Nepaprastos Šiaurės pasakos ir fantastika bei mistikos kupina šių šalių istorija galbūt labiau nei bet kas visais požiūriais paveikė būtent fantastikos žanrą.
Šiaurės magijos ištakos slypi gamtoje. Antgamtiniai, magiški pasakojimai buvo tarsi gamtos paslapčių aiškinimas, pamokančios istorijos apie joje tykančius pavojus ir rūstybę: ”Vandenis pagaus tave, jei eisi per arti upės!” Taip tikrovė buvo aiškinama netikroviškais dalykais, šią tendenciją galima atsekti viso pasaulio kultūrose.
Šiaurės magija yra akivaizdi ir užburianti. Pelkėse slepiasi raganos su garuojančiais burtų puodais. Tas garas tarsi ūkas apgaubia gūdžius Šiaurės miškus, šaltus kalnus, vėjo gairinamas salas ir niūrius krantus, lyg kokia laukinės mistikos ir klastos skraistė, tokia būdinga Šiaurės šalių magiškajai literatūrai.
Ypatingoji mistika glūdi nepastebima kažkur ir tuo pat metu visur. Ten, kur gyvena vandenis, kur skraido kalbančios lakštingalos, pačiose giliausiose požemio kertėse po Igdrasilo medžiu. Tačiau visų pirma mums visiems atitekusiame lobyne – mituose ir literatūroje, kur galime tęsti Beovulfo kūrėjų pradėtą darbą ir rašyti nuotykių kupinas istorijas ateities ”knygų graužikams”.
Šių metų skaitymo balsu tekstai padovanos klausytojams kaip niekad daug apmąstymų apie tiltų, jungiančių Šiaurės literatūros ištakas su savita šiuolaikine Šiaurės šalių fantastine literatūra, svarbą. Tiltų tarp Šiaurės mitų ir tikrovės, dabarties ir praeities.
Šių metų autoriai:
Andri Snær Magnason
Andri Snær Magnason yra islandų rašytojas, kuriantis tiek vaikams, tiek ir suaugusiems, išleidęs prozos, poezijos, esė ir dramos kūrinių. Jo kūriniai buvo publikuoti arba statyti daugiau nei 16 šalių. Jis laimėjo ne vieną prizą, pvz., jo knyga „Mėlynosios planetos istorija“ buvo pirmoji vaikų literatūros knyga, apdovanota Islandų literatūros premija. Ji taip pat laimėjo Janušo Korčako premiją 2000 m. (Janusz Korczak Honorary Award 2000) ir Vakarų Skandinavijos vaikų knygų prizą 2002 m. (West Nordic Children’s Book Prize 2002).
Andri gimė 1973 metais, gyvena Reikjavike ir turi du vaikus.
Lene Kaaberbøl
Lene Kaaberbøl, gim. 1960 Kopenhagoje, yra danų autorė, rašanti taip pat ir fantastinius romanus vaikams bei jaunimui. Visų pirma Kaaberbøl išgarsino knygų apie Gėdytoją serija. Ji debiutavo dar 1975 metais su knygų apie mergaitę Diną ir žirgus serija. Taip pat parašė W.I.T.C.H. knygų seriją.
Kaaberbøl studijavo Orhuso universitete anglų kalbą ir dramą, dirbo redaktore, reklaminių skelbimų sudarytoja, vertėja ir jojimo mokytoja.
2006 metais „Dina, Gėdytojos duktė“ buvo skaitoma per Švedijos radiją kaip vasaros atostogų feljetonas.
John Ajvide Lindqvist
John Ajvide Lindqvist, gim. 1968, užaugo Blakeberge, kur vyksta ir jo pirmojo romano „Įsileisk mane“ (2004) veiksmas. Buvęs fokusininkas ir komikas galiausiai tapo siaubo istorijų rašytoju. Pastaruoju metu jis taip pat rašė scenarijų televizijos serialams „Reuter & Skoog“, „Komisija“ („Kommissionen“) bei būsimam filmui „Įsileisk mane“. Jo antrasis romanas „Nemirusiųjų priežiūra“ („Hanteringen av odöda“) pasirodė 2005 m. birželį. Novelių rinkinyje „Popierinės sienos“ („Pappersväggar“, 2006) sužinoma, kas atsitiko nemirusiems. 2008 m. pasirodė romanas „Žmonių uostas“ („Människohamn“), kur veiksmas vyksta šcheruose, o jūra yra didžioji bauginanti grėsmė. 2010 m. gegužę pasirodys naujas romanas „Žvaigždutė“ („Lilla stjärna“), taip pat ir kompaktinės plokštelės pavidalu. Tai istorija apie meilę ir maniją, balsus iš kitų pasaulių ir kraštutinį idealų garbinimą.
Už savo kūrybą John Ajvide Lindqvist buvo apdovanotas GP ir Selmos Lagerliof literatūros premijomis. Jo knygos išleistos 29 šalyse: Australijoje, Kinijoje, Brazilijoje, Danijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV ir kt.
Šių metų tekstai vaikams ir jaunimui
Pradinių klasių moksleiviams:
„Mėlynosios planetos istorija“
Ištrauka skaitymams: 5-14 psl.
Rašytojas: Andri Snær Magnason (Islandija)
Dailininkė: Áslaug Jónsdóttir
Lietuviškas leidimas: Žara, 2009 m.
Vertė: Jurgita Marija Abraitytė
Vaikai mėlynojoje planetoje žaidžia, valgo ir miega kada panorėję ir niekas jiems nenurodinėja, ką daryti. Paplūdimiuose, kalnuose ir miškuos netrūksta nuotykių, o kasmetinis Drugelio skrydis mėlynojoje planetoje yra nuostabi, džiaugsmo kupina diena. Tačiau kartą į salą, kurioje gyvena Brimiras, Huda ir dar daugiau nei šimtas vaikų, nusileidžia į seną dulkių siurblį panašus kerėpla. Iš jo išlipa kosmoso siurblių pardavėjas, svajonių pildytojas ir džiaugsmo skleidėjas. Taip prasideda pats didžiausias ir pavojingiausias nuotykis, kokį tik kas nors galėjo įsivaizduoti mėlynojoje planetoje.
„Mėlynosios planetos istorija“ laimėjo daug apdovanojimų, tai pirmoji vaikų literatūros knyga, laimėjusi Islandų literatūros prizą.
Bibliotekoms, kurios šią knygą buvo pasirinkusios praėjusiais metais (Lietuvoje ši knyga buvo siūloma skaitymams 2009 m.) ir šiemet rinktųsi kitą kūrinį, artimiausiu metu pasiūlysime alternatyvą.
9-13 m. vaikams:
„Dina, Gėdytojos duktė“
Ištrauka skaitymams: 9-20 psl.
Rašytoja: Lene Kaaberbøl (Danija)
Lietuviškas leidimas: Alma littera, 2003 m.
Vertė: Zita Marienė
Danų rašytojos Lene Kaaberbøls knygos „Dina, Gėdytojos duktė“ ištraukoje randame šiaurietišką liaudiškos romantikos ir magijos bei psichologinio realizmo mišinį. Magija nėra perdėm didinga, triukšminga, holivudinė, kas būdinga amerikinei fantastikos tradicijai. Ji nekrentanti į akis, tačiau intensyvi, asmeniška ir apgaulinga, atitinkanti geriausias Šiaurės tradicijas. Čia ir „piktoji akis“, magiška atmosfera, runos, užkeikimai, nykštukai, burtininkai, vaiduokliai ir daugybė kitų fenomenų. Kitaip tariant, šis skyrius primena Šiaurės tautų liaudies pasaką, tačiau pasektą moderniu tonu ir technika. Būtent realizmo, romantikos ir magijos sandūroje randama tikroji Šiaurės dvasia mūsų šiuolaikinėje literatūroje.
Tekstai jaunimui ir suaugusiems – Kai virpa uosis
Poetinė Eda: „Volvos pranašystė“
Ištrauka skaitymams: 22-35 (arba 37-50) strofos
Lietuviškas leidimas: Aidai, 2009 m.
Vertė: Aurelijus Vijūnas
John Ajvide Lindqvist: „Įsileisk mane“
Ištrauka skaitymams: skyrius „Lapkričio 7, šeštadienis (vakaras)“
Lietuviškas leidimas: Obuolys, 2010 m.
Vertė: Virginija Jurgaitytė
Iš pirmo žvilgsnio tarp šių metų skaitymo balsu projektui „Sutemų valanda“ atrinktų šių dviejų vyresniems jaunuoliams ir suaugusiems skirtų kūrinių bendrumų nedaug. Vienas yra 1200 metų senumo poezija, kitas – 2004 metais pasirodęs siaubo romanas.
Vis dėlto įsigilinus į tekstus pastebimas stulbinantis tematinis panašumas tarp archaiškos lyrikos ir itin modernios prozos. Bendras bruožas – tamsos, laukinės jėgos ir nežinios baimė. Galima sakyti, kad tai universalūs baimės objektai, bet šiame kontekste iškyla Šiaurei būdingas motyvas: dieviškasis neklaužada. Jis – balta varna ir intrigantas, chaoso kūrėjas ir piktavalis Prometėjas. Kalbama, aišku, apie Lokį.
Vampyras Lindkvisto knygoje yra nevaikiškai protingas dvilytis vaikas vardu Eli. Už visiškos nekaltybės fasado slepiasi amžinasis blogis. Kaip ir Lokis, ji nėra bloga iki kaulų smegenų. Ji tiesiog elgiasi taip, kaip liepia prigimtis. Kiek neįprasta dieta verčia ją atlikti kai kuriuos veiksmus. Lokį pirmyn veda anarchistinė beprotybė, slypinti jo gyslomis tekančiame milžinų kraujyje. Eli ieško švelnios draugystės su pagrindiniu romano veikėju – berniuku Oskaru. Lokis buvo paties Odino kraujo brolis.
Susiduriame su tuo, kas literatūrologijoje, psichologijoje ir religijotyroje vadinama triksteriu – daugelyje mitų ir istorijų sutinkama figūra. Šiose teksto ištraukose triksteriai peržengia savo Rubikoną, kas turi rimtų pasekmių aplinkai. Asų pasaulyje prasidėjo Ragnarokas, Midgarde buriasi žudikai vilkai ir Fenris ištrūksta į laisvę. Šių laikų Švedijoje Eli praranda savo monstriško, vaikų geidžiančio kūrinio kontrolę, tuo tarpu Oskaras kovoja su savo paties grynai asmeniškais ir simboliškais vilkolakiais. Per šiuos du ant peilio ašmenų balansuojančius pasaulius persismelkia seniausia žmonijos kultūrinė tendencija: savo baimėms uždedame demonų ir dvilypių, pavidalą keičiančių padarų kaukes. Mes mitologizuojame savo nerimą.
”Virpa ir dreba uosis Igdrasilas / Senasis medis šaukia, kad Milžinas laisvas”, sakoma senajame kūrinyje. Iš tiesų uosio virpėjimas reiškia, kad dūžta giliai įsišaknijęs mūsų susikurtas pasaulio paveikslas ir paviršiun iškyla slėpta bjaurastis. Ragnarokas įvyks, kai Muspelheimo ugnies milžinai išlys iš tamsių savo užkaborių. Tokia ir visų rūšių modernaus siaubo sąlyga.