animacija
Dauguma žmonių animacinius filmus supranta kaip pramogą vaikams arba visai šeimai. Retas, kuris suvokia, jog animacija – lygiai taip pat, kaip ir gyvo veiksmo filmas, gali turėti gilią prasmę ir užslėptą socialinę žinią. Gaila, tačiau šiuo metu kino teatrai ir televizija stokoja rimtų animacinių projektų. Visiškai kitokia situacija yra su nepriklausomais kūrėjais, jie į interneto platybes išleidžia trumpus, mažabiudžečius, tačiau didelę meninę vertę turinčius darbus. Būtent čia surinkau dešimt įdomiausių ir labiausiai dėmesio vertus animacinius filmus, kuriuos buvo galima rasti „Youtube”.
Smagaus žiūrėjimo! Jei žinote daugiau dėmesio vertų darbų, nepatingėkite pasidalinti jais komentaruose!
_________________________________________________
1. REPLAY
Trukmė: 8:45
Metai: 2008
Kūrėjai: „Talantis Films Distribution”
Sunaikintame pasaulyje, vienintelė vilties kibirkštis yra pamirštos praeities atsiminimai. Tačiau svarbiausia – neleisti jiems užvaldyti proto.
Graudi prancūzų kompiuterinė animacija.
Flash Animation
_________________________________________________
2. SINTEL
Trukmė: 14:48
Metai: 2010
Kūrėjai: „Blender Foundation”
Merginos kelionė, siekiant susigrąžinti savo prarastą draugą.
„Sintel” – kompanijos „Blender Institute” trumpametražis kompiuterinės animacijos filmas. Filmas buvo sukurtas su nemokama programa, pavadinimu „Blender”, siekiant parodyti jauniesiems kūrėjams šios programos galingumą.
Flash Animation
_________________________________________________
3. BALANCE
Trukmė: 7:32
Metai: 1989
Kūrėjai: Wolfgang Lauenstein ir Christoph Lauenstein
1989-taisiais metais Oskaru apdovanota „claymotion” animacija pasakoja apie vieną iš mirtinų žmogaus nuodėmių – godumą.
Flash Animation
_________________________________________________
4. LA MAIN DES MAITRES
Trukmė: 4:05
Metai: 2008
Kūrėjai: Clement Delatre ir Adrien Toupet
Istorija apie revoliuciją, mirtį, ir laisvę…
Nepakartojamas dviejų studentų darbas, pasižymintis išskirtine atmosfera ir kokybiška animacija, primenančią profesionalių studijų darbus.
Flash Animation
_________________________________________________
5. OKTAPODI
Trukmė: 2:26
Metai: 2007
Kūrėjai: „Talantis Films Distribution”
Meilei nėra ribų, ir šie aštuonkojai tai įrodys.
Daug tarptautinių apdovanojimų susišlavusi ir 2009-tųjų Oskarui nominuota prancūzų animacija.
Flash Animation
_________________________________________________
6. ARK
Trukmė: 7:32
Metai: 2009
Kūrėjai: Grzegorz Jonkajtys ir Marcin Kobylecki
Nežinomas virusas sunaikiną beveik visą žmonių populiaciją. Užmiršę tikrąją ligos prigimtį, vieninteliai išlikusieji išplaukia į jūrą ieškoti naujų namų. Taip prasideda egzodas, vedamas vieno žmogaus.
Flash Animation
_________________________________________________
7. DISTANT PLANET
Trukmė: 2:52
Metai: 2011
Kūrėjai: Zack Snyder
Užguitų robotų istorija, nukelianti mus į tolimą planetą.
Vienas iš keturių trumpametražių animacinių filmų, trumpai paaiškinantis vieną iš paralelinių filmo „Sucker Punch” visatų. Tačiau tam, kad grožėtumeisi šiuo filmuku, nereikia būti mačiusiam „Sucker Punch”.
Flash Animation
_________________________________________________
8. KIWI!
Trukmė: 3:10
Metai: 2006
Kūrėjai: Dony Permedi
Istorija apie kivį, kuris dirba siekdamas pasiekti savo didžiausią gyvenimo tikslą.
Linksmai tragiškas filmukas.
Flash Animation
_________________________________________________
9. TOLERANTIA
Trukmė: 6:21
Metai: 2010
Kūrėjai: Ivan Ramadan
Talentingo jaunojo animatoriaus darbas pasakoja istoriją apie du kovojančius urvinius. Filmukas su socialine žinute.
Flash Animation
_________________________________________________
10. LEGACY
Trukmė: 2:35
Metai: 2009
Kūrėjai: Grzegorz Jonkajtys
2030-taisiais, patruliuojantis ateivių kosminis laivas pagauna galingą radijo signalą, kilusį iš mėlynos planetos. Siekiant išsiaiškinti ryšio kilmę, apklausti, o gal ir pagrobti vieną iš planetos gyventojų, į Žemę išsiunčiamas vienas laivas.
Dar viena nuostabi Grzegorz Jonkajtys animacija, pasakojanti apie ateivio bandymą pagrobti „žmones”.
Flash Animation
_________________________________________________
Tomas Varnauskas,
2012-03-18
Trimačiai filmai, kaip „Žaislų istorija“ ar „Transformeriai“, buvo kuriami, naudojant ne tik ypač galingus kompiuterius, bet ir skiriant labai daug specialistų, kuriančių filmo objektus ir ir priverčiančių juos judėti, darbo laiko. Tačiau dabar Makso Planko informatikos instituto darbuotojai paskelbė sukūrę programinę įrangą, kuri leis daug paprasčiau ir greičiau kurti tokius filmus. Ši programa demonstuojama CeBit 2012 parodoje, vykstančioje kovo 6 – 10 dienomis.
Kiekvienas vaizdo klipo kūrėjas stengiasi savaip ir kuo originaliau perteikti savo mintis bei idėjas, todėl neretai pasitaiko ir animacinių vaizdo klipų. Pabandykime pažvelgti, kurie yra geriausi kartu.
Raudonplaukiai sudaro vos 2 proc. pasaulio gyventojų, tad gatvėje juos gali sutikti ne taip ir dažnai, bet šis faktas netrukdo jiems šmėžuoti televizoriaus ekrane. Jei vienus pamatę po sekundės užmirštame, tai kiti, lydintys mus nuo vaikystės, įstrigę atminty kaip kibišai. Animacinių filmukų herojai ugniniais plaukais nepalieka abejingų net suaugusiųjų.
Anime – gana senas menas, po šešerių metų švęsiantis savo šimtmetį. Trumpai apžvelgėme anime fenomeną bei pakalbinome Lietuvos anime gerbėjus.
Nuo klasikos iki pornografijos
Šiek tiek faktų apie anime. „Tikrosios“ japoniškosios animacijos, tiksliau, anime, tėvas – Hekotenas Šimokava (1892–1973 m.), kuris 1917 m. sukūrė 5 minučių „Konsjeržo Mukudzo Imokavos istoriją“. Anime ir jo seserį mangą (komiksus, pagal kuriuos kuriamos anime serijos) Japonijoje ir už jos ribų išpopuliarino medikas ir animatorius Osamu Tedzuka (1928–1989 m.), vadinamas „anime krikštatėviu“, „komiksų dievu“.
Japonų meno estetika – viena subtiliausių pasaulyje, tad nenuostabu, kad ji persikėlė ir į animaciją. Kai kurie anime labiau realistiški, kiti – labiau fantastiniai. Ne paslaptis, kad japonų dailė ir kaligrafija padarė anime didžiausią įtaką. Anime dar pasižymi ir netikėtomis kūno proporcijomis: pagrindinė kūno dalis – galva, kurios proporcija tikroviškąją viršija 7–9 kartus. Kartais specialiai pailginamos kojos ir rankos. Akys užima maždaug penktadalį veido. Anime akių kūrėjas O. Tedzuka mokėsi iš amerikiečių – Betty Boop, Mickey Mouse, Bembio. Veido išraiškų variantų nėra labai daug, veidai būna išsigandę (nustebę), pikti, linksmi, susijaudinę (laša prakaitas), romantiški (po akimis piešiamos paralelinės linijos). Apie ką dažniausiai pasakoja anime? Pagrindinės temos – Japonijos istorija, klasikinė literatūra ir… pornografija. Pornografiniai anime, kuriami nuo 1984 m., vadinami hentais.
Vakaruose anime išgarsino „Astro Boy“, vėliau – „Pokemonai“. Garsusis amerikiečių „Pietų parkas“ sukurtas pagal anime principus.
Apie persirenginėjimą
Kasmet pasaulyje vyksta daugybė anime konventų, kuriuose rengiami vadinamieji cosplay – persirenginėjimas anime personažais.
Tradicinės, šiuolaikinės ir populiariosios Japonijos kultūros festivalis „NowJapan“ šiais metais, Lietuvos anime gerbėjų nuomone, išsiskyrė ypač gerais kostiumais. Kaip teigė festivalio programos vadovas Olegas Lyčaginas, anime kostiumų gaminimas Lietuvoje, palyginus su kaimyninėmis šalimis, yra tikrai aukšto lygio. „Tačiau cosplay fenomenas – tai ne tik gražus kostiumas. Itin svarbu yra ir sugebėjimas atskleisti patį personažą, įkūnyti tokius jo elgesio ypatumus kaip laikysena, eisena, kalbos manieros, bendravimo ypatumai. Taip pat svarbu gražiai parodyti kostiumą ant scenos per nustatytą laiko tarpą. Taigi, vien gražus kostiumas negarantuoja pirmos vietos – norint būti tarp lyderių reikia įdėti daug darbo“, – Laikas.lt pasakojo Olegas.
Kodėl susidomima anime?
Pakalbinome keletą Lietuvos anime gerbėjų, kurie yra įkūrę net kelis klubus didžiausiuose Lietuvos miestuose. Pirmauja Kaunas ir Vilnius.
Lietuvos anime forumui, vienijančiam visus klubus, www.animezona.net priklausantis aKi teigia, kad dauguma anime mėgėjų šį žanrą atrado dar tuomet, kai internetas buvo retenybė ir anime teko žiūrėti per kabelinę televiziją, ypač per vokiškus kanalus – VIVA, RTL2 ir t. t: „Užsikabliavau ant japoniškų filmukų gal pirmoje klasėje. Tuo metu dažname cartoon‘e terodė, kaip kažkas mušasi, daužosi ganėtinai paprasto siužeto fone, o dauguma anime atrodė bent siužeto prasme gilesni, nors kai kurių tuo metu filmukų net padoriai nesupratau. Turbūt geriausiai iš filmukų man įsiminė „Chikyuu Shoujo Arjuna“ – anime jau net nebe paaugliams, o vyresnei auditorijai, nagrinėjantis žmogaus ir gamtos santykį.“
Tam pačiam www.animezona.net priklausantis anime mėgėjas Saulius pasakojo, kad anime prieš trejus metus jo gyvenime atsirado dėl to, kad nebuvo gerų naujų filmų. „Laikui bėgant, pasidariau platesnių pažiūrų žmogus, pradėjau truputį domėtis Japonijos kultūra, pamačiau, kad anime pakeičia žmogaus mąstyseną, jo nusistatymą į prieš tai kvailai atrodžiusius dalykus“, – teigia Saulius.
Kaip pasakoja anime gerbėja Joana Kembrytė, Japonijos kultūra ji susidomėjo būdama penkerių, o anime – šiek tiek vėliau, pradinėse klasėse: „O prasidėjo viskas nuo legendinių „Samurai X“, „Digimonų“, „Dragon Ball“ serijų. Tiesa, tada nesupratau sąvokos anime, tai buvo tiesiog animaciniai filmukai, atkeliavę kažkur iš Tolimųjų Rytų.“
Kaip teigia Joana, jai niekada nepatiko vakarietiška animacija, kuri atrodė banali, o humoras – lėkštas: „Anime užkabino savo žanrų įvairove, unikalia forma bei estetika, įdomiais neįprastos išvaizdos personažais (pripažinkime, nei tarybinėje animacijoje, nei amerikietiškoje, niekada nesutiktume personažų su tokia plaukų spalvų gama), išpažįstamomis vertybėmis. Vis dėlto tarybinė animacija pasižymėjo tradicinėmis moralinėmis vertybėmis, ko negalėtume pasakyti apie kai kuriuos anime.“
Domisi ne vien paaugliai
Jau seniai praėjo laikai, kai animacija ir anime – vien tik vaikų ar iš paauglystės neišaugančių suaugusiųjų reikalas. Kaip teigia aKi, statistinis lietuviškojo anime mylėtojo amžius yra 16–17 metų. „Ir kuo toliau, tuo labiau tos animešnikų gretos platėja, veikiausiai interneto dėka, kadangi, priešingai nei prieš 10 metų, norimą anime dabar labai lengvai galima susirasti internete“, – reziumuoja vyras.
Anime gerbėjas Abalys iš Kauno teigia, kad Lietuvoje anime gerbėjų amžius – nuo 11 iki 36 metų. „Anime gali žiūrėt visi, nepriklausomai nuo amžiaus, kam prie širdies piešta animacija. Kiekvienas gali rasti savo mėgstamiausią žanrą, o jų yra begalė (action, slice-of-life, drama, science fiction, mecha, horror, comedy ir t. t.). Nors pažįstų labai daug animešnikų (taip mes kartais žargoniškai vienas kitą vadinam, bet girdėjau ir baisesnių pavadinimų), gali būti ir nemažai kitokio amžiaus grupių, kurios nesireiškia forumuose ar susitikimuose, o tiesiog tyliai savo namuose garbina šią subkultūrą“, – pasakoja Abalys.
Saulius teigia, kad yra matęs 243 anime filmus: „Mes mėgstame anime skaičiuoti, žiūrėti kiek esam praleidę dienų ar valandų. Nieks nepasakys vidurkio, kiek žmonių vidutiniškai Lietuvoje yra peržiūrėję anime filmų ar TV serialų. Kiti gal per metus peržiūri vos 10.
Apie hentai
Ar visi, kurie žiūri anime, žiūri ir hentai? Ne, teigia aKi. „Hentai yra pornografija, tad jei žmogus mėgsta pornografiją, o kartu ir anime, tai nemaža tikimybė, kad jis žiūrės ir hentai“, – pabrėžia anime gerbėjas.
Abalys teigė, kad hentai daugeliui anime gerbėjų yra nepriimtina ir bjauru. „Tai stereotipas, kad jeigu jau žmogus žiūri anime, vadinasi, jis žiūri ir hentai… Pats turiu tokią patirtį, kai mane pavadindavo hentajumi vien dėl to, kad žiūriu anime“, – pabrėžė vaikinas.
Anime klubai Lietuvoje
Pasak Abalio, seniausias anime klubas Lietuvoje – Kauno „Kurokawa“, gyvuojantis daugiau nei šešerius metus. Anksčiau klubai bendradarbiavo vieni su kitais gan stipriai, dabar belikę tik kontaktai ir draugystė, bet partnerystės mažokai.
Be klubo „Kurokawa“, Lietuvoje egzistavo/egzistuoja LAFOS (Lietuvos Anime Fanų Organizacijų Sąjunga), Vilniaus „Kuro Shiro“, Klaipėdos „JAK“, Šiaulių „Kitsune“ ir „Yorokonde“, Marijampolės „Motaku“, Panevėžio „Pan Anime“.
Anime gerbėjų gyvenimas nesusideda vien iš filmų žiūrėjimo: jie keičiasi nuomonėmis, domisi kitų žiūrimais anime ir kt. Anime gerbėjas Airiz stebisi, kad žmonės dažnai tokius, kaip jis laiko „trenktais, noulaiferiais ar net ištvirkėliais“.
2008 m. lapkričio 8 d. Kaune vienoje universiteto auditorijų įvyko istorinis anime gerbėjams įvykis – pirmoji Lietuvos didžiausių anime klubų ir organizacijų konferencija. Joje dalyvavo kauniečiai „Kurokawa“, vilniečiai „VAK“, „Koi Team“, „AniNC“, „VAMO“, šiauliečiai „Kitsune“, panevėžiečiai „PanAnime“, klaipėdiečiai „PAK“, internetinės bendruomenės „Asinas“ ir „AC“. Konferencijos tikslas buvo suburti efektyviausiai dirbančią Lietuvos anime bendruomenę, kuri bendromis jėgomis galėtų plėsti anime kultūrą Lietuvoje.
Kaip teigė festivalio „NowJapan“ programos vadovas O. Lyčaginas, jie, kaip didžiausio anime ir japoniškos kultūros renginio organizatoriai, bendrauja su Lietuvos anime klubais. „Reguliariai atvažiuojame į jų renginius, palaikom ir skatinam naujiems darbams. Džiaugiamės, kad jaunimas susiburia į tokius klubus ir praleidžia laiką besidomėdami svečiomis kultūromis. Matome tai kaip jaunimo užimtumo skatinimą“, – pasakojo O. Lyčaginas.
Kaip pasakojo dauguma Laikas.lt pašnekovų, iš anime ne tik galima sužinoti apie Japonijos kultūrą, tradicijas, žmonių charakterio tipus, tačiau ir daug ko pasimokyti. „Neretai anime turi ir gilesnę prasmę, bando analizuoti aktualias visuomenei problemas ar parodyti gerai žinomus dalykus iš visai naujos perspektyvos“, – pasakojo Joana, kuri pridūrė, kad anime jai primena tarybinių laikų animacinius filmukus, kai moralinės vertybės buvo perduodamos neakivaizdžiu būdu, „per pūkuotus meškiukus ir krokodilus“.
Parengė Mindaugas Peleckis
Po nuotraukomis prirašyti:
Akimirkos iš Šių metų Japonijos kultūros festivalio „Now Japan“ . Nuotr. J.Kembrytės
Jei žiūrint į šias nuotraukas Jums apims keistas jausmas – Jūs tokie ne vieni. Fotografo I.Torreso nauja fotografijų serija parodo žmogaus susiliejimo su kosmosu procesą, kuris užburia savo magiškumu.
Šio ryto video pusryčiams siūlome pažiūrėti 2009 metais sukurtą trumpą ispanų režisieriaus Rodrigo Blaaso animacinį filmuką „Alma“, kuris tiems, kas jo dar nematė, tikrai sukels gerų emocijų su siaubo elementais laviną.
Siužetas. Mergaitė Alma bevaikštinėdama aptinka keistą žaislų parduotuvę, kurios vitrinoje ji pamatė į save panašią lėlę. Alma įžengė į parduotuvės vidų ir pabandė pasiekti savo antrininkę, tačiau ją palietusi mergaitė tapo žaislų kolekcijos dalimi…
Filmuko kūrėjas R.Blaasas su animacija dirba jau daugiau nei dešimt metų tiek Ispanijoje, tiek JAV, tačiau „Alma” – pirmasis jo, kaip režisieriaus, debiutas (iki tol jis dalyvavo kuriant kitų režisierių darbus). Filmukas trumpas, tačiau išties efektingas ir su netikėta pabaiga, primenančia pasakaites iš rūsio.
Negana to, „DreamWorks Animation” kino studija ketina iš „Almos” padaryti pilno metražo filmuką. Žinomas kino kūrėjas Guillermo del Toro pažadėjo talkinti R. Blaasui perdarant „Alma” į filmą.
Gero žiūrėjimo:
Laikas.lt
Kino ekranuose pasirodžius kompanijų „Disney/Pixar“ animacinei juostai „Ratai 2“ (Cars 2), vieno menininko paprašyta įsivaizduoti, kaip atrodytų būsimos filmo dalies personažai–automobiliai. Tarp jų – ir garsusis Betmenmobilis.
Muzikos festivalyje „Velnio akmuo“ liepos 15 – 17 dienomis publika galės mėgautis ne tik gyva sunkiąja ir autentiška senąja roko muzika, bet ir kultiniu, „X-rated“ arba „S“ ženklu žymimu kino menu.
Festivalio naktinei kino programai atrinkti filmai – tai unikali animacija, kuri lengvai patraukia dėmesį nuo bet kurio epizodo, yra smagiai žiūrima, spalvinga, dinamiška ir muzikali. Tuo pačiu šis 8-10 dešimtmečių animacijos menas yra skirtas tik suaugusiems, kupinas šokiruojančių scenų, juodo humoro ir drąsių minčių.
„Nuo pat pirmo festivalio gyvavusią naktinio kino idėją pagaliau pavyks įgyvendinti šiais metais. Rengdami programą siekiame išvengti šabloniško ir nuspėjamo kino, tačiau tuo pačiu norime, kad jis lengvai kaustytų dėmesį ir būtų vienu iš festivalio traukos centrų. Tam puikiai tinka gana sunkiai prieinama, beprotiška animacija. Šias istorijas suvaidinus – tai būtų kraupūs filmai. Tačiau piešti vaizdai kartais yra gražesni, ir į juos galima žiūrėti su humoru, kad ir kiek šiose scenose būtų nuogumo, purvo, skandalų, kvailybės ir aštrių pasisakymų“, – komentuoja festivalio organizatorius Vaidas Voronavičius.
Kino programoje garbingą vietą užims ne vienas amerikiečių animatoriaus Ralph Bakshi kurtas šedevras. „Fritz the Cat“, „Heavy Traffic“ ir „Coonskin“ hiperbolizuotai, ironiškai, tačiau taikliai vaizduoja miesto gatvėse verdantį gyvenimą. „Juodas humoras, stiprus groteskas ir stulbinantis, nenušlifuotas grožis, kūrybingiausia animacija šio meno industrijoje nuo Walt Disney laikų“, – taip atsiliepia R. Bakshi kūrybą gerai vertinantys kritikai. Nors 1973 m. Amerikoje „Heavy Traffic“ buvo pripažintas vienu geriausių filmų, tuo pat metu Cenzūros taryba jį draudė viename iš Kanados regionų.
Dar vienas kultine klasika vadinamas šio stiliaus animacijos perlas – kanadiečio Gerald Potterton 1981 metų filmas „Heavy Metal“. Tai mokslinės fantastikos istorijos, persmelktos smurtu, nuogumu, seksualumu. Dėl problemų, susijusių su autorių teisėmis į šiame filme panaudotą muziką, jo bent 15 metų nebuvo įmanoma įsigyti jokioje laikmenoje, nors filmo populiarumas beprotiškai augo parodžius jį per kai kurias televizijas. Pats pavadinimas sufleruoja apie filme skambančią roko ir heavy metalo muziką, kuri puikiai dera su fantastiniu vaizdu.
Turbūt daugiausiai absurdiškų, neįtikėtinų scenų bus galima išvysti amerikiečio Bill Plympton 1998 metų filme „I Married a Strange Person“. Pagrindinis herojus per kvailą incidentą įgyja galią – viskas, apie ką tik jis pagalvoja, virsta realybe. Nesvarbu, ar tai seksualinė fantazija, ar keisti buitiniai vaizdiniai, kylantys iš nuovargio ir nuobodulio. Ilgainiui tai pradeda varginti ir jo žmoną, kuriai tenka pavirsti ir vienuole, ir susiraukšlėjusia močiute, ir balionus vietoj krūtų turinčiu padaru…
Be šios pristatytos ir kitos į kino programą įtrauktos animacijos bus parodytas vienintelis dokumentika paremtas filmas. Tai jaunos režisierės Dainos Pupkevičiūtės šiais metais baigta kurti juosta „Trys dienos“, pasakojanti apie legendinę Anykščių black / thrash metalo grupę „Dissimulation“. Pasak filmo režisierės, „Trys Dienos“ pirminė mintis buvo atskleisti „Dissimulation“ istoriją, kuomet manyta, kad grupė baigė savo egzistenciją. Tačiau su muzikantais paruošti interviu apie tai, dėl ko ir kaip grupė gyvavo, paskatino trijulę atsikurti koncertiniu pasirodymu gimtajame grupės mieste – Anykščiuose, sunkiosios muzikos festivalyje „Velnio Akmuo“ dar 2009-aisiais. Praėjus dvejiems metams nuo festivalio debiuto ir grupės atsikūrimo jame, gerbėjai išvys „Dissimulation“ vėl, tik šįkart ne scenoje, o filmo juostoje.
Ekstremalios muzikos festivaliui parinkta ir anot organizatorių puikiai jam tinkanti radikalaus kino programa bus rodoma naktimis. Pasibaigus koncertams publika galės įsitaisyti jaukiame festivalio kino teatre po atviru dangumi ir stebėti filmus didžiuliame, lauko sąlygoms pritaikytame ekrane.
Kartais kino teatrų žiūrovai animacinį filmą žiūri vien dėl to, kad ten esančius personažus įgarsina žymūs Holivudo aktoriai. Jie dažnai net pageidauja, kad jų balsas būtų atpažįstamas ir nesikeistų.
Animaciniuose filmuose realybės nedaug, tačiau kartais juose pamatytas idėjas galima pritaikyti ir kasdieniniame gyvenime. Štai „National Geographic Channel“ nors ir ne „ant sparnų“, bet balionais pavyko į 3 kilometrų aukštį pakelti… namą.
Ar jau esate spaudę mygtuką „simpsonize yourself“? O gal kvatojotės susiėmę už pilvų, lygindami animacinius herojus su jų prototipais realybėje? Niekam ne naujiena, kad daugelyje šiuolaikinių animacinių serialų, tokių kaip „Simpsonai“, „Šeimos bičas“ ar „Pietų parkas“, veikia herojai iš realybės ar bent jau iš ją imituojančių vaidybinių filmų. Taip atsiranda pieštinis Stingas, Melas Gibsonas, Placido Domingo ar net pats… Daktaras Hausas. Vis dėlto, vis dažniau pastebėsime pastangas animaciją perkelti į kasdienį gyvenimą ir geltonodžių mėlynplaukių veikėjų ieškoti tarp mūsų. Ar tai dar vienas įrodymas, jog šiuolaikinis žmogus ne tik nebenori, bet ir nebemoka gyventi be televizijos bei virtualios tikrovės apskritai? Gal pamėgtus personažus kuriantys autoriai taip taikliai ji
Spalvingai – taip ateinančią žiemą kviečia pasitikti jau trečią kartą vyksiančios anime dienos „Otaka“. Animacija iš Japonijos Vilniuje viešės keturias dienas, nuo gruodžio 2 iki 5 d. Programoje – fantazijos šėlsmas, įspūdingas spalvų spektaklis, nuoširdžios, kartais komiškos ar graudžios istorijos.