„Rope jumpingas“ – laisvė, prilaikoma virvių

Visi ieškome laisvės, kuri kiekvienam suvokiama skirtingai. Tačiau, jei norite pajusti laisvę tiesiogine to žodžio prasme, vertėtų pasidomėti rope jumpingu – šokinėjimu nuo nejudančių objektų naudojant alpinistinę įrangą.

Šio sporto pradininkas – laipiotojas uolomis Danas Osmanas, kuris naudodamas alpinizmo įrangą sukūrė sistemą, leidžiančią atlikti šuolius iš didelio aukščio. Rope jumpingas techniškai sudėtingas sportas, nes viena klaida kainuoja labai brangiai, o galimybių suklysti yra daug.

Daugiausiai rope jumpingo entuziastų yra Rusijoje, JAV, Ukrainoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Nors ir neturime kalnų ar labai aukštų pastatų, mūsų šalies rope jumpingo komandą dėl savo pasiekimų gerai žino visame „šokinėtojų“ sporto pasaulyje. Lietuviai rope jumperiai yra įkūrę šuolių su virve asociaciją, kurią sudaro 12 narių, o pradininkas ir asociacijos prezidentas – Arvydas Vasiliauskas.

Pradžių pradžia

Arvydas, pasakodamas, kaip atsirado rope jumpingas Lietuvoje, pradeda nuo techninių dalykų. Šuoliams nuo objektų atlikti naudojamos alpinistinės virvės: dinaminė ir statinė. Dinaminė virvė visada naudojama kaip šuolio virvė, o statinė – šokinėjimo sistemos „vazai” įrengti. Be „vazos“ yra dar viena vadinamoji sistema – svingas, kuri panaši į supynes: šuolininkas juda iš vieno šuolio objekto galo į kitą. „Vazos” sistemoje šuolių virvė kabinama ant laikymo virvės, kuri yra pritvirtinama išilgai tarp šuolio ir kito objekto (pavyzdžiui, medžio). Naudojant šią sistemą „gaunama“ daug laisvo kritimo.

Kaip A.Vasiliauskas atrado šią sporto šaką? „Manęs paprastas laipiojimas salėje nesužavėjo, visada norėjau užsiimti B.A.S.E jumpingu (B.A.S.E jumpingas – parašiutizmo sportas, šuoliai atliekami nuo aukštų nejudančių objektų, – aut. pastaba). Kartą nugirdau apie rope jumpingą ir pasidomėjęs supratau, kad tai tobulas B.A.S.E jumpingo stimuliatorius“. Įsigijęs tai, ko reikėjo nusileidimui su virve, Arvydas laipiojimo salėje atliko pirmuosius mažus šuolius. Vėliau atliekamų šuolių aukštis augo, atsirado bendraminčių.

Asociacija

Pagrindinis šuolių su virve asociacijos tikslas – daryti tai, kas patinka, ir tiesiog būti laisviems. „Visų pirma tai yra laisvalaikis. Smagu laiką leisti su bendraminčiais. Mus jungia hobis ir tie pojūčiai, kuriuos gauname“, – pasakoja Arvydas, paklaustas apie asociacijos narius.

Mūsų šalies „šokinėtojai“ nenustoja tobulėti: kurdami vis naujas šuolių sistemas jie planuoja keliones į šalis, kuriose gali rasti aukščiausius objektus. Prieš metus buvo pasiektas Lietuvos rope jumpingo rekordas, kuris buvo užfiksuotas Ukrainoje. Lietuviai šoko nuo Shaan Kaya uolos, kurios aukštis yra 250 metrų, o laisvo kritimo – apie 160 metrų. Kaip pasakoja Arvydas, jų asociacijoje labai svarbus komandinis darbas. „Komandinis darbas leidžia įrengti šokinėjimo „sistemą“ per palyginti trumpą laiką“, – pabrėžė asociacijos įkūrėjas. Kiekvienas norintis gali įstoti į asociaciją. Tiesiog reikia parodyti norą, baigti specialius kursus ir išlaikyti testus. Rėmėjų nebuvimas nestabdo asociacijos veiklos, tačiau jai plėtotis trukdo biurokratija.

Kas skatina užsiimti tokia veikla?

Rope jumpinge svarbiausios yra emocijos, kurios verčia sportininkus šokinėti nuo objektų. Taip pat yra jaudulys prieš šuolį ir euforija po šuolio. Kur dingsta ta dalis, kurioje vyksta šuolis, ką tuo metu jaučia šuolininkas? Į šį klausimą atsakymo neišgirsite, nes tai lieka pasąmonėje. Pasak Arvydo, po kiekvieno šuolio keičiasi požiūris į gyvenimą, jo suvokimas, nes jautiesi… gyvas, pasikeičia mąstymas. Prie besikartojančių šuolių priprantama, išnyksta baimė, kuri visada jaučiama įrengus „sistemą“ pirmą kartą.
Norint tobulėti negalima sustoti, apsiriboti viena sukurta sistema, būtina ieškoti naujų sprendimų ir aukštų objektų. Tik tada šuoliai bus įdomūs, nes kuomet daug šokinėji, pradedi nebejausti adrenalino.