Stevas Jobsas, įkūręs vieną pirmaujančių pasaulyje kompanijų – „Apple“, mirė trečiadienio naktį, jam buvo 56 metai.
Nors Jobso sveikata jau niekam nebuvo naujiena – šiais metais dėl sveikatos problemų pasitraukė iš „Apple“ vadovo posto ir užleido vietą Timui Cooksui. Jo draugai, kolegos ir gerbėjai gedi tikro „technologijų titano“ ir netgi „šiuolaikinių Leonardu Da Vinči“: „Stevo pasišventimas, aistra ir energija buvo tarsi varikliukas galybei dabar nepakeičiamų naujovių. Dėl Stevo pasaulis tapo geresniu“, – oficialiame laiške rašė „Apple“.
Gimęs 1955 metais vasario 24 dieną, Jobsas užaugo Kalifornijoje ir jau nuo ankstyvos vaikystės itin domėjosi technologijomis.
„Pasirinktas darbas bus milžiniška jūsų gyvenimo dalimi. Ir savo darbu būsite patenkinti tik tada, kai tikėsite savimi ir mylėsite tai, ką darote. Jeigu dar neradote tokio darbo – nesustokite ieškoti, nenuleiskite rankų. Kai surasite – jūsų širdis iš karto jį atpažins. Ir, kaip meilė antrajai pusei, metams bėgant, viskas klosis tik geriau“, – yra pasakęs S. Jobsas.
Jobso aistra ir atsidavimas darbui
Niekam ne paslaptis, kad „Apple“ kompanijos sėkmė technologijose buvo jos lyderio Steve Jobso sunkaus darbo ir talento rezultatas. Kas buvo šio technologijų genijaus varikliukas?
„Steve varikliukas buvo jo įsitikinimas, kad svarbu ne tai, ką darai, o tai, ko nusprendi nedaryti. Jis tikras minimalistas – jo namuose neveik nebuvo baldų, tik Einšteino nuotrauka, lempa, kėdė ir lova. Jis neapsikraudavo daiktais, bet itin atidžiai rinkdavosi tai, ką perka“, – interviu pasakojo Jobso kolega Johnas Sculley.
Kaip ir įprasta, Jobso vertybės ir prioritetai buvo suformuoti iš gyvenimiškos patirties ir aplinkos. Gimęs 1955 metais, augo hipių kultūroje ir su hipiška muzika – Bob Dylan ir „The Beatles“ (pagal jų dainą „Apple corps“ ir kompanija ir buvo pavadinta „Apple“). Žinoma, tai suformavo jo politinės pažiūras ir jaunatvišką norą eksperimentuoti su psichotropinėmis medžiagomis. Net vadovaudamas kompanijai, Jobsas dažnai vykdavo į Indiją, pažino budizmo filosofiją, o po ofisą vaikščiodavo… basomis!
Tiesa, ne viskas buvo taip gražu. Nors vienas iš pagrindinių budizmo elementų yra karma, Jobsas viešumoje nelabai stengėsi ją tobulinti: buvusius bendražygiais vadindavo neišmanėliais, o darbuotojai nevengdavo „tirono“ epiteto.
„Jūs net neįsivaizduojat, kaip sunkiai žmonės čia dirba. Jie dirba naktimis, savaitgaliais, per Kalėdas, kartais dienų dienomis nemato savo artimųjų. Vien tam, kad produktas, kurį jūs perkate, būrų aukščiausios kokybės“, – 2004 m. darytame interviu pasakojo Jobsas.
Kai kurie darbuotojai netgi visiškai atitoldavo nuo savo vyrų, žmonų ir vaikų. Gali būti, kad tokia negailestinga Jobso darbo politika buvo įtakota nesklandumų jo šeimoje. Tačiau Jobsas nebuvo tas, kuris tik reikalavo milžiniškų pastangų iš kitų, o tas kuris dirbo sunkiausiai. Tam, kad pasiektų tikslą, Jobsas daug ką laikė savo rankose: pats atsakydavo vartotojų klausimus el. paštu, pats kurdavo produktų dizainą ir daug dirbo „Apple“ marketinge. Žodžiu, dirbo nesustodamas, nes tikėjo tuo, ką daro.