radioaktyviosiomis atliekomis.
Ketvirta ir labai svarbu, kad įmonių darbuotojai būtų tinkamai pasirengę ir žinotų, kaip elgtis aptikus paliktuosius šaltinius ar radioaktyviosiomis medžiagomis užterštą metalo laužą. Nuo darbuotojų veiksmų gali priklausyti, ar nebus padaryta žalos jų pačių ir aplinkinių, visuomenės sveikatai, o taip pat ir gyvajai gamtai.
Ką reikia daryti aptikus radioaktyviosiomis medžiagomis užterštą metalo laužą ar bet kokį prietaisą, įrenginį ar kitą nežinomos paskirties daiktą, pažymėtą jonizuojančiosios spinduliuotės ženklu, arba įtariančios, kad jis gali būti užterštas radioaktyviosiomis medžiagomis?
Tiek bet kuris gyventojas, aptikęs paliktąjį šaltinį, tiek metalo laužą superkančios ar jį perdirbančios įmonės darbuotojai, nustatę, kad objektas skleidžia jonizuojančiąją spinduliuotę, turi nedelsiant pranešti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybai ar tiesiog pagalbos telefonu 112 ir informuoti RSC tel. (8 5) 236 1936, faks. (8 5) 276 3633, el. paštu rscATrsc.lt.
Labai svarbu, kad asmenys, užsiimantys veikla su metalo laužu, suprastų, jog reikalavimas atlikti metalo laužo kontrolę (kontrolės prietaisais atlikti kiekvienos perkamos metalo laužo partijos tam tikrus matavimus), yra ne biurokratinis, bet padedantis apsaugoti save ir kitus žmones nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio.
Todėl RSC prašo sąžiningai atlikti metalo laužo kontrolę, pranešti apie aptiktus šaltinius ar radioaktyviosiomis medžiagomis užterštą metalo laužą tam, kad būtų galima išaiškinti tokius atvejus, jų priežastis ir kelią bei tuo pačiu perspėti panašius atvejus ateityje. Tik bendromis pastangomis galime pasiekti, kad Lietuvos gyventojai ir ateities kartos būtų apsaugotos nuo papildomos ir nepagrįstos apšvitos, kuri gaunam nuo radioaktyviosiomis medžiagomis užteršto metalo laužo ar šaltinių jame.